ŠiluvaAtlaidai Šiluvoje Priekyje Šiluvos bazilikaŠiluva55 31 48 š pl 23 13 23 r ilg 55 530 š pl 23 223 r ilg 55 530 23 2

Šiluva

Šiluva

55°31′48″š. pl. 23°13′23″r. ilg. / 55.530°š. pl. 23.223°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Seniūnija

Šiluvos seniūnija

Gyventojų

530

Vikiteka

Šiluva

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šìluva
Kilmininkas:	Šìluvos
Naudininkas:	Šìluvai
Galininkas:	Šìluvą
Įnagininkas:	Šìluva
Vietininkas:	Šìluvoje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Szydłów, Szydłowo, rus. Шидловъ, Шидлово

Šiluva – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, prie kelio 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis , Tytuvėnų regioniniame parke. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Pušyno). Urbanistikos paminklas. Stovi barokinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (pastatyta 1760–1775 m., garsėja didžiojo altoriaus Marijos paveikslu, minimu nuo 1646 m., iškilmingai kanonizuotu 1786 m.); modernistinė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (pastatyta 1924 m. Marijos apsireiškimo vietoje; šventoriuje 2019 m. įrengta Šviesos koplyčia). Veikia Šiluvos vidurinė mokykla, Raseinių meno mokyklos skyrius, biblioteka, ambulatorija (mokykloje), vaistinė, maisto prekių parduotuvė, kultūros namai, paštas (LT-60052).

Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Priekyje – miestelio kapinės ir Šiluvos Apsireiškimo koplyčia

Etimologija

Dabartinis miestelio pavadinimas nėra pirmasis. Gyvenvietė iš pradžių vadinosi Būda, kadangi čia kadaise buvo deginama mediena pelenams (o gal ir kitoms reikmėms). Prie tokių medžio apdirbimo vietų buvo statomos būdos darbininkams. Vėliau greta Būdos vardo ėmė plisti ir kitas pavadinimas, galbūt Šilas ar Šilai. Gyvenvietė taip tikriausiai pavadinta dėl to, kad buvo šilais apaugusioje vietoje.1457 m. Šiluvos bažnyčios steigimo aktuose lotyniškai rašoma Budo vel Szilos („Būda arba Šilas“). Tačiau jau po keleto dešimtmečių ima atsirasti ir priesaginė lytis (Шилово ir pan.). Gali būti, kad priesaga yra slavybė; lietuviška lytis skambėjo Šilava ir gana ilgai konkuravo su Šiluva, todėl dar XX a. 3-ajame dešimtmetyje būta Šilavos mokyklos, bet Šiluvos pašto. Tarpukariu Šilava jau imta laikyti tarmybe, tad pokario metu visiškai įsigalėjo Šiluva.

Dėl lenkų kalbos įtakos ilgą laiką gyvavo ir vardo šaknis šidl- (Szydłów ir pan.), kurios atsiradimas siejamas su kalvinizmo įsigalėjimu XVI a. pabaigoje. Net ir Vaižgantas 1904 m. mini Šidlavos parapiją, o Antanas Salys pateikia norminio varianto Šiluva formas Šidlava, Šidlavas. Gali būti, kad lenkams lietuviška šaknis šil- siejosi su jų žodžiu szydlo („yla“). Tam tikriausiai turėjo įtakos lenkų kalbos analogija su kitomis slavų kalbomis, kur šil- pavirsta šidl- (pvz., rus. шило = lenk. szydlo). Be to, pačioje Lenkijoje yra nemažai gyvenviečių su šaknimi szydł-.

Nepaisant to, kad miestelio vardas kartais yra kirčiuojamas kaip Šiluvà, tačiau norminis variantas dar tarpukariu buvo priimtas Šìluva. Tokio sprendimo pagrindas – vietos gyventojų tarimo ypatumai.

Geografija

Miestelis įeina į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją. Per Šiluvą eina krašto ir rajoniniai keliai:

Istorija

LDK žemėlapyje miestelis pažymėtas *Szijdlow*

Pirmosios sodybos atsirado XV a. pradžioje. 1457 m. pastatyta pirmoji Šiluvos bažnyčia (dedikuota Švč. Mergelės Marijos ir šv. Petro ir Baltramiejaus titulu), nuo 1517 m. minimas miestelis. Kai Šiluvos savininkai Zavišos tapo protestantais, iš katalikų bažnyčios buvo atimtos žemės ir perduotos evangelikams reformatams, kuriems 1592 m. dar ir pastatyta nauja bažnyčia bei atidaryta mokykla. Netekusi pajamų, katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Nors protestantams buvo iškeltos bylos dėl neteisėto turto užvaldymo, tačiau Žemaičių vyskupams ilgai nepavyko įrodyti savo teisių, kadangi jie neturėjo žemių užrašymo akto.

Vėliau, pasak bažnyčios šaltinių, 1608 ar 1612 m. piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų (jie yra pavaizduoti miestelio herbe). Protestantai 1622 m. bylą pralaimėjo ir žemes grąžino katalikams. Žinia apie įvykį-stebuklą pasklido po visą Lietuvą, todėl žmonės ėmė keliauti į Šiluvą kaip piligrimai, rengiamos procesijos – tai buvo pirmoji Vatikano pripažinta Marijos apsireiškimo vieta Europoje. 1627 m. čia pastatyta nauja Šiluvos bažnyčia, vėliau atnaujinta ir perstatyta.

XIX a. Šiluva – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Vaidoto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo M. Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, jo garbei nuo 2011 m. Šilinių atlaidai pradedami švęsti rugsėjo 7-ąją. 2002 m. patvirtintas Šiluvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m.	Šiluvos valsčiaus centras	Raseinių apskritis (po II pasaulinio karo trumpam buvo jos centras)
1950–1995 m.	Šiluvos valsčiaus centras	Šiluvos apylinkės centras	Raseinių rajonas
1995–	Šiluvos seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė

Marijos apsireiškimas

Marijos statula Šiluvos Apsireiškimo koplyčioje

Katalikai tiki, jog Šiluvoje yra apsireiškusi Jėzaus motina Marija. Žinomas pasakojimas, kuris apibūdina šį apsireiškimą.

XVI a. viduryje įsigalėjus kalvinizmui paskutinis Šiluvos katalikų klebonas visus bažnyčios dokumentus, brangenybes ir paveikslą sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens. Greitu laiku bažnyčia buvo uždaryta ir galiausiai sugriauta.

Tas pats pasakojimas teigia, kad 1608 m. piemenims ganant gyvulius laukuose, kur kažkada buvusi bažnyčia, ant vieno didelio akmens pasirodė nepaprastai graži verkianti mergelė su kūdikiu ant rankų.

Viename netolimame kaime gyveno aklas šimtametis senelis. Jis prisiminė, kad toje vietoje, kur apsireiškusi Marija, buvo katalikų bažnyčia. Atvestas į apsireiškimo vietą senelis staiga praregėjo. Jis parodė vietą, kur buvo užkasta skrynia su bažnytiniais daiktais. Skrynioje buvo surasti dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, taip pat Švč. Mergelės Marijos paveikslas, brangus arnotas. Vėliau čia buvo pastatyta koplyčia.

Piligrimų centras

Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje (kitos – Fatima Portugalijoje, Lurdas Prancūzijoje, Čenstakava Lenkijoje, Rusijoje), kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Jis laikomas ankstyviausiu žinomu, kurio 400 metų jubiliejų katalikiškas pasaulis minėjo 2008 m.

Šiluva žinoma kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje (8–15 dienomis) vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje (Šilinės arba Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė). Taip pat vyksta katalikų piligrimų eitynės iš Kryžių kalno, Tytuvėnų bei kitų vietų į Šiluvą. Be to, maldininkai į pamaldas Šiluvoje atvyksta kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.

1885 m.*

1903 m.*

1923 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1982 m.

1987 m.

1989 m.^sur.

521

1 217

992

996

885

892

867

856

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

800

635

530

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Eimuntas Nekrošius (1952–2018), režisierius
Juozapas Oleškevičius (1777–1830), dailininkas
Mendel Zaks (1898–1974), rabinas

Literatūra

Šiluvos atlaidus aprašė Žemaitė kūrinyje „Kelionė į Šidlavą“.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 799 psl.
Шидлово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 557 psl. (rus.)
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 208–209
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 213–218
Szydłów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 97 psl. (lenk.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 800 psl.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Šiluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 402 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Šiluva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 594 psl.
Šiluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 199
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Šiluva. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 543 psl.
Šiluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 199