Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina (bosn. Bosna i Hercegovina / Босна и Херцеговина) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Rytuose ribojasi su Serbija, pietryčiuose – su Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose – su Kroatija. Pietuose turi siaurą (~20 km) Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Sarajevas. Valstybė sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. nustatytas šios teritorijos sienas.

Šis straipsnis apie valstybę. Apie jos vakaruose esantį autonominį darinį skaitykite straipsnyje Bosnijos ir Hercegovinos Federacija. Apie jos regioną skaitykite straipsnyje Bosnija.

Bosnija ir Hercegovina bosn. Bosna i Hercegovina Босна и Херцеговина
Vėliava Herbas
Himnas: „Bosnijos ir Hercegovinos valstybinis himnas“
Bosnija ir Hercegovina žemėlapyje
Valstybinė kalba	bosnių, kroatų, serbų
Sostinė	Sarajevas
Didžiausias miestas	Sarajevas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas  • Ministras pirmininkas
Plotas  • Iš viso  • % vandens	51 129 km^2 (125) 1,4 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	3 824 782 (130) 69 žm./km^2 (82)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 23,006 mlrd. $ (115) 7 078$ (89)
Valiuta	Konvertuojamoji markė (BAM)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	(CET) (CEST)
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jugoslavijos 1992 m. balandžio 5 d.
Interneto kodas	.ba
Šalies tel. kodas	+387
Kirčiavimas	Bòsnija ir Hercegovinà

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos istorija.

Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.

Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).

Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.

1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio–liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos–Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.

1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Santvarka – federacija. Konstitucijos galia suteikta Daytono sutarties (1995) 4 priedui. Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas Prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai, serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius)

Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (Predstavnički Dom; 42 nariai) ir Tautos Rūmų (Dom Naroda; 15 narių).

Bosnija ir Hercegovina yra padalinta į dvi dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką – kurios taip pat turi savo parlamentus. Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentas taip pat sudarytas iš dviejų rūmų – Atstovų ir Tautos. Serbų respublikos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas. Vyriausybės ir teismų sistemos yra atskirtos.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos administracinis skirstymas.

Dabartinis žemėlapis

Valstybė sudaryta iš trijų autonominių vienetų (skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):

• Bosnijos ir Hercegovinos federacija (Sarajevas), 26 076 km²
• Serbų respublika (Banja Luka), 25 053 km²
• Brčko apygarda (Brčkas)

Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonų, o Serbijos respublika – į 7 regionus.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos geografija.

Vlašić kalnas centrinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje.

Apie 90 % teritorijos užima kalnai, vidutinis aukštis 639 m. Aukščiausia vieta – pasienyje su Serbija (2396 m). Iš šiaurės rytų į pietryčius tęsiasi Dinarų kalnynas, šiaurėje – .

Klimatas subtropinis mediteraninis (pajūryje ir Neretvos slėnyje), pereinantis į vidutinių platumų žemyninį (toliau nuo jūros), o kalnuose virš 1500 m virš jūros lygio – vėsus ir drėgnas.

Šalis turi ~20 km ilgio priėjimą prie Adrijos jūros.

Didžiausios upės – Sava, Una, Vrbasas, Bosna, Drina, Neretva. Didžiausias ežeras – Buško (56 km²)

Didžiausi Bosnijos ir Hercegovinos miestai:

• Sarajevas 297 512 gyventojų (jei įskaityti visą Sarajevo kantoną ir Serbų Respublikai priklausančius priemiesčius apie 450 000)
• Banja Luka 200 000 gyv.
• Mostaras 105 448 gyv.
• Tuzla 133 861 gyv.
• Zenica 128 495 gyv.
• Bihačas 60 707 gyv.
• Prijedoras 70 000 gyv.
• Gradiska 62 000 gyv.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Ekonomiškai federacija yra viena silpniausių Europoje. Svarbiausios ūkio šakos – naudingosios iškasenos ir jų perdirbimas. Kasamos akmens anglys, lignitas, geležies, vario, cinko, alavo, mangano bei chromo rūdos, boksitas, akmens druska. Apdirbamoji pramonė menka, labiau išvystyta tik metalurgija, kokso chemijos pramonė, mašinų gavyba.

39 % teritorijos naudojama žemės ūkiui, daugiausiai sėjami javai (60 % visų žemės ūkiui naudojamo ploto).

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 m. eksportuota 950 mln. JAV dolerių vertės prekių, importuota – 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės. 2000 m. tiek importuota iš Lietuvos, tiek ir eksportuota į Lietuvą prekių už 0,4 mln litų.

Gyventojai

Sarajevas

Pagrindinis straipsnis – Bosnijos ir Hercegovinos demografija.

• Kalbos: bosnių, kroatų, serbų. Serbai daugiausia naudoja kirilicą, o kroatai – lotynišką abėcėlę; bosniai anksčiau naudodavo abi, bet pastaruoju metu daugiausia lotynišką.
• Tautos: bosniai 48 %, serbai 37,1 %, kroatai 14,3 %, Bosnijos čigonai.
• Religijos ir konfesijos: 40 % musulmonų, 31 % ortodoksai, 15 % katalikai, likusieji – judaistai, kitų religijų arba netikintys.

Tankiausiai gyvenama upių slėniuose, miesto gyventojų – 43 %. Žemės ūkyje 1999 m. dirbo 6,1 % gyventojų, ekonomiškai aktyvių gyventojų – apie 1 mln., bedarbių – 40 %.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Valstybėje privalomas aštuonmetis nemokamas mokslas (vaikams nuo 7 iki 15 metų). 2000 m. veikė 4 universitetai, 2 pedagoginės akademijos, aukštosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentų. Nuo 1994 m. veikia Švietimo atkūrimo fondas.

Kita informacija

• Bosnijos ir Hercegovinos transportas
• Bosnijos ir Hercegovinos karinės pajėgos

Pastabos

Šaltiniai

1. „Bosnia and Herzegovina - The World Factbook“. www.cia.gov. 3 November 2021. iš originalo 24 January 2021. Nuoroda tikrinta 23 January 2021.
2. „Report for Selected Countries and Subjects“. IMF. 14 January 2022. iš originalo 13 January 2022. Nuoroda tikrinta 14 January 2022.
3. . Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.

Nuorodos

Vikiteka: Bosnija ir Hercegovina – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Bosnija ir Hercegovina

• Bosnijos istorijos datos