Bosnija ir Hercegovina bosn Bosna i Hercegovina Босна и Херцеговина valstybė Pietryčių Europoje Balkanų pusiasalyje Rytu
Bosnija ir Hercegovina
Bosnija ir Hercegovina (bosn.Bosna i Hercegovina / Босна и Херцеговина) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Rytuose ribojasi su Serbija, pietryčiuose – su Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose – su Kroatija. Pietuose turi siaurą (~20 km) Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Sarajevas. Valstybė sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. nustatytas šios teritorijos sienas.
Šis straipsnis apie valstybę. Apie jos vakaruose esantį autonominį darinį skaitykite straipsnyje Bosnijos ir Hercegovinos Federacija. Apie jos regioną skaitykite straipsnyje Bosnija.
Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.
1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis – .
Santvarka – federacija. Konstitucijos galia suteikta Daytono sutarties (1995) 4 priedui. Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas Prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai, serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius)
Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (Predstavnički Dom; 42 nariai) ir Tautos Rūmų (Dom Naroda; 15 narių).
Bosnija ir Hercegovina yra padalinta į dvi dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką – kurios taip pat turi savo parlamentus. Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentas taip pat sudarytas iš dviejų rūmų – Atstovų ir Tautos. Serbų respublikos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas. Vyriausybės ir teismų sistemos yra atskirtos.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis – .
Dabartinis žemėlapis
Valstybė sudaryta iš trijų autonominių vienetų (skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):
Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonų, o Serbijos respublika – į 7 regionus.
Geografija
Pagrindinis straipsnis – (Bosnijos ir Hercegovinos geografija).
Vlašić kalnas centrinėje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje.
Apie 90 % teritorijos užima kalnai, vidutinis aukštis 639 m. Aukščiausia vieta – pasienyje su Serbija (2396 m). Iš šiaurės rytų į pietryčius tęsiasi Dinarų kalnynas, šiaurėje – .
Klimatas subtropinis mediteraninis (pajūryje ir Neretvos slėnyje), pereinantis į vidutinių platumų žemyninį (toliau nuo jūros), o kalnuose virš 1500 m virš jūros lygio – vėsus ir drėgnas.
Šalis turi ~20 km ilgio priėjimą prie Adrijos jūros.
Ekonomiškai federacija yra viena silpniausių Europoje. Svarbiausios ūkio šakos – naudingosios iškasenos ir jų perdirbimas. Kasamos akmens anglys, lignitas, geležies, vario, cinko, alavo, mangano bei chromo rūdos, boksitas, akmens druska. Apdirbamoji pramonė menka, labiau išvystyta tik metalurgija, kokso chemijos pramonė, mašinų gavyba.
39 % teritorijos naudojama žemės ūkiui, daugiausiai sėjami javai (60 % visų žemės ūkiui naudojamo ploto).
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 m. eksportuota 950 mln. JAV dolerių vertės prekių, importuota – 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės. 2000 m. tiek importuota iš Lietuvos, tiek ir eksportuota į Lietuvą prekių už 0,4 mln litų.
Kalbos: bosnių, kroatų, serbų. Serbai daugiausia naudoja kirilicą, o kroatai – lotynišką abėcėlę; bosniai anksčiau naudodavo abi, bet pastaruoju metu daugiausia lotynišką.
Religijos ir konfesijos: 40 % musulmonų, 31 % ortodoksai, 15 % katalikai, likusieji – judaistai, kitų religijų arba netikintys.
Tankiausiai gyvenama upių slėniuose, miesto gyventojų – 43 %. Žemės ūkyje 1999 m. dirbo 6,1 % gyventojų, ekonomiškai aktyvių gyventojų – apie 1 mln., bedarbių – 40 %.
Kultūra
Pagrindinis straipsnis – .
Valstybėje privalomas aštuonmetis nemokamas mokslas (vaikams nuo 7 iki 15 metų). 2000 m. veikė 4 universitetai, 2 pedagoginės akademijos, aukštosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentų. Nuo 1994 m. veikia Švietimo atkūrimo fondas.
Bosnija ir Hercegovina bosn Bosna i Hercegovina Bosna i Hercegovina valstybe Pietryciu Europoje Balkanu pusiasalyje Rytuose ribojasi su Serbija pietryciuose su Juodkalnija siaureje vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija Pietuose turi siaura 20 km Adrijos juros pakrante prie Neumo Salies sostine ir didziausias miestas Sarajevas Valstybe sudaryta is dvieju istoriniu regionu Bosnijos ir Hercegovinos Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m nustatytas sios teritorijos sienas Sis straipsnis apie valstybe Apie jos vakaruose esantį autonominį darinį skaitykite straipsnyje Bosnijos ir Hercegovinos Federacija Apie jos regiona skaitykite straipsnyje Bosnija Bosnija ir Hercegovina bosn Bosna i Hercegovina Bosna i HercegovinaVeliava HerbasHimnas Bosnijos ir Hercegovinos valstybinis himnas Bosnija ir Hercegovina zemelapyjeValstybine kalba bosniu kroatu serbuSostine SarajevasDidziausias miestas SarajevasValstybes vadovai Prezidentas Viceprezidentas Ministras pirmininkas Plotas Is viso vandens 51 129 km2 125 1 4 Gyventoju 2021 Tankis 3 824 782 130 69 zm km2 82 BVP Is viso BVP gyventojui 2022 23 006 mlrd 115 7 078 89 Valiuta Konvertuojamoji marke BAM Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Paskelbta nuo Jugoslavijos 1992 m balandzio 5 d Interneto kodas baSalies tel kodas 387Kirciavimas Bosnija ir HercegovinaIstorijaPagrindinis straipsnis Bosnijos ir Hercegovinos istorija Bosnija ir Hercegovina susideda is dvieju istoriniu regionu kurie nera susije su dabartiniu administraciniu suskirstymu Bosnijos ir Hercegovinos Dabartine Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi Dalmatijos ir Panonijos provincijos Viduramziais salis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysciu dalis kol XIII a nesusikure Bosnijos karalyste apemusi ir Hercegovina 1463 m salis buvo uzimta ir prijungta prie Osmanu imperijos jos provincija isbuvo iki 1878 m 1875 m rugpjucio 29 d Bosnijoje kilo sukilimas pries turkus su reikalavimu prisijungti prie Serbijos 1878 m kovo 3 d San Stefano taikos sutartimi gavo autonomija 1878 m birzelio liepos menesį pagal Berlyno kongreso nutarima salis buvo okupuota Austrijos Vengrijos Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybes dalimi 1991 m spalio 15 d Bosnija ir Hercegovina pasitrauke is Jugoslavijos sudeties ir paskelbe nepriklausomybe Tarptautinis pripazinimas gautas 1992 m balandzio 17 d po referendumo kurio metu dauguma gyventoju pasisake uz nepriklausomybe Po nepriklausomybes paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidejo ketverius metus trukes pilietinis karas tarp serbu kroatu ir bosniu musulmonu Siame kare serbu puse palaike Jugoslavija Politine sistemaPagrindinis straipsnis Santvarka federacija Konstitucijos galia suteikta Daytono sutarties 1995 4 priedui Valstybei vadovauja is triju nariu sudarytas Prezidiumas kuriame atstovaujamos visos trys salies tautines grupes bosniai kroatai serbai Prezidiumo nariai renkami 4 metu kadencijai visuotiniuose rinkimuose nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos budu po 8 menesius Įstatymu leidziamoji valdzia parlamentas Skupstina sudarytas is dveju rumu Nacionaliniu Atstovu Rumu Predstavnicki Dom 42 nariai ir Tautos Rumu Dom Naroda 15 nariu Bosnija ir Hercegovina yra padalinta į dvi dalis Bosnijos ir Hercegovinos federacija bei Serbu respublika kurios taip pat turi savo parlamentus Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentas taip pat sudarytas is dvieju rumu Atstovu ir Tautos Serbu respublikos parlamentas Nacionalinis Susirinkimas Vyriausybes ir teismu sistemos yra atskirtos Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Bosnijos ir Hercegovinos administracinis skirstymas Dabartinis zemelapis Valstybe sudaryta is triju autonominiu vienetu skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai Bosnijos ir Hercegovinos federacija Sarajevas 26 076 km Serbu respublika Banja Luka 25 053 km Brcko apygarda Brckas Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonu o Serbijos respublika į 7 regionus GeografijaPagrindinis straipsnis Bosnijos ir Hercegovinos geografija Vlasic kalnas centrineje Bosnijos ir Hercegovinos dalyje Apie 90 teritorijos uzima kalnai vidutinis aukstis 639 m Auksciausia vieta pasienyje su Serbija 2396 m Is siaures rytu į pietrycius tesiasi Dinaru kalnynas siaureje Klimatas subtropinis mediteraninis pajuryje ir Neretvos slenyje pereinantis į vidutiniu platumu zemyninį toliau nuo juros o kalnuose virs 1500 m virs juros lygio vesus ir dregnas Salis turi 20 km ilgio priejima prie Adrijos juros Didziausios upes Sava Una Vrbasas Bosna Drina Neretva Didziausias ezeras Busko 56 km Didziausi Bosnijos ir Hercegovinos miestai Sarajevas 297 512 gyventoju jei įskaityti visa Sarajevo kantona ir Serbu Respublikai priklausancius priemiescius apie 450 000 Banja Luka 200 000 gyv Mostaras 105 448 gyv Tuzla 133 861 gyv Zenica 128 495 gyv Bihacas 60 707 gyv Prijedoras 70 000 gyv Gradiska 62 000 gyv EkonomikaPagrindinis straipsnis Ekonomiskai federacija yra viena silpniausiu Europoje Svarbiausios ukio sakos naudingosios iskasenos ir ju perdirbimas Kasamos akmens anglys lignitas gelezies vario cinko alavo mangano bei chromo rudos boksitas akmens druska Apdirbamoji pramone menka labiau isvystyta tik metalurgija kokso chemijos pramone masinu gavyba 39 teritorijos naudojama zemes ukiui daugiausiai sejami javai 60 visu zemes ukiui naudojamo ploto Uzsienio prekybos balansas neigiamas 2000 m eksportuota 950 mln JAV doleriu vertes prekiu importuota 2 5 mlrd JAV doleriu vertes 2000 m tiek importuota is Lietuvos tiek ir eksportuota į Lietuva prekiu uz 0 4 mln litu GyventojaiSarajevasPagrindinis straipsnis Bosnijos ir Hercegovinos demografija Kalbos bosniu kroatu serbu Serbai daugiausia naudoja kirilica o kroatai lotyniska abecele bosniai anksciau naudodavo abi bet pastaruoju metu daugiausia lotyniska Tautos bosniai 48 serbai 37 1 kroatai 14 3 Bosnijos cigonai Religijos ir konfesijos 40 musulmonu 31 ortodoksai 15 katalikai likusieji judaistai kitu religiju arba netikintys Tankiausiai gyvenama upiu sleniuose miesto gyventoju 43 Zemes ukyje 1999 m dirbo 6 1 gyventoju ekonomiskai aktyviu gyventoju apie 1 mln bedarbiu 40 KulturaPagrindinis straipsnis Valstybeje privalomas astuonmetis nemokamas mokslas vaikams nuo 7 iki 15 metu 2000 m veike 4 universitetai 2 pedagogines akademijos aukstosiose mokyklose studijavo apie 40 000 studentu Nuo 1994 m veikia Svietimo atkurimo fondas Kita informacijaBosnijos ir Hercegovinos transportas Bosnijos ir Hercegovinos karines pajegosPastabosSaltiniai Bosnia and Herzegovina The World Factbook www cia gov 3 November 2021 is originalo 24 January 2021 Nuoroda tikrinta 23 January 2021 Report for Selected Countries and Subjects IMF 14 January 2022 is originalo 13 January 2022 Nuoroda tikrinta 14 January 2022 Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 NuorodosVikiteka Bosnija ir Hercegovina vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Bosnija ir Hercegovina Bosnijos istorijos datos