Paragvajaus Respublika isp República del Paraguay gvar Paraguái TavakuairetãVėliava HerbasHimnas Paragvajaus nacionalini

Paragvajaus Respublika

isp. República del Paraguay
gvar. Paraguái Tavakuairetã


Vėliava	Herbas

Himnas: „Paragvajaus nacionalinis himnas“

Paragvajus žemėlapyje

Valstybinė kalba

Ispanų ir gvaranių

Sostinė

Asunsjonas

Didžiausias miestas

Asunsjonas

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• -
• -

-
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

406 750 km² (58)
2,3 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

6 811 583 (106)
16,00 žm./km² (158)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
30,64 mlrd. $ (95)
4 700 $ (106)

Valiuta

Gvaranis (PYG)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -4
-

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Ispanijos
1811 m. gegužės 15 d.

Interneto kodas

.py

Šalies tel. kodas

595

Paragvajaus Respublika (isp. República del Paraguay, gvar. Tetã Paraguái) – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Paragvajaus istorija.

Paragvajaus pavadinimas kilo nuo per valstybę tekančios Paragvajaus upės. Yra keletas pavadinimo kilmės versijų. Gvaranių kalboje žodis para reiškia „didelė upė, jūra“, gua rodo priklausomybę, y -„ vanduo, vandens telkinys“. Iš šių žodžių sudaromos šios kombinacijos: „Vanduo priklausantis jūrai“ (Atlanto vandenynui), „Vanduo priklausantis didelei upei“ (Paranai), „Vanduo ateinantis iš didelio vandens“ (Pantanalio). Taip pat vienas iš galimų variantų, jog pavadinimas Paragvajus kilo nuo indėnų pajagvų genties vardo.

Jėzuitų redukcijos *La Santisima Trinidad de Paraná* griuvėsiai

Iki europiečių atvykimo derlingame bei miškingame regione gyveno įvairios indėnų pusiau klajoklių gentys, kalbančios gvaranių kalbomis. XVI amžiaus pirmoje pusėje atvyko ispanų kolonistai, 1537 m. rugpjūčio 15 d. Chuanas de Salasaras (Juan de Salazar) įkūrė Asunsjoną, tapusį ispanų kolonijos centru. Teritorija priklausė Peru, vėliau La Platos vicekaralystei. Kolonijiniu laikotarpiu Paragvajuje gyvavo jėzuitų redukcijos, intensyviai skleidusios krikščionybę, švietimą. Jos gyvavo iki 1767 m.

1811 metų gegužės 14 d. Paragvajus paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos karalystės. XIX a. antroje pusėje (1864-70 m.) Paragvajus įsivėlė į karinį konfliktą su Argentina, Brazilija ir Urugvajumi (Trigubo Aljanso karas), šio karo metu šalies gyventojų sumažėjo perpus, o šalis buvo okupuota Brazilijos (iki 1874 m).

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Paragvajus kariavo su Bolivija (Čiako karas), vėliau kilo pilietinis karas, po jo sekusi karinė diktatūra ir politinis nestabilumas. Nuo 1954 iki 1989 metų šalį valdė septynis kartus perrinktas prezidentas generolas Alfredo Stroessner, kurio valdymo metu suvaržytos politinės laisvės, režimo oponentai persekiojami, taip pat vykdyta indėnų asimiliacijos politika.

Po 1989 metų vasario 3 d. perversmo vienas perversmo organizatorių generolas išrinktas prezidentu, pradėtos ekonominės ir politinės reformos, žymiai sumažėjo Stroessner valdymo metu susidariusi izoliacija nuo išorinio pasaulio.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš (Cámara de Senadores) ir (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi .

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Paragvajaus departamentai.

Paragvajus suskirstytas į 18 departamentų (isp. departamento, gvar. Tetãvore). Šie savo ruožtu skirstomi į apygardas (distrito).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Paragvajaus geografija.

Krištolo krioklys Yvyku’i nacionaliniame parke

Paragvajus išsidėstęs centrinėje Pietų Amerikos dalyje, dėl to dažnai vadinamas Corazón de Sudamérica („Pietų Amerikos širdim“). Kartu su Bolivija tai vienintelės šio žemyno valstybės, neprieinančios prie jūros. Paragvajaus ribos eina upėmis: Parana – rytuose, Pilkomaju – pietuose, Paragvajaus upe – dalis sienos su Brazilija (šiaurėje) ir Argentina (pietuose). Paragvajaus upė dalina šalį į 2 dalis. Rytų Paragvajus vadinamas Paranenja, Vakarų – Čiakas. Vakaruose vyrauja skurdžia augalija apaugusios Gran Čiako lygumos. Tuo tarpu Paranenja kalnuota, apaugusi vešliomis pievomis ir miškais. Čia iškilę kalnagūbriai ir pavieniai stalkalniai, iškylantys į 842 m aukštį (Pero kalnas). Pietvakariuose driekiasi aliuvinė plynaukštė.

Upės vandeningos, po liūčių smarkiai išsilieja. Tačiau vakarinėje šalies dalyje upių tinklas retas, o upės dažnai išdžiūsta. Visas Paragvajaus upių tinklas priklauso Paranos (La Platos) baseinui. Didžiausios upės: Paragvajus, Parana, Pilkomajas, Apa, Akidabanas, Tebikuari, Verdė, Guasu. Didžiosiose upėse gausu salų, o jų pakrantėse – ežerų, pasipildančių potvynių metu. Netoli Asunsjono yra didžiausias šalies ežeras – Ipakarai. Ant Paranos ir jos intakų įrengta hidroelektrinių kaskada, tarp kurių galingos Itaipu ir Jasiretos elektrinės. Ant Akarajaus upės įrengta galinga Akarajaus elektrinė su dideliu tvenkiniu. Yra nemažai krioklių, tarp kurių išsiskiria Gvairos krioklys.

Klimatas subtropinis ir tropinis, nuosaikiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra vyrauja apie 28 °C, tačiau Čiako srityje gali pasiekti net 40 °C. Liepos mėnesį temperatūra nukrenta iki 18 °C. Parenenjoje per metus iškrenta apie 2000 mm kritulių, tuo tarpu Čiake iki 700 mm. Įsiveržus galingiems ciklonams nuo vandenyno kyla stiprios audros.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Paragvajus – besivystančios ekonomikos valstybė. Tai rinkos ekonomikos šalis su dideliu neformalios ekonomikos sektoriumi. BVP/1 gyv. rodiklis – 4900 $ (2005 m.). BVP pajamų pasiskirstymas: žemės ūkis – 27,5 %, pramonė – 24 %, paslaugos – 48,5 %. Beveik pusė šalies gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Paragvajus labai priklausomas nuo kaimyninių valstybių, ypač Brazilijos ir Argentinos, kadangi per šių šalių uostus importuoja ir eksportuoja produkciją. Apie 60 % Paragvajaus BVP sukuriama prekiaujant su Brazilija.

Žemės ūkyje vyrauja gyvulininkystė. Auginami galvijai, arkliai, avys. Vyrauja stambios žemės valdos. Iš augalų auginamas tabakas, medvilnė, kava, sojos, cukranendrės, kukurūzai, citrusiniai ir kiti vaisiai. Paragvajus yra pagrindinis paragvajinio bugienio (matės) tiekėjas pasaulyje. Išgaunama valgomoji druska, urano rūda, nafta. Odos, tekstilės, maisto, elektronikos, įrengimų pramonė. Turizmas išvystytas menkai.

Kaip ir daugelyje Lotynų Amerikos šalių Paragvajuje klesti korupcija, kontrabanda, nelegali prekyba.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Paragvajaus demografija.

Pagrindinis straipsnis – Paragvajiečiai.

Etniškai, socialiai ir kultūriškai Paragvajus – viena homogeniškiausių Lotynų Amerikos valstybių. Net apie 95 % Paragvajaus gyventojų yra metisai (ispanų ir indėnų gvaranių kilmės), 2 % gyventojų yra baltieji (ispanų ir italų kilmės, bei vokiečiai Čiake, slavai), taip pat yra negausios nemaišytų indėnų (gvaranių, enksetų, tobų), azijiečių (arabų, japonų, kinų). Paragvajus – dvikalbė šalis. Apie 94 % šalies gyventojų kalba gvaranių kalba, 75 % – ispaniškai. Miestuose dažnai vartojamas šių kalbų mišinys – džopara. Taip pat kalbama portugališkai, vokiškai, kiniškai ir kitų bendruomenių kalbomis.

Vyraujanti religija – krikščionybė. 90 % gyventojų yra katalikai. Likusius 10 % sudaro protestantai (ypač menonitai), mormonai, kitų krikščioniškų konfesijų atstovai.

Gyventojai šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma gyventojų gyvena rytinėje šalies dalyje, ypač Asunsjono metropolijoje (apie trečdalis šalies gyventojų). Gran Čiako regione, kuris sudaro apie 60 % teritorijos, gyvena tik apie 2 % gyventojų.

Didžiausi miestai

Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus miestų sąrašas

Asunsjonas – 512 tūkst. (2002 m.)
Siudad del Estė – 222
San Lorensas – 204
Lukė – 171
Kapjata – 154
Lambarė – 120
Fernando de la Mora – 114
Limpijas – 73
Njembi – 72
Enkarnasjonas – 67

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Paragvajaus kultūra – europietiškos ir indėniškos kultūrų mišinys. Vienas pagrindinių šios kultūros bruožų – dvikalbystė (dėl glaudžių gvaranių ir ispanų kalbų santykių abiejuose kalbose gausu tarpusavio skolinių). Paragvajiečiai iš gvaranių paveldėjo matės gėrimo tradicijas, mitologiją, muziką. Kulinarijoje vyrauja patiekalai iš manijoko, kukurūzų, sūrio, pieno, daržovių.

Tradicinė Paragvajaus muzika – polka, atliekama arfa, vadinama guaranía. Paragvajus žymus savo rašytojais, sulaukusiais didelio tarptautinio pripažinimo: Augusto Roa Bastos, Roque Vallejos, José Ricardo Mazó. Populiariausia sporto šaka šalyje – futbolas. Paragvajaus rinktinė yra laimėjusi sidabro medalius olimpinėse žaidynėse bei 2 kart laimėjo Copa America čempionatą.

Paragvajuje ypač didelė socialinė nelygybė. 43,8 % nacionalinių pajamų tenka tik 10 % gyventojų. Kaimo vietovėse klesti stambieji žemvaldžiai, kontroliuojantys net 66 % žemių nors šalyje gausu bežemių valstiečių.

Kita informacija

Nuorodos

Vikiteka: Paragvajus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Paragvajus

Paragvajus – kelionių gidai, susiję su straipsniu

Paragvajaus portalas
Paragvajaus turizmo departamentas 2015-05-20 iš Wayback Machine projekto.
CŽV informacija 2015-11-04 iš Wayback Machine projekto.
Šalies naujienos. Dienraštis La Nación

Žemėlapiai:

Paragvajaus fizinis žemėlapis
Paragvajaus administracinis-politinis žemėlapis
Paragvajus per maps.google.co.uk

Laikas ir orai:

Paragvajaus laikas
Paragvajaus orai esamu laiku