Bosnijos ir Hercegovinos Federacija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bosnijos ir Hercegovinos Federacija (Federacija Bosne i Hercegovine), taip pat vadintas Bosnių-Kroatų Federacija – autonominis darinys Bosnijoje ir Hercegovinoje, užimantis 51 proc. valstybės teritorijos. 2,85 mln. gyventojų (2007 m.), vyrauja musulmonai (70 proc.) ir kroatai (28 proc.). Administracinis centras – Sarajevas.

Federacijos vieta Bosnijos ir Hercegovinos valstybėje

Gyventojai

72,9 % gyventojų sudaro bosniai, 21,6 % kroatai, 4,5 % serbai ir apie 1 proc. kiti (tarp jų Bosnijos čigonai).

Bosniai daugumą sudaro Unos-Sanos, Zenicos-Dobojaus, Tuzlos, Sarajevo ir Bosnių Podrinės kantonuose, kroatai Posavinos, Vakarų Hercegovinos ir Dešimtajame kantonuose. Hercegovinos-Neretvos ir Vidurio Bosnijos kantonuose tautinė dauguma skiriasi priklausomai nuo bendruomenės. Vakarų Bosnijoje yra keletas bendruomenių su serbų dauguma.

Administracinis skirstymas

Federacija suskirstyta į dešimt kantonų.

Federacijos kantonai

Nr. žemėlapyje	Kantonas	Centras
I		Bichačas
II		Orašjė
III		Tuzla
IV		Zenica
V		Goraždė
VI		Travnikas
VII		Mostaras
VIIII		Široki Brijegas
IX		Sarajevas
X		Livnas

Geografija

Federacija apima šalies pietus ir pietvakarius iki labiausiai į vakarus nutolusio Bihačo, taip pat šalies centrą beveik iki Savos upės šiaurėje. Nuo jos šalį skiria Brčko apygarda, kuri laikoma abiejų sudėtinių Bosnijos ir Hercegovinos dalių kondominiumu. Prie Savos yra du eksklavai (Posavinos kantonas), kurie priklauso federacijai ir yra supami Serbų respublikos bei Brčko apskrities iš vienos pusės ir Kroatijos kitapus upės.

Didžiausi miestai - Sarajevas, Mostaras, Tuzla, Zenoca ir Bihačas.

Istorija

Bosnijos ir Hercegovinos Federacija sukurta Vašingtono sutartimis 1994 m. kovo 18 d., kuriomis taip pat buvo nutrauktos kovos tarp kroatų ir bosnių pajėgų.