Parana

Kitos reikšmės – Parana (reikšmės).

Parana
Parana ties Paranos miestu (Argentina)
Ilgis	2570 km
Baseino plotas	2 800 000 km²
Vidutinis debitas	17 500 m³/s
Ištakos	Grandė, Paranaiba
Žiotys	La Plata
Šalys	Brazilija  Paragvajus  Argentina
Vikiteka	Parana

Parana (isp. Río Paraná, port. Rio Paraná) – Pietų Amerikos upė, tekanti Brazilijos, Paragvajaus ir Argentinos teritorijomis. Ilgis – 2570 km (su Paranaiba 3998 km). Tai antroji pagal ilgį žemyno upė (po Amazonės).

Seklumos ir salos Paranoje Brazilijoje

Posadaso miestas prie Paranos

Tėkmė

Prasideda Brazilijoje, ties San Paulo, Minas Žeraiso ir Pietų Mato Groso valstijų sienų sandūra, šalia miesto, susiliejus Grandės ir Paranaibos upėms, nešančiomis savo vandenis iš Brazilijos plokščiakalnio. Brazilijoje Parana teka į pietvakarius Brazilijos plokščiakalnių pakraščiais. Seniau ties sienos su Paragvajumi pradžia, ties Salto del Gvaira, krito vaizdingas Gvairos krioklys, tačiau sudarius Itaipu tvenkinį buvo užlietas.

Vidurupyje Parana teka į pietus Brazilijos–Paragvajaus, toliau į pietvakarius ir vakarus – Argentinos–Paragvajaus siena. Už Posadaso upė išsilieja į La Platos žemumą, išplatėja >2 km. Nuo santakos su Paragvajumi Parana teka į pietus per Argentiną plačia salpa. Tarp Santa Fė ir Rosarijo upė sukasi į pietvakarius ir sudaro plačią Paranos deltą (plotas apie 10 000 km², ilgis apie 130 km). Kairioji šaka Parana Gvasu prie pat žiočių susilieja su Urugvajumi ir sudaro didžiausią pasaulyje estuariją – La Platos įlanką, išsiliejančią į Atlanto vandenyną.

Baseinas

Paranos upė ir jos baseinas

Paranos vandenys, šniokščiantys per Itaipu hidroelektrinės šliuzus

Didelis Paranos baseinas apima Paragvajų, didelę dalį pietryčių Brazilijos, šiaurės Argentiną, pietryčių Boliviją.

Didžiausi intakai:

• kairieji – Tjetė, Agvapei, Peišė, Paranapanema, Ivai, Pikiris, Igvasu, Korjentė, Gvalegvajus;
• dešinieji – Sukuriju, Verdė, Pardas, Ivinjema, Mondajus, Paragvajus, San Chavjeras, Saladas, Karkaranja.

Hidrologija

Paranos debitas žiotyse prilygsta Misisipės deltos debitui. 25 % Paranos debito sudaro Paragvajaus upė, atitekanti iš Pantanalio pelkynų. Paranos aukštupyje krituliai iškrenta daugiausia vasaromis, o žiemomis būna sausa, pakrantės miškingos. Nuo vidurupio klimatas sausesnis ir vėsesnis, aplink plyti savanos, pampos.

Parana maitinama lietaus vandens. Vandeningiausia sausį–gegužę, žemupyje – ir birželį. Vidutinis debitas (prie Rosarijo) 17 500 m³/s, didžiausias 65 000 m³/s. Per metus Parana nuplukdo į vandenyną apie 150 mln. t sąnašų.

Reikšmė

Upėvardis kilęs iš tupių-gvaranių žodžio paranã („jūra; didelė upė“). Šis žodis dažnai sutinkamas tropinės Pietų Amerikos vandenvardžiuose (Paranapanema, Paranagva, Ži Parana ir kt.). Pirmasis europietis pasiekęs šią upę buvo ispanų jūrininkas Sebastianas Kabotas (1526 m.).

Didžioji Paranos vagos dalis yra laivuojama, todėl ji yra svarbi regioninė transporto arterija. Jūrų laivai plaukia iki Santa Fė, upiniai – iki Enkarnasjono (1610 km nuo žiočių). Gabenamos žemės ūkio žaliavos, pramonės gaminiai, naftos produktai. Upės vanduo naudojamas drėkinimui. Vystoma prekybinė žvejyba.

Barža Paranos žemupyje

Ant Paranos aukštupio ir vidurupio įrengta virtinė hidroelektrinių: Ilja Solteiros, Župijos, Porto Primaveros, Itaipu (galingumas 14 GW, trečia galingiausia pasaulyje), Jasireta Apipės.

Didžiausi pakrantės miestai: , Foz do Igvasu (Brazilija), Salto del Gvaira, Siudad del Estė, Enkarnasjonas (Paragvajus), Posadasas, Korjentesas, Resistensija, Santa Fė, Parana, Rosarijas, San Nikolas de los Arojosas (Argentina).

Šaltiniai

1. Paraná. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
2. Paraná River. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
3. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. , Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
4. Eduardo de Almeida Navarro. Dicionario tupi antigo, Global Editora, São Paulo 2013. p. 372.

Nuorodos

• Informacija apie Paraną 2004-10-27 iš Wayback Machine projekto.