Gegužės 23

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2024

Gegužės 23 yra 143-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 144-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 222 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos) Gyvūnų diena

Vardadieniai

Gertautas – Tautvydė – Ivona – Žydrūnė – Žydrūnas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1404 – Didysis Vokiečių ordino magistras Konradas fon Jungingenas, Lenkijos karalius, Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaištis Vytautas sudarė Racionžo sutartį;
• 1953 – per 48 valandas Lietuvoje suimta ir deportuota beveik 37 tūkst. valstiečių, atsisakiusių stoti į kolūkius;
• 2007 – paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Alitos gamyklos privatizavimo: Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas ir Valstybės turto fondas, privatizuodami gamyklą, pažeidė Lietuvos Konstituciją. Dėl šio sandorio Lietuvai padaryta 35,9 mln. litų žala.

Gimimo dienos

• 1869 m. – , (slapyvardis – A. Velioniškis), rašytojas, vertėjas, gydytojas (m. 1900 m.).
• 1883 m. – Feliksas Milevičius, knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas (m. 1965 m.).
• 1891 m. – Vilius Balandis, Lietuvos kariuomenės karo kapelionas, kapitonas (m. 1978 m.).
• 1892 m. – Jonas Dambrauskas, kompozitorius, vargonininkas ir choro dirigentas (m. 1982 m.).
• 1897 m. – Pranas Hiksa, Lietuvos kariuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas kapitonas (m. 1966 m.).
• 1914 m. – Petras Baublys, Lietuvos gydytojas pediatras (m. 1973 m.).
• 1915 m. – Juozas Girnius, lietuvių filosofas egzistencialistas (m. 1994 m.).
• 1927 m. – Birutė Kudzienė, chemikė, ilgametė Lietuvos mokslų akademijos chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslinė bendradarbė (m. 2010 m.).
• 1934 m. – Jonas Domarkas, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (m. 2020 m.).
• 1937 m. – Alfredas Henrikas Stasiulevičius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Algirdas Juozapavičius, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras, vadybininkas, UAB mokslinė-gamybinė firma „“ direktorius.
• 1949 m. – , Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Povilas Tebelškis, Lietuvos archeologas (m. 2003 m.).
• 1952 m. – , Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Henrikas Natalevičius, Lietuvos tapytojas.
• 1954 m. – Vigimantas Kisielius, inžinierius geodezininkas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Pranas Griušys, Lietuvos dailininkas.
  • Regina Maleckaitė, choro dirigentė.
• 1957 m. – , Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – , gydytoja, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1961 m.:
  • , inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • , lietuvių teatro ir kino aktorė. Fotožurnalisto Albino Stubros dukra.
• 1962 m. – Virginijus Komskis, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – , teisininkas ir pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1965 m. – , Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Džiugas Paršonis, Lietuvos žurnalistas, VU dėstytojas (m. 2021 m.).
• 1969 m. – Evaldas Jaras, Lietuvos teatro aktorius ir režisierius.
• 1971 m. – Rytis Vaišvila, Lietuvos krepšininkas ir treneris. Nuo 2009 m. liepos mėn. pasirašė vienerių metų sutartį su Kinijos Sianjango „Tan Tan“ komandą, tačiau 2010 m. sausio pabaigoje buvo atleistas.2010 m. liepos 30 d. sugrįžo į Klaipėdos „Neptūno“ klubo vyr. trenerio postą..
• 1975 m. – Gintautas Vileita, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Prienų „Rūdupio“ komandoje. Karjerą pradėjo 1995 m. Monmouth komandoje. Olandijos krepšinio taurės laimėtojas.
• 1987 m. – Lina Grinčikaitė, Lietuvos lengvaatletė, kursi specializuojasi sprinto rungtyse. Keturių nacionalinių aukso medalių 100 m distancijos bėgime savininkė. Šalies olimpinės rinktinės narė.
• 1988 m. – Darius Cibulskas, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis saugo pozicijoje.

Mirtys

• 1846 m. – Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis, lenkų politikas, finansininkas (g. 1778 m.).
• 1880 m. – Liudvikas Liachovičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (g. 1811 m.).
• 1888 m. – Liudvikas Gediminas Beržanskis, aušrininkas, lietuvybės platintojas (g. 1864 m.).
• 1946 m. – Martynas Jankus, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų (g. 1858 m.).
• 1979 m. – Romualdas Murauskas, Lietuvos boksininkas, Melburno olimpinių žaidynių prizininkas (g. 1934 m.).
• 1986 m. – Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė, aktorė (g. 1909 m.).
• 2003 m. – Elena Červinskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1920 m.).
• 2008 m. – Alfredas Gytis Tiškus, Lietuvos inžinierius architektas, dailininkas (g. 1934 m.).
• 2017 m. – Evaldas Čerškus, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslo daktaras (g. 1936 m.).
• 2022 m. – Vidmantas Puplauskis, Lietuvos žurnalistas, kino ir televizijos filmų scenaristas, režisierius (g. 1940 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1430 – Kompjene suimta ir atiduota britams Žana d'Ark;
• 1879 – rusų rašytojui Ivanui Turgenevui suteiktas Oksfordo universiteto civilinės teisės daktaro laipsnis. Jis buvo pirmasis rašytojas pasaulyje, kuriam suteikta tokia garbė;
• 1941 – Vokietijoje Karinis laivas buvo pamuštas ir susprogdintas kito karinio laivo Bismarck
• 1949 – paskelbta Vokietijos Federacinė Respublika su sostine Bona;
• 1987 – SSRS nutraukė radijo stoties „Amerikos balsas” trukdžius;
• 1999 – Vokietijoje socialdemokratas Johanesas Rau išrinktas aštuntuoju pokario prezidentu.

Gimimo dienos

• 1707 m. – Karlas Linėjus, XVIII amžiaus švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas (m. 1778 m.).
• 1834 m. – Janis Frydrichas Baumanis, latvių architektas. Pirmasis Latvijos architektas profesionalas (m. 1891 m.).
• 1891 m. – Par Lagerkvist, švedų poetas ir prozininkas. 1951 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narys, Geteborgo universiteto garbės daktaras (m. 1974 m.).
• 1922 m. – Laimduotas Murniekas, latvių tapytojas.
• 1925 m. – , 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2008 m.).
• 1926 m. – Džo Slovo, lietuvių kilmės kovotojas prieš apartheidą, pirmoje Pietų Afrikos Respublikos demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas (m. 1995 m.).
• 1949 m. – Alanas Peresas Garsija, teisininkas, Peru ir tarptautinis politinis veikėjas, prezidentas.
• 1950 m. – , serijinis žudikas (m. 1980 m.).
• 1951 m. – Anatolijus Jevgenijevičius Karpovas, Rusijos šachmatų didmeistris, pasaulio šachmatų čempionas nuo 1975–1985 m. ir pasaulio čempionas pagal FIDE versiją 1993–1999 m.
• 1952 m. – Anne-Marie David, prancūzų dainininkė.
• 1957 m. – Jimmy McShane, Šiaurės Airijos šokėjas ir dainininkas.
• 1976 m.:
  • Herbertas Vasiljevas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.
  • Ricardo Luiz Pozzi Rodrigues, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Kataro Atlético Mineiro klubo saugas.
  • Antonio Naelson Matías, Toluca futbolo klubo ir Meksikos vyrų futbolo rinktinės saugas/puolėjas (centro). Dėl savo braziliškos kilmės sukelia nemažai diskusijų ar turėtų būti kviečiamas į Meksikos rinktinę.
• 1980 m. – Theofanis Gekas, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Bayer Leverkusen klubo puolėjas.
• 1983 m. – Heidi India Range, yra dainininkė ir viena iš trijų pop grupės Sugababes narių.
• 1984 m. – Hugas Migelis Pereira de Almeida, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir SV Werder Bremen klubo puolėjas.
• 1991 m. – Lena Meyer-Landrut, Vokietijos dainininkė. 2010 m. Eurovizijos dainų konkurse tapo nugalėtoja su daina „Satellite“.

Mirtys

• 1373 m. – Heliga Birgitta, Romos katalikų bažnyčios šventoji (šventė: spalio 8 d .), Švedijos ir keleivių globėja (g. 1303 m.).
• 1498 m. – Džirolamas Savonarola, garsus italų humanistas, pamokslininkas, poetas, politinis veikėjas, bažnyčios reformatorius (g. 1452 m.).
• 1857 m. – Augustin Louis Cauchy, prancūzų matematikas, vienas matematinės analizės pradininkų, taip pat suformulavęs kelias svarbias kompleksinės analizės teoremas (g. 1789 m.).
• 1886 m. – Franz Leopold von Ranke, Prūsijos istorikas, laikomas vienu iš svarbiausių mokslinės istoriografijos pradininkų (g. 1795 m.).
• 1906 m. – Henrik Johan Ibsen, žymus Norvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“ (g. 1828 m.).
• 1937 m. – John Davison Rockefeller, JAV verslininkas, pramonininkas, filantropas, mecenatas (g. 1839 m.).
• 1945 m. – Henrichas Himleris, SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho „juodasis magas“ ir naujos nacių religijos kūrėjas (g. 1900 m.).
• 1981 m. – , kanadiečių teisininkas ir politikas (g. 1909 m.).
• 1992 m. – Giovanni Falcone, Italijos teisėjas, specializavęsis mafijos bylose (g. 1939 m.).
• 1994 m. – Joe Pass, džiazo gitaristas (g. 1929 m.).
• 2009 m.:
  • Derek William Bowett, britų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kembridžo universiteto tarptautinės teisės katedros profesorius (1981–1991), JT Tarptautinės teisės komisijos narys (1991–1996) (g. 1927 m.).
  • No Mu Hionas, 16-asis Pietų Korėjos prezidentas, ėjęs pareigas nuo 2003 m. vasario 25 iki 2008 m. vasario 25 d. Prieš tapdamas politiku, buvo žmogaus teisių specialistas (g. 1946 m.).
• 2021 m. – Max Mosley, buvęs teisininkas ir automobilių sporto lenktynininkas, nuo 1993 iki 2009 m. buvo Tarptautinės automobilininkų federacijos prezidentas (g. 1940 m.).
• 2022 m. – Anita Gradin, Švedijos žurnalistė, politikė (g. 1933 m.).

Nuorodos

1. Antanas Lingis-Velioniškis. Trumpa biografija. 2011-09-17 iš Wayback Machine projekto.
2. Kas šiemet nusipelnė geriausio vadybininko vardo? „Veido“ informacija (2008.01.28 – Nr. 4)
3. http://sportas.atn.lt/straipsnis/27966/rvaisvila-is-klaipedos-keliasi-i-kinija
4. http://www.krepsinis.net/kinijos-klubas-atleido-r-vaisvila-132682.html
5. http://www.krepsinis.net/neptuno-vyr-treneriu-oficialiai-tapo-r-vaisvila-jam-talkins-p-juodis-147835.html
6. Užgeso kino režisieriaus, ilgamečio LRT darbuotojo Vidmanto Puplauskio gyvybė. lrt.lt. 2022-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.
7. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
8. Džo Slovo 2006-12-09 iš Wayback Machine projekto..
9. . Bowdoin College. 2007-01-23. Suarchyvuotas originalas 2013-12-12. Nuoroda tikrinta 2007-03-27.
10. David Lewis.
11. „Max Mosley, racing boss who took on UK tabloids, dies at 81“. Washington Post. 2021-05-24. Nuoroda tikrinta 2021-05-24.
12. „Sveriges första EU-kommissionär har dött“ (švedų). AFTONBLADET. 2022-05-23. Nuoroda tikrinta 2022-05-23.