1929

Metai: 1926 1927 1928 - 1929 - 1930 1931 1932 MCMXXIX metai

Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as

Šimtmečiai: XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis

‎ (2 kat., 5 psl.)

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lietuvoje

Įvykiai

• Vasario 9 d. – nukrito Andrioniškio meteoritas;
• Gegužės 6 d. – Kaune įvykdytas pasikėsinimas į premjerą Augustiną Voldemarą
• Rugsėjo 19 d. – sudužo Lietuvos Karo aviacijos naikintuvas Ansaldo SVA.10. Pilotai, kapitonas ir vyr. leitenantas , žuvo.

Gimtadieniai

Gimtadieniai  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 2 d. – Pranciškus Tupikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• Sausio 5 d. – Edmundas Simanaitis, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• Sausio 8 d. – Aldona Pulauskienė-Kvaraciejūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• Sausio 13 d. – Margarita Gedvilaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• Sausio 16 d.:
  • Artiomas Inozemcevas, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2001 m.).
  • Elena Morkūnienė, Lietuvos choreografė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2001 m.).
• Sausio 22 d.:
  • Algirdas Musneckis, Lietuvos energetikas, jam vadovaujant Rėkyvos Valstybinei rajoninei elektrinei Šiauliuose pradėtos plėtoti centralizuoto šildymo sistemos.
  • Kazimieras Eigminas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• Sausio 25 d. – Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis, aeronautikos inžinierius, istorikas.

^[Vasaris]

• Vasario 1 d. – Juozas Baltrušaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• Vasario 5 d. – Elzė Galnaitytė, Lietuvos kalbininkė (m. 2013 m.).
• Vasario 10 d. – Henrikas Kurauskas, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 1993 m.).
• Vasario 15 d. – Petras Bėčius, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• Vasario 16 d.:
  • Julius Naudužas, Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas (m. 1989 m.).
  • Nelė Paltinienė, lietuvių estrados dainininkė (m. 2020 m.).
• Vasario 17 d. – Jadvyga Kardelytė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• Vasario 19 d. – Viktoras Kybartas, lietuvių fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• Vasario 24 d. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (m. 1998 m.).

^[Kovas]

• Kovo 4 d. – Kazys Morkūnas, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• Kovo 6 d. – Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Lietuvos inžinierius architektas (m. 2021 m.).
• Kovo 9 d. – Adolfas Lasys, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• Kovo 12 d. – Vytautas Rakauskas, Lietuvos poetas, prozininkas, tekstologas, vertėjas.
• Kovo 13 d. – Nikolajus Mitkinas, TSKP veikėjas.
• Kovo 15 d. – Lionginas Kublickas, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, jūrininkas, šturmanas (m. 1994 m.).
• Kovo 16 d. – Jonas Krivickas, mokytojas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis (m. 2007 m.).
• Kovo 17 d. – Algirdas Banys, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2018 m.).
• Kovo 18 d.:
  • Petras Čeliauskas, Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas (m. 2024 m.).
  • Alfonsas Čepauskas, Lietuvos dailininkas grafikas, Garbės pirmininkas, daugelio ekslibrisų parodų, taip pat ir tarptautinių, organizatorius, keliautojas.
• Kovo 20 d. – Jonas Grigonis, Lietuvos filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Kovo 21 d. – Vytautas Skuodis, geologas, gamtos mokslų daktaras, docentas, žymus disidentinio sąjūdžio dalyvis.
• Kovo 25 d.:
  • Klemensas Balčiūnas, Lietuvos mechanikos inžinierius (m. 1975 m.).
  • Marija Mačiulienė, Lietuvos dailininkė monumentalistė.
  • Valdis Lukoševičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1994 m.).
• Kovo 29 d.:
  • Vytautas Česonis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2014 m.).
  • Albinas Kentra, Lietuvos rezistentas, pedagogas, visuomenininkas (m. 2023 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 1 d.:
  • Laimutis Ločeris, Lietuvos dailininkas monumentalistas, grafikas.
  • Zigmantas Liandzbergis, Lietuvos architektas (m. 1993 m.).
• Balandžio 4 d. – Džordžas Mikelis, lietuvių kilmės aktorius (m. 2020 m.).
• Balandžio 11 d. – Birutė Ciplijauskaitė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, vertėja.
• Balandžio 17 d. – Janina Berūkštytė-Trinkūnienė, Lietuvos teatro aktorė.
• Balandžio 20 d. – Ringaudas Bronislovas Songaila, lietuvių politinis veikėjas, Lietuvos TSR vadovas.
• Balandžio 22 d. – Aldona Lukoševičiūtė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• Balandžio 29 d. – Algimantas Mikėnas, Lietuvos inžinierius architektas (m. 2006 m.).
• Balandžio 30 d.:
  • Jurgis Brėdikis, Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas (m. 2021 m.).
  • Vytautas Bliūdžius, Lietuvos inžinierius mechanikas.

^[Gegužė]

• Gegužės 2 d. – Feliksas Mieliauskas, Lietuvos pedagogas, alpinistas. Vienas sportinio alpinizmo iniciatorių Lietuvoje, alpinizmo instruktorius (m. 1959 m.).
• Gegužės 5 d. – Vytautas Merkys, lietuvių istorikas.
• Gegužės 6 d. – Bronius Makštutis, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 2019 m.).
• Gegužės 7 d. – Martynas Apanavičius, Lietuvos teisėtyrininkas penalistas, teisės pedagogas, teisės mokslų kandidatas (m. 1982 m.).
• Gegužės 8 d. – Vytautas Jasulaitis, Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, technologijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• Gegužės 10 d. – Juozas Zdebskis, kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises (m. 1986 m.).
• Gegužės 19 d. – Antanas Grigelis, Lietuvos zoologas hidrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• Gegužės 21 d. – Bronislovas Krūminis, Lietuvos architektas (m. 2000 m.).
• Gegužės 26 d. – Jonas Damanskas, Lietuvos treneris, kūno kultūros ir sporto veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras.

^[Birželis]

• Birželio 1 d.:
  • Rimantas Jasas, Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas (m. 2002 m.).
  • Stasys Krasauskas, Lietuvos dailininkas, Grafikas (m. 1977 m.).
• Birželio 4 d. – Pranas Gražys, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• Birželio 5 d. – Jonas Žentelis, muzikos pedagogas, chorvedys, skulptorius, visuomenininkas.
• Birželio 10 d. – Liubomiras Gradauskas, Lietuvos gydytojas radiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Birželio 12 d. – Algirdas Ničius, lietuvių kino dailininkas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
• Birželio 13 d. – Antanas Gradeckas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas (m. 2007 m.).
• Birželio 15 d. – Albina Norkutė-Kairienė, Lietuvos partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė (m. 2022 m.).
• Birželio 16 d. – Juozas Ardzijauskas, Lietuvos poetas.
• Birželio 18 d. – Grigorijus Kanovičius, Lietuvos ir Izraelio rašytojas, scenaristas, vertėjas (m. 2023 m.).
• Birželio 20 d. – Danielius Gužas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• Birželio 21 d. – Jurijus Bluvšteinas, Lietuvos kriminologas, LPA profesorius, habilituotas socialinių mokslų (teisės) daktaras (m. 1995 m.).
• Birželio 25 d. – Algimantas Miškinis, Lietuvos architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
• Birželio 27 d. – Vladas Kalvaitis, lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas ir satyrikas (m. 2018 m.).

^[Liepa]

• Liepos 10 d.:
  • Jonas Basiulis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (m. 1991 m.).
  • Vincentas Drotvinas, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Liepos 12 d. – Danutė Eidukaitė, lietuvių dailininkė keramikė (m. 1995 m.).
• Liepos 14 d. – Jonas Jocys, Lietuvos dainininkas (bosas) (m. 2012 m.).
• Liepos 15 d. – Bronius Semaška, Lietuvos architektas (m. 2007 m.).
• Liepos 23 d.:
  • Kazys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, išeivijos veikėjas, ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės bei jos valdybos narys, pirmasis LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino (1992 m. liepos 11 d. – 2004 m.), atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei Lietuvos ir Šv. Sosto santykius (m. 2007 m.).
  • Pranas Jankauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• Liepos 26 d. – Algirdas Sabaliauskas, kalbininkas, vertėjas.
• Liepos 30 d. – Algirdas Vyžintas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, nusipelnęs artistas, įvairių komisijų garbės narys, pasaulio lietuvių Dainų šventės fondo steigėjas ir pirmininkas, apdovanotas LDK Gedimino ordinu už nuopelnus lietuvių liaudies kultūrai.

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 4 d. – Vincas Vinikaitis, vargonininkas, pedagogas, chorvedys.
• Rugpjūčio 6 d. – Aldona Blužienė-Gryžaitė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2005 m.).
• Rugpjūčio 8 d.:
  • Daina Kazimira Galvydytė, Lietuvos geografė, fizinių mokslų daktarė.
  • Lionginas Abarius, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 2022 m.).
  • Vytautas Ažušilis, lietuvių ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, rašytojas.
• Rugpjūčio 10 d. – Algimantas Stapulionis, Lietuvos inžinierius architektas, baldų dizaineris (m. 1999 m.).
• Rugpjūčio 17 d. – Prima Petrylienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• Rugpjūčio 20 d. – Danutė Krištopaitė, Lietuvos tautosakininkė, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
• Rugpjūčio 22 d. – Alfonsas Maldonis, poetas, vertėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės, narys (m. 2007 m.).
• Rugpjūčio 23 d. – Dalia Marija Brazauskienė, Lietuvos chemikė, fizinių mokslų daktarė.
• Rugpjūčio 26 d. – Nijolė Jankutė-Užubalienė, Lietuvos rašytoja.
• Rugpjūčio 28 d.:
  • Meilutis Raimundas Jakučionis, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas, menotyros kandidatas (m. 1992 m.).
  • Vytautas Šlikas, ūkininkas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 4 d.:
  • Juozas Jurkėnas, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Juozas Listavičius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• Rugsėjo 5 d. – Vytautas Dovydaitis, Lietuvos agronomas, žemės ūkio teoretikas (m. 2022 m.).
• Rugsėjo 6 d. – Edvardas Gudavičius, istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras (m. 2020 m.).
• Rugsėjo 9 d.:
  • Jūratė Statkutė de Rosales, lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, tolimosios baltų praeities tyrinėtoja (m. 2023 m.).
  • Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (m. 2013 m.).
• Rugsėjo 13 d. – Ilja Rudas-Gercovskis, lietuvių kino scenaristas ir režisierius (m. 1968 m.).
• Rugsėjo 16 d. – Algirdas Eduardas Čižas, Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• Rugsėjo 18 d. – Bronius Raguotis, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas (m. 2021 m.).
• Rugsėjo 25 d. – Romualdas Urnikas, buvęs Lietuvos futbolininkas (m. 2024 m.).
• Rugsėjo 29 d.:
  • Antanas Babieža, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius. pradininkas Lietuvoje (m. 1985 m.).
  • Valentinas Bagdonas, lietuvių kompozitorius.
  • Vladimiras Beriozovas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras.

^[Spalis]

• Spalio 1 d. – Jeronimas Baušys, Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
• Spalio 5 d. – Alfonsas Žalys, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• Spalio 7 d. – Vytenis Kabaila, matematikas, profesorius (m. 1992 m.).
• Spalio 11 d. – Eugenijus Katinas, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• Spalio 12 d. – Aldona Molnikaitė, Lietuvos tapytoja, pedagogė (m. 1998 m.).
• Spalio 13 d. – Donatas Sauka, lietuvių literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas, rašytojas.
• Spalio 15 d. – Teresė Bukauskienė-Ramanauskaitė, Lietuvos pedagogė, pedagogikos istorikė, socialinių mokslų daktarė, poetė (m. 2001 m.).
• Spalio 18 d. – Adomas Mačiulis, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• Spalio 19 d. – Leonas Laimutis Mardosas, Lietuvos architektas (m. 2024 m.).
• Spalio 20 d. – , pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Spalio 22 d. – Vitolis Laumakys, Lietuvos rašytojas, poetas, visuomenininkas (m. 2024 m.).
• Spalio 28 d. – Antanas Tyla, Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius.
• Spalio 31 d. – Vytautas Mačiuika, Lietuvos rašytojas, skulptorius (m. 1999 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 1 d. – Vitalis Morkūnas, Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2014 m.).
• Lapkričio 2 d. – Vytautas Daugudis, Lietuvos archeologas (m. 2001 m.).
• Lapkričio 5 d. – Balys Barauskas, lietuvių teatro aktorius (m. 2003 m.).
• Lapkričio 6 d. – Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
• Lapkričio 12 d. – Kazimieras Motieka, teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2021 m.).
• Lapkričio 15 d. – Algirdas Lašas, Lietuvos inžinierius elektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• Lapkričio 20 d.:
  • Enrikas Sapožnikovas, Lietuvos energetikas, inžinierius elektrikas.
  • Romualdas Vytautas Kaminskas, Lietuvos architektas.
• Lapkričio 27 d. – Vytautas Statulevičius, mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, „Lietuvos Sąjūdžio“ veikėjas (m. 2003 m.).
• Lapkričio 28 d. – Antanas Čiužas, Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• Lapkričio 30 d. – Povilas Balzarevičius, Lietuvos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

^[Gruodis]

• Gruodžio 9 d. – Vladas Skuja, kontrabosininkas, muzikos mokytojas, chorvedys.
• Gruodžio 25 d. – Kazimieras Linkevičius, instrumentalistas (obojus), dirigentas ir pedagogas.
• Gruodžio 30 d. – Birutė Razauskienė-Daukintaitė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 2009 m.).

^[Nedatuota]

• Algimantas Litvaitis, Lietuvos sporto žurnalistas, redaktorius (m. 2008 m.).
• Jonas Kaupaitis, futbolo žaidėjas ir treneris (m. 1977 m.).

Mirtys

• Kovo 5 d. – Vladas Putvinskis – Putvys, bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (g. 1873 m.).
• Gegužės 6 d. – Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (g. 1900 m.).
• Rugpjūčio 23 d. – Jonas Karbauskas, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1866 m.).

Nedatuota

• Boleslovas Radavičius, Kražių bažnyčios gynėjas, herbo „Rudnica" Lietuvos bajoras (g. 1863 m.).
• Dominykas Miklius, Lietuvos knygnešys (g. 1855 m.).
• Povilas Matulevičius, knygnešys ir akmenkalys (g. 1846 m.).
• Vladislovas Paliukaitis, Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Lenkijoje, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1852 m.).

Pasaulyje

Įvykiai

Svarbiausi pasauliniai įvykiai:

• Liepos 27 d. - pasirašyta Ženevos konvencija dėl karo belaisvių, kurią pasirašė 48 šalys;
• Spalio 12 d. - pasirašyta dėl tarptautinių oro pervežimų;
• Spalio 24 d. - Juodasis ketvirtadienis, Volstryto biržos krachas.

Afrika

• Sausio 6 d. - Ugandoje įkurta Afrikos graikų stačiatikių bažnyčia.
• Gegužės 18 d. - primoji demonstracija už Madagaskaro nepriklausomybę Antananaryve;
• Spalio 31 d. - Belgijos Kongo administracinis centras perkeltas iš Bomos į Leopoldvilį;

Amerika

• Kovo 4 d. - 31-uoju JAV prezidentu tapo Herbert Hoover (iki 1933 m.).
• Spalio 24 d. - Juodasis ketvirtadienis Niujorke - finansinė panika Volstryte.
• Spalio 29 d. - "Juodasis antradienis" - tolimesnis kainų Volstryte kolapsas. Iki lapkričio 13 d. akcijų kaina prarado pusę savo vertės. Prasidėjo Didžioji depresija.
• Lapkričio 18 d. - 7.2 balų stiprumo žemės drebėjimas Didžiojoje Niufaundlendo bankoje. Žemės drebėjimo sukelta nuošliauža nutraukė 12 transatlantinių povandeninių kabelių ir sukėlė cunamį, kuris pasiekė pietinę Niufaundlando pakrantę.

Azija ir Okeanija

Sausio 14 d.

• Kinija: Ruijine įkurta Kinijos Tarybų Respublika. Ji keleto milijonų gyventojų turinčią teritoriją kontroliavo nuo 1929 iki 1934 m.
• Afganistanas: pasipriešinimas karaliaus reformoms peraugo į sukilimą. Amanula atsisakė sosto ir pabėgo į Kandaharą. Sausio 18 d. jo brolis Anajatola buvo nuverstas sukilėlių vadovo Habibulos Kalakanio, žinomo kaip Bačė Sakao. Sausio 24 d. Amanula atšaukė savo sosto atsisakymą ir paprašė Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos pagalbos. Pirmoji išliko neutrali, o sovietai įsiveržė į šalies šiaurę. Amanula užėmė Gaznį, tačiau bandant užimti Kabulą buvo priverstas atsitraukti ir palikti Afganistaną, iš kurio per Indiją išvyko į Romą.

• Kovas, Kinija: Guangsi klikos (generolai Li Zongren, Bai Chongxi, Huang Shaohong) konfliktas su Čiang Kai-ši po nepavykusios "Demobilizacijos konferencijos" sausio mėnesį. Gegužės mėnesį trys generolai prarado didžiąją dalį savo pajėgų ir valdomų provincijų, įskaitant Guangsi, ir buvo priversti bėgti į Honkongą.

• Liepos 11 - rugsėjo 22 d.: incidentai Kinijos Rytų geležinkelyje sukėlė karinį konfliktą tarp Kinijos ir Sovietų Sąjungos.

• Spalio 17 d.: Muhamedas Nadiras, Amanulos dėdė, tapo Afganistano monarchu po to, kai nugalėjo sukilėlius. Lapkričio 2 d. buvo mirtimi nubaustas Habibula Kalakanis.

• Gruodžio 5 d.: Tadžikija tapo Sovietų Socialistine Respublika, viena iš Sovietų Sąjungos respublikų. Prie jos prijungta dalis Chudžando Ferganos slėnyje, kuris priklausė Uzbekijai.

• Gruodžio 24 d., Nyderlandų Rytų Indija: suimtas Sukarnas su dar septyniais Indonezijos Nacionalinės Partijos lyderiais ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo (iki 1931 m. gruodžio pabaigos)

• Gruodžio 28 d.: "Juodasis šeštadienis". Naujosios Zelandijos policija Apijoje nušovė vienuolika neginkluotų protestuotojų. Atsakydamas į tai Mau judėjimas pareikalavo Samoa nepriklausomybės.

Artimieji Rytai

• Kovo 31 d. - Sabilos mūšis. Ichvanams pasipriešinus, Ibn Saudas suvienijo genčių vadus ir padedant britams jėga išnaikino broliją po keleto mėnesių karo. Už britų paramą jis gavo pripažinti Iraką ir Transjordaniją.
• Rugpjūčio 11 d. - Chaimas Veicmanas Ciuriche įkūrė Žydų agentūrą, 1920 m. įkurtos Pasaulio Sionistų Organizacijos padalinį, atsakingą už žydų nausėdijų kūrimą Palestinoje.
• Rugpjūčio 24 - 29 d. - neramumai mandatinėje Palestinos teritorijoje. Po žydų demonstracijos rugpjūčio 23 d. Jeruzalės ir Hebrono arabai užpuolė žydų gyvenamus kvartalus ir naujus žydų priemiesčius. Mandatinėje teritorijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Pasklido gandai, kad žydai ruošiasi užimti Omaro mečetę, ir beduinai iš Transjordanijos persikėlė per Jordaną padėti bendratikiams ir užpuolė britų kareivines. Per susidūrimus žuvo 133 žydai ir 116 arabų. Mandatinės teritorijos administracija rugpjūčio pabaigoje nusprendė pesikelti iš Jeruzalės į Jafą. Pritrauktos britų pajėgos iš Egipto, kurios ėmė malšinti neramumus, ypač nukentėjo arabai.

Europa

• Sausio 6 d. – valstybinis perversmas Serbų, kroatų ir slovėnų karalystėje. Karalius Aleksandras I sustabdė 1921 m. konstitucijos galiojimą, paskelbė apie parlamento ir visų politinių partijų paleidimą.
• Sausio 7 d. - atsakydami į Aleksandro I perversmą Antės Paveličiaus vadovaujami kroatai įkurė Ustašių judėjimą, kuris savo tikslų siekė ir teroristiniais metodais.
• Sausio 9 d., Vokietija: Heinrichas Himleris perėmė vadovavimą SS ir padarė iš jų elitinį smogiamąjį padalinį.
• Sausio 22 d. - iš Sovietų Sąjungos išvarytas L.Trockis.
• Sausio 29 d.
  • Ispanija - nepavykęs bandymas nuversti Primo de Rivera diktatūrą ir atstatyti konstitucijos veikimą Valensijoje, kuriam vadovavo konservatorius José Sánchez Guerra.
  • Išleista Ericho Marijos Remarko knyga "Vakarų fronte nieko naujo".
• Vasario 11 d. – Italija ir Vatikanas pasirašė Laterano sutartį.

Gimtadieniai

Gimtadieniai  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 6 d. – Babrakas Karmalis, Afganistano prezidentas 1979−1986 m. (m. 1996 m.)
• Sausio 12 d. – Alasdair Chalmers MacIntyre, moralės ir politikos filosofas, taip pat žinomas savo darbais filosofijos istorijos ir teologijos srityse.
• Sausio 13 d. – Joe Pass, džiazo gitaristas (m. 1994 m.).
• Sausio 15 d. – Martinas Liuteris Kingas, amerikiečių dvasininkas, įžymus afroamerikiečių lyderis ir aktyvistas. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti Jungtinėse Valstijose progresą pilietinių teisių atžvilgiu. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo ikona - Kingas dviejų krikščionių bažnyčių yra pripažintas kankiniu. Jis vadovavo 1955 metų Montgomerio autobusų boikotui, taip pat prisidėjo įkuriant Pietinę Krikščionių vadovybės asociaciją 1957 metais, buvo pirmasis minėtosios organizacijos prezidentas. Kingas vadovavo 1963 metų žygiui į Vašingtoną, kur jis pasakė kalbą „Aš turiu svajonę”. Savo kalboje Kingas kvietė visuomenė būti sąmoningesnę pilietinių teisų judėjimo atžvilgiu. Pasakyta kalba įtvirtino Martiną Liuterį Kingą tarp geriausių oratorių Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje (m. 1968 m.).
• Sausio 23 d. – , 1986 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• Sausio 28 d. – Klesas Oldenburgas, švedų kilmės JAV skulptorius, grafikas, hepeningų kūrėjas, popmenininkas (m. 2022 m.).

^[Vasaris]

• Vasario 2 d. – Karlosas Lakostė, buvęs Argentinos karinių jūros pajėgų viceadmirolas ir laikinasis de facto prezidentas (1981 m. gruodžio 11 – 22 d.) valdant karinei chuntai (m. 2004 m.).
• Vasario 5 d. – Fredas Zinovacas, istorikas, filosofas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas.
• Vasario 17 d. – Alejandro Jodorowsky, Rusijos žydų išeivių sūnus, yra aktorius, režisierius, prodiuseris, kompozitorius, mimas, humoristinių knygų autorius ir psichoterapeutas. Geriausiai žinomas kaip keleto ezoterinio, surrealaus ir šokiruojančio pobūdžio filmų kūrėjas ir humoristinių knygų autorius.
• Vasario 28 d. – Viktoras Nikonovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1993 m.).

^[Kovas]

• Kovo 1 d. – Georgis Markovas, bulgarų rašytojas, žurnalistas, disidentas (m. 1978 m.).
• Kovo 8 d. – , brazilų dainininkė ir aktorė.
• Kovo 10 d. – Stephen Myron Schwebel, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, profesorius, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1981-2000), teismo pirmininkas (1997-2000), Nuolatinio arbitražo teismo narys.
• Kovo 29 d. – Vadimas Medvedevas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Buvo vienas artimiausių M. Gorbačiovo bendradarbių. Lydėjo jį vizito Lietuvoje metu (1990 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 1 d. – Milanas Kundera, čekų prozininkas, dramaturgas, poetas, eseistas (m. 2023 m.).
• Balandžio 8 d. – Žakas Brelis, belgų dainininkas, prancūzų šansonjė meistras, aktorius, režisierius (m. 1978 m.).
• Balandžio 10 d. – Max von Sydow, švedų teatro ir kino aktorius, labiausiai žinomas vaidmenimis Ingmaro Bergmano filmuose (m. 2020 m.).
• Balandžio 14 d. – , Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1979 m. vasario 9 d. iki 1992 m. sausio 11 d.
• Balandžio 26 d. – Nikolajus Sliunkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2022 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 4 d. – Audrey Hepburn, britų aktorė, modelis, humanistė (m. 1993 m.).
• Gegužės 5 d. – Janošas Gremingeris, praeityje garsus Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
• Gegužės 6 d. – , 2003 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2007 m.).
• Gegužės 9 d. – Dieter Medicus, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, Vokietijos prievolių teisės modernizacijos kūrėjas, Miuncheno universiteto profesorius.
• Gegužės 30 d. – , buvo Rytų Vokietijos liuteronų pastorius, kuris susidegino Ceice protestuodamas prieš tikėjimo laisvės suvaržymus Rytų Vokietijoje (m. 1976 m.).

^[Birželis]

• Birželio 3 d. – , 1978 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• Birželio 6 d. – Aloizas Brenčas, latvių kino režisierius (m. 1998 m.).
• Birželio 12 d. – Ana Frank, vokiečių rašytoja (m. 1945 m.).
• Birželio 13 d. – Viktoras Georgijevičius Veselago, rusų mokslininkas fizikas, 1967 m. pateikęs medžiagos su neigiamu lūžio rodikliu idėją.
• Birželio 18 d. – Jurgenas Habermasas, vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys.

^[Liepa]

• Liepos 1 d. – , 1972 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• Liepos 2 d. – René Antonio Römer, Nyderlandų Antilų gubernatorius, ėjo pareigas nuo 1983 m. iki 1990 m. ir (Nyderlandai) sociologijos profesorius (m. 2003 m.).
• Liepos 3 d. – Saulvedis Cimermanis, latvių etnologas.
• Liepos 10 d. – Hamza El Dinas, Nubijos kompozitorius, vokalistas, udo ir muzikantas (m. 2006 m.).
• Liepos 19 d. – Emanuelis Le Rua Ladiuri, Prancūzijos istorikas modernistas (m. 2023 m.).
• Liepos 25 d.:
  • Anatolijus Kirpičnikovas, rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras.
  • Vasilijus Šukšinas, rusų rašytojas, kino režisierius ir scenaristas (m. 1974 m.).
• Liepos 29 d. – Jean Baudrillard, prancūzų kultūrologas, filosofas, politikos komentatorius ir fotografas. Jo darbai siejami su postmodernizmo ir tendencijomis (m. 2007 m.).

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 21 d. – Vija Artmanė, latvių kino ir teatro aktorė, TSRS liaudies artistė (1969), viena žymiausių tarybinių aktorių (m. 2008 m.).
• Rugpjūčio 24 d. – Yasser Arafat, Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas (m. 2004 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 5 d.:
  • Aina Blinkena, latvių kalbininkė, habilituota daktarė.
  • , rusų kosmonautas (m. 2004 m.).
• Rugsėjo 8 d. – Franz Klein, vokiečių teisininkas, teisėjas, teisėtyrininkas mokestininkas, Vokietijos Federalinio Finansų Teismo (BFH) pirmininkas (m. 2004 m.).
• Rugsėjo 17 d. – Stirling Moss, buvęs Formulės 1 pilotas iš Anglijos. Jis dažnai vadinamas "geriausiu pilotu nelaimėjusiu čempionato", mat per 11 Formulėje 1 praleistų metų jis net 4 kartus buvo galutinėje įskaitoje antras ir 3 kartus - trečias (m. 2020 m.).
• Rugsėjo 20 d. – Vitorijus Tavianis, italų kino režisierius ir scenarijų autorius (m. 2018 m.).
• Rugsėjo 28 d.:
  • Nikolajus Ryžkovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas (m. 2024 m.).
  • Lata Mangeškar, Indijos dainininkė, žymiausia Bolivudo filmų dainų įdainuotoja, tituluojama Indijos lakštingala. Dauguma jos dainų atliktos hindi bei marathų kalbomis, tačiau per savo daugiau nei 70 metų trunkančią karjerą ji buvo atlikusi dainų praktiškai visomis svarbesnėmis Indijos kalbomis (m. 2022 m.).

^[Spalis]

• Spalio 15 d. – Hubertas Dreifusas, JAV filosofas, Berklio Kalifornijos universiteto profesorius.
• Spalio 21 d. – Ursula Kroeber Le Guin, amerikietė rašytoja, labiausiai žinoma kaip mokslinės ir maginės fantastikos autorė.
• Spalio 22 d. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija () jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (m. 1990 m.).
• Spalio 23 d. – Tamazas Gamkrelidzė, Gruzijos kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas (m. 2021 m.).
• Spalio 24 d. – Džordžas Krambas, JAV kompozitorius, Amerikos meno ir literatūros asociacijos narys (1976) (m. 2022 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 7 d. – , 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
• Lapkričio 12 d. – Grace Kelly, aktorė, Monako princesė (m. 1982 m.).
• Lapkričio 22 d. – Michaelis Endė, vokiečių rašytojas (m. 1995 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 9 d. – Robertas Houkas, teisininkas ir ekonomistas, Australijos profsąjungų ir politinis veikėjas.
• Gruodžio 11 d. – Laima Andersonė-Silarė, latvių dainininkė (mecosopranas).

Mirtys

• Rugsėjo 23 d. – , 1925 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1865 m.).

Nobelio premijos

1929 m. Nobelio premijos laureatai:

• Chemijos – (1865–1940), (1873–1964);
• Fizikos – Louis de Broglie;
• Literatūros – Tomas Manas;
• Medicinos – (1858–1930), (1861–1947);
• Taikos – Frank Billings Kellogg.

Nuorodos

1. Vytautas Straižys. Andrioniškio meteoritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 499 psl.
2. „Vakar kėsinosi nužudyti ministerį pirmininką“. Lietuvos aidas (102 (586)). 1929-05-07.
3. Biografija Seimo svetainėje 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto.
5. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
6. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
7. Artiomas Inozemcevas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 55 psl.
8. Helmutas Šabasevičius. Elena Morkūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 495 psl.
9. Albina Mingėlaitė. ALFONSAS ČEPAUSKAS. 2010-06-19 iš Wayback Machine projekto.
10. „Lietuvos advokatūros elitas“ 2008-12-12 iš Wayback Machine projekto. „Veidas“, 2008.09.29 - Nr. 39
11. Jacques Fierens, Droit humanitaire pénal, Primento, 2014 ()
12. Marie-Madeleine Damien, Dictionnaire du transport et de la logistique - 3e édition, Dunod, 2010 ()
13. David L. K. Lubogo, John C. G. Isoba, [History of Uganda in a Nutshell], D. Lubogo, 1985
14. Jean-Pierre Domenichini, Jean Ralaimongo (1884-1943), ou Madagascar au seuil du nationalisme, vol. 56, Revue française d'histoire d'outre-mer, 1969
15. Jacques Fumunzanza Muketa, Kinshasa : société & culture, l'Harmattan, 2013 ()
16. BreAnn Rumsch, Woodrow Wilson, ABDO Publishing Company, 2010 ()
17. Daniel Cohen, La Prospérité du vice: Une introduction (inquiète) à l'économie, Albin Michel, 2009 ()
18. Christian Buchet, Sous la mer : le sixième continent : actes du colloque international tenu à l'institut catholique de Paris, 8-10 décembre 1999, Presses Paris Sorbonne, 2001 ()
19. Michael Dillon, China : A Modern History, I.B. Tauris, 2012 ()
20. C. E. Bosworth, Emeri van Donzel, Bernard Lewis, Charles Pellat. Encyclopédie de l'islam, Leide, Brill Archive, 1980.
21. Xiaorong Han, Red God : Wei Baqun and His Peasant Revolution in Southern China, 1894–1932, SUNY Press, 2014 ().
22. Bruce A. Elleman, International Competition in China, 1899-1991 : The Rise, Fall, and Restoration of the Open Door Policy, Routledge, 2015 ().
23. Amin Saikal, Ravan Farhadi, Kirill Nourzhanov, Modern Afghanistan : A History of Struggle and Survival, I.B.Tauris, 2012 ().
24. Ram Rahul, March of Central Asia, Indus Publishing, 2000 ().
25. Jean Bruhat, Histoire de l'Indonésie, P.U.F., 1976.
26. Malama Meleisea, Lagaga : A Short History of Western Samoa, 1987 ().
27. David Rigoulet-Roze, Géopolitique de l'Arabie saoudite, Armand Colin, 2005 ()
28. John Bowyer Bell, Terror Out of Zion, Transaction Publishers, 1976.
29. Encel Frédéric, Comprendre le Proche-Orient, Éditions Bréal.
30. Olivier Delorme, La Grèce et les Balkans, vol. 2, Gallimard ()
31. Jean-Pax Méfret, 12 Assassinats qui ont changé l'Histoire, Éditions Flammarion ()
32. Jacques Benoist-Méchin, Histoire de l'armée allemande, vol. 3, Albin Michel, 1984.
33. Nicolas Werth, Les procès de Moscou: 1936-1938, Éditions Complexe, 2006.
34. José Luis Olaizola, La segunda república, BibliotecaOnline SL, 1996.
35. Thomas F. Schneider, Hans Wagener, Von Richthofen bis Remarque : deutschsprachige Prosa zum I. Weltkrieg, Rodopi, 2003.
36. Luce Pietri, André Vauchez, Jean-Marie Mayeur, Marc Venard, Histoire du christianisme. Guerres mondiales et totalitarismes (1914-1958), vol. 12, Fleurus.
37. Enciklopedija Britannica
38. JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei - atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta 20-ojo amžiaus kankinių galerijoje Vestminsterio vienuolyne, Londone.
39. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
40. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
41. Ana Frank.
42. www.worldstatesmen.org informacija apie Nyderlandų Antilus 2007-04-30 iš Wayback Machine projekto.
43. Vasilijus Šukšinas.
44. Vasilijus Šukšinas.
45. Andrianas Nikolajevas.
46. Grace Kelly.
47. The Nobel Prize in Chemistry 1929
48. The Nobel Prize in Physics 1929
49. The Nobel Prize in Literature 1929
50. The Nobel Prize in Physiology or Medicine 1929
51. The Nobel Peace Prize 1929