Gegužės 6

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2024

Gegužės 6 yra 126-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 127-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 239 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Judita – Minvydas – Eidmantė – Liucijus – Benedikta – Benė – Benis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1434 – paskelbta didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorams, sulyginanti katalikų ir stačiatikių teisės LDK;
• 1499 – pasirašytas aktas, patvirtinantis Lietuvos-Lenkijos sąjungą;
• 1543 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos jungtuvės;
• 1906 – Vilniaus rotušėje suvaidintas pirmasis po spaudos draudimo lietuviškas spektaklis – tragedija „Pilėnų kunigaikštis“;
• 1929 – Kaune įvykdytas pasikėsinimas į premjerą Augustiną Voldemarą;
• 1936 – Kaune, „Metropoliten“ kino teatre, suvaidintas pirmasis lietuviško profesionalaus lėlių teatro spektaklis;
• 2003 – į Šiluvos baziliką po restauravimo sugrąžintas XVII a. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Gimimo dienos

• 1761 m. – Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas (m. 1847 m.).
• 1802 m. – Stanislovas Batys Gorskis, Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas (m. 1864 m.).
• 1877 m. – Vladas Mongirdas, rašytojas, gydytojas, savanoris (m. 1960 m.).
• 1886 m. – Jurgis Butkus, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1960 m.).
• 1892 m. – Jokūbas Varaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1977 m.).
• 1895 m. – Juozas Kazakevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, traumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. 1992 m.).
• 1896 m. – Leonas Čereška, zoologas, , Lietuvos politinis veikėjas (m. 1934 m.).
• 1918 m. – Vytautas Aleksandras Jonynas, Lietuvos literatūros kritikas (m. 2004 m.).
• 1922 m. – Jonas Mikelinskas, Lietuvos rašytojas, pedagogas.
• 1923 m. – Eduardas Jurėnas, Lietuvos grafikas (m. 1993 m.).
• 1927 m. – Juozas Šidlauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1928 m. – Antanas Gabužis, Lietuvos gydytojas onkologas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, Jonavos rajono visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1929 m. – Bronius Makštutis, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 2019 m.).
• 1933 m. – Daumantas Kavoliūnas, Lietuvos kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1997 m.).
• 1935 m. – , Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Gražina Bigelytė-Bulavienė, Lietuvos televizijos diktorė, redaktorė (m. 2009 m.).
• 1942 m. – , Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m.:
  • Nijolė Meškauskaitė, Lietuvos grafikė (m. 1990 m.).
  • Šarūnas Jonas Kudžmauskas, lietuvių fizikas (m. 2006 m.).
• 1952 m.:
  • Edmundas Jonyla, ūkininkas, inžinierius – mechanikas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Jurgis Kairys, lietuvių lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo , daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės (Grand Prix) varžybų.
• 1953 m. – Rymantas Juozaitis, Lietuvos energetikas.
• 1955 m.:
  • Benjaminas Sakalauskas, Lietuvos ir Zarasų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Arūnas Eimutis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , pedagogė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Petras Šimeliūnas, lietuvių ekonomistas, diplomatas.
• 1962 m.:
  • Laimutis Sėdžius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Antanas Juršėnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Žurnalisto ir politiko Česlovo Juršėno sūnus.
  • Sigita Markevičienė-Butaitė-Kriaučiūnienė, Lietuvos lengvaatletė, daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, parolimpinių žaidynių prizininkė. Nereginti.
• 1964 m. – , Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – , Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – , Lietuvos ir Zarasų rajono kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1977 m. – , Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1979 m. – , Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Nerijus Cesiulis, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Marijus Norkus, lietuvių krepšininkas. Pirmasis treneris: .
• 1992 m. – Jonas Valančiūnas, Lietuvos krepšininkas.

Mirtys

• 1889 m. – Hiacintas Vasiliauskas, Romos katalikų pranciškonų vienuolis, paskutinis vyresnysis (g. 1814 m.).
• 1929 m. – Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (g. 1900 m.).
• 1943 m.:
  • Jonas Geštautas, Rusijos imperijos ir Lietuvos karinis veikėjas, atsargos generolas (g. 1866 m.).
  • Pranas Kuzma, Lietuvos visuomenės veikėjas, administracinis darbuotojas (g. 1877 m.).
• 1956 m. – Eduardas Jatulis, diplomatas (g. 1895 m.).
• 1965 m. – Liūnė Janušytė, Lietuvos rašytoja, vertėja (g. 1909 m.).
• 1968 m. – Juozas Tonkūnas, Lietuvos švietimo ministras, LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas (g. 1894 m.).
• 1970 m. – Salomėja Čerienė-Mulks-Staniulytė, dainininkė, chorvedė, kompozitorė, visuomenininke (g. 1899 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1312 – Vjene baigėsi Visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Jis Prancūzijos karaliaus Pilypo IV reikalavimu panaikino tamplierių ordiną, jo turtų didžioji dalis atiteko karaliui;
• 1527 – prasidėjo , žymintis renesanso pabaigą;
• 1682 – Prancūzijos karalius Liudvikas XIV perkelia savo karališkuosius rūmus į Versalį;
• 1840 – Didžiojoje Britanijoje pradėti pardavinėti pirmieji klijų sluoksniu padengti pašto ženklai;
• 1889 – Paryžiuje oficialiai atidarytas Eifelio bokštas;
• 1919 – per Paryžiaus taikos konferenciją iš Vokietijos atimtos visos kolonijos;
• 1937 – vokiečių orlaivio „Hindenburg“ avarija per nusileidimą Niujorke. Per katastrofą žuvo 36 žmonės;
• 1941 – Josifas Stalinas pasiskyrė Liaudies komisarų tarybos pirmininku – Vyriausybės vadovu;
• 1994 – pradėtas eksploatuoti ilgiausias pasaulyje povandeninis geležinkelio tunelis. Eurotunelis po Pa de Kalė sąsiauriu, jungia Prancūziją ir Didžiąją Britaniją;
• 2005 – Audioslave tapo pirmąja JAV roko grupe, surengusia nemokamą lauko koncertą Kuboje;
• 2007 – išrinktas šeštasis penktosios Prancūzijos respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Gimimo dienos

• 1405 m. – Skanderbeg, , valdė nuo 1443 m. lapkričio 28 d. iki 1444 m. kovo 2 d., , valdė nuo 1444 m. kovo 2 d. iki mirties. Albanijos valdovas, albanų tautos nacionalinis herojus (m. 1468 m.).
• 1501 m. – popiežius Marcelijus II (m. 1555);
• 1574 m. – Inocentas X, italų kanonistas praktikas, Romos katalikų bažnyčios Popiežius (1644–1655) (m. 1655 m.).
• 1758 m. – Maksimiljanas Robespjeras, Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas. Jis gynė liaudies interesus ir rėmė valstiečių reikalavimus (m. 1794 m.).
• 1856 m. – Zigmundas Froidas, austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, Psichoanalizės pradininkas (m. 1939 m.).
• 1871 m. – , 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1935 m.).
• 1879 m.:
  • Bedržichas Hroznas, Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas (m. 1952 m.).
  • Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (m. 1961 m.).
• 1903 m. – Dmitrijus Olderoggė, vokiečių kilmės sovietinis rusų etnografas, istorikas, lingvistas ir vienas iš sovietinės afrikanistikos kūrėjų, SSRS Mokslų Akademijos narys – korespondentas (1960 m.) (m. 1987 m.).
• 1914 m. – Janis Klydzėjas, latvių rašytojas. Žymiausias Latgalos rašytojas (m. 2000 m.).
• 1915 m. – Džordžas Orsonas Velsas, amerikiečių filmų ir teatro režisierius, aktorius, scenarijų autorius, diktorius ir prodiuseris (m. 1985 m.).
• 1929 m. – , 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2007 m.).
• 1941 m. – Ivica Osim, buvęs Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (m. 2022 m.).
• 1953 m. – Tonis Bleras, teisininkas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, 1997–2007 m. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
• 1969 m. – Vlad Filat, Moldavijos politikas, nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. einantis šalies ministro pirmininko pareigas.
• 1970 m. – , slovėnų supermodelis.
• 1971 m. – Christopher Aubrey Shiflett, JAV roko muzikantas, Foo Fighters gitaristas.
• 1973 m. – Dejan Tomašević, vienas garsiausių ir tituluočiausių Serbijos krepšininkų.
• 1976 m. – Denny Landzaat, futbolininkas.
• 1979 m. – Gerd Kanter, Estijos disko metikas. Olimpinis ir pasaulio čempionas.
• 1980 m.:
  • Dimitris Diamantidis, Graikijos krepšininkas rungtyniaujantis Atėnų „Panathinaikos“ klube.
  • , anglų realybės šou žvaigždė.
  • , olandų realybės šou žvaigždė.
  • , korėjiečių hiphopo atlikėjas ().
• 1984 m. – , Argentinos futbolininkas.
• 1985 m. – Krisas Polas, JAV krepšininkas, žaidžiantis NBA, 2006 m. pasaulio čempionate Japonijoje atstovavęs JAV nacionalinę rinktinę.
• 1987 m.:
  • Kevinas Princas Boatengas, Vokietijos-Ganos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio saugo pozicijoje. Anglijos klubo Portsmouth FC žaidėjas.
  • , korėjiečių aktorė.
• 1990 m.:
  • Pėteris Gulaksis, vengrų futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
  • Masato Kudo, japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2022 m.).

Neaprašyti

• 1961 – (George Clooney), amerikiečių aktorius;
• 1970 – Melania Trump, slovėnų modelis ir finansų magnato Donaldo Trampo žmona.

Mirtys

• 1540 m. – Juan Luis Vives, ispanų filosofas ir pedagogas, humanistas, teisininkas (g. 1492 m.).
• 1859 m. – Aleksanderis fon Humboltas, vokiečių gamtininkas, keliautojas, geografas. Prūsijos ministro, filosofo brolis (g. 1769 m.).
• 1910 m. – Eduardas VII, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalius.
• 1949 m. – Morisas Meterlinkas, belgų poetas. Už dramos kūrinius 1911 m. suteikta Nobelio premija. Žinomas bitininkas (g. 1862 m.).
• 1987 m. – , CŽV direktorius (g. 1913 m.).
• 1992 m. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (g. 1901 m.).
• 2013 m. – Giulio Andreotti, Italijos žurnalistas ir politikas, tris kartus buvęs šalies ministru pirmininku – 1972–1973, 1976–1979 ir 1989–1992 m. Taip pat jis buvo dirbęs keliose ministerijose, o nuo 1991 m. tapo senatoriumi visam gyvenimui (g. 1919 m.).
• 2021 m.:
  • Ichakas Aradas, žydų istorikas, Izraelio karininkas, sovietinis partizanas (g. 1926 m.).
  • Kentaro Miura, japonų manga rašytojas, išgarsėjęs savo kūriniu „Berserk“ (g. 1966 m.).

Nuorodos

1. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
2. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
3. Kate Louise Lawler. Informacija.
4. Kelly van der Veer. Informacija.
5. Moon Geun Young. Informacija.
6. William Joseph Casey. Informacija.
7. Loo, Egan (2021-05-19). „Berserk Manga Creator Kentarou Miura Passes Away at 54“. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2021-05-20.