Vasario 1

Sausio – Vasaris – Kov
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
			1	2	3	4
5	6	7	8	9	10	11
12	13	14	15	16	17	18
19	20	21	22	23	24	25
26	27	28	29
2024

Vasario 1 yra 32-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 333 dienos (keliamaisiais metais – 334).

Informacija

Vardadieniai

Brigita – Eidvilė – Edvilė – Ignotas – Jovaida – Jovaidas – Jovaidė – Jovainas – Jovainė – Gita – Gytautas – Pijonijus – Sigibertas – Vasarė – Vasaris

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1329 – Kryžiuočiai sudegino Medvėgalio pilį;
• 1411 – Didysis karas, prasidėjęs 1409 m. rugpjūčio 14 d., pasibaigė Torūnės taikos sutartimi, kuria Žemaitija buvo pripažinta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Šia sutartimi baigėsi Lietuvos ir Lenkijos karas prieš Kryžiuočių ordiną;
• 1863 – pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą: Lietuvoje prasidėjo 1863-1864 m. sukilimas prieš Rusiją.
• 1918 – Rusijos lietuvių politinis organas – Lietuvių vyriausioji taryba – išleido atsišaukimą į pasaulio tautas ir valstybes. Jame reikalavo pripažinti Lietuvai teisę steigti nepriklausomą demokratinę respubliką, pripažinti etnografines jos sienas bei atlyginti karo padarytus nuostolius;
• 1922 – pradėtas leisti žurnalas „Lietuvos sportas“;
• 1956 – Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: -42,9 °C;
• 1990– įvyko sovietų karinio lėktuvo IL-76 katastrofa prie Panevėžio (žuvo 8);
• 1994:
  • Lietuvos taupomasis bankas pradėjo mokėti kompensacijas už nuvertėjusius indėlius, kuriuos gyventojai buvo sukaupę iki 1991 m. vasario 1 d.;
  • darbą pradėjo radijo stotis „Laisvoji banga“;
• 1995 – Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymą;
• 2000 – įsigaliojo „Liustracijos įstatymas“ – buvusiems sovietinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams buvo suteikta galimybė per pusę metų prisipažinti apie savo veiklą;
• 2001 – Lietuvos banko sprendimu nustatytas oficialus fiksuotas lito kursas su euru: 3,4528 lito už 1 eurą. Įsigaliojo nuo vasario 2 d.

Gimimo dienos

• 1870 m. – Antanas Kaupas, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1913 m.).
• 1877 m. – Povilas Dogelis, kunigas, rašytojas, Steigiamojo Seimo atstovas, visuomenės veikėjas (m. 1949 m.).
• 1878 m. – Pranciškus Pijus Radvila, didikas, Lenkijos karinis ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
• 1890 m. – Generolas Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės generolas (m. 1973 m.).
• 1893 m. – Ignas Česaitis, Lietuvos kunigas, teologas. Teologijos daktaras (m. 1961 m.).
• 1894 m. – Jonas Martynas Laurinaitis, kalbininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1966 m.).
• 1896 m. – Bronius Gertus, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1973 m.).
• 1906 m. – Jonas Matulionis, Lietuvos matematikas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1907 m. – Jonas Juozas Burba, Lietuvos grafikas (m. 1952 m.).
• 1917 m. – Zenonas Jonušas, Lietuvos dirigentas, fagotininkas (m. 1986 m.).
• 1918 m. – Barbora Vileišytė, knygotyrininkė ir bibliofilė.
• 1919 m. – Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, Lietuvos tapytoja.
• 1922 m.:
  • Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (m. 1964 m.).
  • Zita Kėvalaitytė-Visockienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė (m. 2002 m.).
• 1929 m. – Juozas Baltrušaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1930 m.:
  • Leonas Strioga, Lietuvos skulptorius (m. 2022 m.).
  • Vytautas Kaušinis, Lietuvos grafikas (m. 2009 m.).
• 1932 m. – Jaronimas Kastytis Juodikaitis, Lietuvos grafikas (m. 2000 m.).
• 1935 m. – Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras.
• 1936 m. – Romualdas Ignas Bloškys, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1937 m.:
  • Audrys Juozas Bačkis, kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas.
  • , Pasvalio rajono ir Lietuvos ūkinis bei politinis veikėjas.
  • Vaclovas Daunoras, Lietuvos operos solistas (bosas), visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
• 1939 m.:
  • Jonas Mackevičius, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Liudvikas Sabutis, teisininkas, Lietuvos SSR prokuroras, visuomenės ir politikos veikėjas, signataras.
  • Marijonas Misiukonis, LTSR ir Lietuvos Respublikos valstybės veikėjas, generolas majoras.
• 1943 m. – , gydytoja, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Povilas Gylys, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1949 m.:
  • , Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Milda Petrauskienė – Keraminaitė, pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Lietuvos ir Utenos rajono politinė veikėja.
• 1950 m. – , gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m.:
  • Arūnas Grumadas, fizikas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Urmilevičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Rimantas Belevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, informatikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1954 m. – Elena Domarkienė-Rapalytė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• 1956 m.:
  • , Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vincas Jasiukevičius, Lietuvos ir Širvintų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – , gydytoja, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m.:
  • , teisininkas, advokatas.
  • , Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • , Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Loreta Kekienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m.:
  • , Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Virginijus Druskis, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
• 1973 m. – Ramūnas Godeliauskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Mindaugas Skritulskas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Brigita Virbalytė-Dimšienė, lengvosios atletikos sportininkė, kuri specializuojasi sportiniame ėjime. LTV sporto žurnalistė. 2009 m. atstovavo Lietuvai Pasaulio lengvosios atletikos čempionate.

Mirtys

• 1906 m. – Andrius Baltrušaitis, knygnešys, spaudos ir politinis veikėjas (g. 1885 m.).
• 1940 m. – Pranas Klimaitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pedagogas, žurnalistas (g. 1885 m.).
• 1967 m. – Konstantinas Nekvedavičius, Lietuvos gydytojas, politikos ir visuomenės veikėjas, trečiasis Kauno miesto ir apskrities viršininkas, Žemdirbių Sąjungos organizatorius ir Lietuvių tautininkų sąjungos narys (g. 1886 m.).
• 1986 m. – Vladas Budreckas, kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1905 m.).
• 1996 m. – Antanas Dikčius, Lietuvos inžinierius mechanikas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 2007 m. – Benjaminas Alekna, Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas (g. 1923 m.).
• 2012 m. – Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, Lietuvos televizijos režisierė, aktorė (g. 1926 m.).
• 2021 m.:
  • Jonas Gricius, lietuvių kino operatorius (g. 1928 m.).
  • Arvydas Paltinas, Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1933 m.).
• 2023 m. – Leonas Žuklys, Lietuvos skulptorius (g. 1923 m.).
• 2024 m. – Janina Barauskaitė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1709 – negyvenamojoje saloje buvo rastas penkerius metus vienas išgyvenęs . Jo nuotykiai tapo knygos Robinzonas Kruzas pagrindu;
• 1790 – į pirmąjį posėdį susirinko JAV Aukščiausiasis teismas;
• 1839 – pirmą kartą nufotografuotas Mėnulis;
• 1843 – Drezdene įvyko operos „Skrajojantis olandas“ premjera;
• 1851 – išrado pieno miltelius;
• 1893 – Tomas Edisonas (Thomas Edison) Vest Orindže (JAV, Niu Džersio valstija) atidarė pirmąją pasaulyje kino studiją;
• 1896 – Turine įvyko Džiakomo Pučinio operos „Bohema“ premjera;
• 1924 – pirmoji Didžiosios Britanijos leiboristų Vyriausybė pripažino Tarybų Sąjungą;
• 1930 – Žurnale The Times išspausdintas pirmasis kryžiažodis;
• 1931 – Maskvoje iškilmingai atidarytas Centinis sąjunginis kino fabrikas (vėliau tapo „Mosfilmo“ kino studija);
• 1946 – JT generaliniu sekretoriumi išrenkamas Trygve Lie (norvegas);
• 1951 – JT Generalinė Asamblėja apkaltina komunistinę Kiniją įvykdžius agresiją Korėjoje;
• 1992 – JAV ir SSRS paskelbė deklaraciją apie šaltojo karo pabaigą;
• 2000 – JAV Nacionalinės Los Alamo laboratorijos mokslininkai paskelbė atsekę AIDS viruso pėdsakus iki 1930 metų;
• 2003 – Space Shuttle „Columbia“ tragedija – grįždamas iš orbitos kosminis laivas sudega atmosferoje, nusinešdamas visų septynių astronautų gyvybes;
• 2005 – Kanada įtvirtino Civilinės santuokos aktą ir tapo ketvirta šalimi įteisinusia tos pačios lyties santuokas.

Gimimo dienos

• 1659 m. – Jakob Roggeveen, olandų jūrininkas, keliautojas, teisininkas (m. 1729 m.).
• 1895 m. – , NHL teisėjas (1927–1931) (m. 1980 m.).
• 1925 m. – Anastasio Somoza García, Nikaragvos eksprezidentas (nužudytas) (m. 1980 m.).
• 1931 m. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (m. 2007 m.).
• 1939 m. – Dario Campeotto, italų kilmės Danijos dainininkas ir aktorius (m. 2023 m.).
• 1952 m. – , 2008 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1962 m. – Anna Kanakis, italų modelis ir aktorė (m. 2023 m.).
• 1969 m. – Gabrielis Batistuta, vienas garsiausių visų laikų Argentinos futbolininkų. Žaidė puolėjo pozicijoje.
• 1973 m. – Oskaras Peresas Rochasas, Meksikos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Meksikos klubo žaidėjas.
• 1977 m. – Libor Sionko, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Sparta Praha klubo saugas.
• 1978 m. – Sara Tavares, portugalų dainininkė, kompozitorė, gitaristė ir būgnininkė (m. 2023 m.).
• 1979 m. – Juan Silveira dos Santos, brazilų futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir A.S. Roma gynėjas.
• 1980 m. – Paulo da Silva, Paragvajaus futbolininkas, Sunderland ir nacionalinės rinktinės gynėjas.
• 1984 m. – Darenas Flečeris, Škotijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester United klube.
• 1986 m. – Johan Vonlanthen, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Red Bull Salzburg klubo puolėjas.

Neaprašyti

• 1931 – , Bangladešo prezidentas.

Mirtys

• 997 m. – Geza, 970–997 m. Vengrijos didysis kunigaikštis (g. 940 m.).
• 1222 m. – Aleksijus I Megas Komninas, Komninų dinastijos pirmasis Trapezundo imperatorius, valdė 1204–1222 m. (g. 1182 m.).
• 1691 m. – Aleksandras VIII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1610 m.).
• 1851 m. – Mary Shelley, anglų rašytoja (g. 1797 m.).
• 1909 m. – Julijus Federis, latvių tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų (g. 1838 m.).
• 1950 m. – Marselis Mausas, prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Émile Durkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas (g. 1872 m.).
• 1958 m. – Klintonas Džozefas Deivisonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1881 m.).
• 1976 m.:
  • , 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1878 m.).
  • Verneris Heizenbergas, vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra) (g. 1901 m.).
• 1981 m. – Aleksandra Belcova, latvių tapytoja, grafikė (g. 1892 m.).
• 2020 m. – Andy Gill, britų muzikantas ir įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip post-punk grupės „Gang of Four“ gitaristas ir vienas iš įkūrėjų (g. 1956 m.).
• 2022 m. – Šintaro Išihara, Japonijos politikas, ėjęs Tokijo gubernatoriaus, susisiekimo ministro ir Aplinkosaugos agentūros generalinio vadovo pareigas. Vienas geriausiai žinomų Japonijos nacionalistų, kraštutinės dešiniosios įkūrėjas ir buvęs vadovas (g. 1932 m.).

Neaprašyti

• 1851 – (Mary Wollstonecraft Shelley), rašytoja, knygos „Frankenšteinas“ autorė;
• 1988 – , amerikiečių aktorė (g. 1975);
• 2003 – STS-107 Misijos įgula (Space Shuttle „Columbia“ tragedija), astronautai:
  • (g. 1959);
  • (g. 1956):
  • (g. 1961);
  • (g. 1961):
  • (g. 1957);
  • (g. 1961):
  • (g. 1954).

Šaltiniai

Vikiteka: Vasario 1 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Mirė garsus lietuvių skulptorius Leonas Žuklys. Lrytas.lt. 2023-02-04. Nuoroda tikrinta 2023-02-06.
2. Mirė leksikologė Janina Barauskaitė. etaplius. 2024-02-02. Nuoroda tikrinta 2024-02-02.
3. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
4. Aleksijus I Megas Komninas rus.
5. Mary Shelley.
6. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
7. Jesse, Johnson (2022-02-01). „Former Tokyo Gov. Shintaro Ishihara, known for controversial views, dies at 89“. The Japan Times. Nuoroda tikrinta 2022-02-01.{{}}: CS1 priežiūra: url-status ()