Jugoslavija

Jugoslavija (serb. Југославија, kroat. Jugoslavija (juɡǒslaːʋija), slovėn. Jugoslavija (juɡɔˈslàːʋija), maked. Југославија (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – valstybė) – didžiąją XX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje. Valstybė susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m., o jos pirminis pavadinimas buvo Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kadangi buvo sujungtos laikinoji (suformuota iš buvusių Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijų) ir Serbijos karalystė. Prie to žymiai prisidėjo pirmininkas Dalmatijos kroatų politikas , savo lobistine veikla pasiekęs Sąjungininkų pritarimą nepriklausomos valstybės įkūrimui. Pirmąkart šis pasiūlymas pateiktas Korfu deklaracija 1917 m. liepos 20 dieną. Taip pirmą kartą istorijoje buvo įkurta pietų slavus vienijanti suvereni valstybė. Iki tol žemės priklausė Osmanų imperijai ir Austrijai-Vengrijai. tapo pirmuoju Jugoslavijos valdytoju. Šalis tarptautinės bendruomenės buvo pripažinta 1922 m. liepos 13 d. Ambasadorių konferencijos Paryžiuje metu. 1929 m. spalio 3 d. oficialus šalies pavadinimas buvo pakeistas į Jugoslavijos karalystės.

Jugoslavija Југославија Jugoslavija
↓ 1918–1941 1945–1992 1941–1945: ↓
Vėliava (1945–1992) Emblema (1945–1992)
Location of Jugoslavija Jugoslavija tarpukariu ir Šaltojo karo metais
Sostinė	Belgradas
Kalbos	serbų-kroatų kalba makedonų kalba (nuo 1944 m.) slovėnų kalba (nuo 1944 m.)
Valdymo forma	Paveldima monarchija (1918–1941) Federacinė respublika (1945–1992) Smulkiau Unitarinė konstitucinė monarchija (1918–1929, 1931–1939) Unitarinė (1929–1931) konstitucinė monarchija (1939–1941) Vyriausybė tremtyje (1941–1945) valdanti Laikinoji (1943–1945) Marksistinė-leninistinė (1945–1948) Federacinė (1948–1990) Federacinė parlamentinė konstitucinė respublika (1990–1992)
Istorija
-	1918 m. gruodžio 1 d.
-	1941 m. balandžio 6 d.
-  Jungtinėse Tautose	1945 m. spalio 24 d.
-	1945 m. lapkričio 29 d.
-	1992 m. balandžio 27 d.
Telefonų kodas	+38
Prieš Po Serbijos karalystė Juodkalnijos karalystė Austrija-Vengrija Fjumė Kroatija Slovėnija Makedonija Jugoslavijos Federacinė Respublika
Šiuo metu priklauso:	Bosnija ir Hercegovina Kroatija Kosovas Juodkalnija Šiaurės Makedonija Serbija Slovėnija

1941 m. balandžio 6 d. Jugoslavijos karalystę Ašies valstybės. 1943 m. jugoslavų partizanai paskelbė Demokratinę Jugoslavijos Federaciją. 1944 m. ją kaip legitimią vyriausybę pripažino tuomet tremtyje gyvenęs karalius . Vėliau, 1945 m. liepos mėnesį monarchija buvo panaikinta. 1946 m. Jugoslavijoje įsigalėjus komunistams ši buvo pervadinta Jugoslavijos Liaudies Respublika. Iš karą pralaimėjusios Italijos valstybė įgijo Istriją, Rijeką ir Zadarą. Šalies vadovu tapo Jugoslavijos partizanų vadas Josip Broz Tito ir juo išbuvo iki mirties 1980 metais. 1963 m. šalis buvo darkart pervadinta į Jugoslavijos Socialistinę Federacinė Respubliką (JSFR).

Jugoslavijos Socialistinę Federacinę Respubliką sudarė šešios respublikos: , , , , ir Slovėnijos SR. Į Serbijos sudėtį įėjo dvi autonominės socialistinės provincijos, ir , kurios po 1974 m. tapo beveik lygios su kitomis federacijos narėmis. Po ekonominės ir politinės krizės šalyje XX a. devintajame dešimtmetyje ir tautinių judėjimų Jugoslavija į penkias respublikas pagal jų tuometes sienas ir prasidėjo Jugoslavijos karai. Laikotarpiu tarp 1993 ir 2017 m. teisė karinius ir politinius buvusios Jugoslavijos vadovus už karo nusikaltimus, genocidą ir kitokio pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus karų metu.

Po šalies dezintegracijos Juodkalnija ir Serbija sudarė federacinę valstybę, Jugoslavijos Federacinę Respubliką, 2003–2006 m. žinomą Serbijos ir Juodkalnijos vardu. Ši šalis pretendavo būti vienintele Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos , tačiau tai ginčijo buvusios kitos respublikos. Galop Badinterio arbitražo komiteto įtikinta, pripažino, kad nėra vienintelė buvusios Jugoslavijos palikuonė ir 2003 metais oficialiai pakeitė šalies pavadinimą į Serbija ir Juodkalnija. 2006 m. birželį Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę šalis iširo. Dar po dvejų metų Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir iki šiol turi ribotą tarptautinį pripažinimą.

Šaltiniai

1. Spencer Tucker. Encyclopedia of World War I: A Political, Social, and Military History. Santa Barbara, California, USA: ABC-CLIO, 2005. Pp. 1189.
2. . Suarchyvuotas originalas 2009 m. gegužės 16 d. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2009-05-16 siūlomas ()
3. Huntington, Samuel P. (1996). . Simon & Schuster. p. 260. ISBN .
4. „History, bloody history“. BBC News. 1999 m. kovo 24 d. iš originalo 2009 m. sausio 25 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. gruodžio 29 d.. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2009-01-25 siūlomas ()
5. (PDF). EBRD Country Promotion Programme. p. 3. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011 m. rugsėjo 28 d. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2011-09-28 siūlomas ()

Nuorodos