Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Istoriškai kalendoriaus tikslas buvo kasmet metų pradžią nustatyti tą pačią datą, kad būtų galima turėti atskaitos tašką skaičiuojant švenčių ir pasikartojančių įvykių datą. Tropiniai metai, tai yra laiko atkarpa tarp dviejų pavasario lygiadienių trunka apie 365 dienas ir šiek tiek mažiau nei 6 valandas (365 d. 5:48:45.98, nepastovu), todėl paprastas variantas, kai metai turėtų vienodą dienų skaičių nėra įmanomas. Įvairios kultūros naudojo skirtingus kalendorių sudarymo metodus, kad kalendorinių metų trukmę priartintų prie tropinių metų.

Keliamieji metai – metai, kuriuose yra ne 365 dienos, kaip įprastais metais, bet viena diena daugiau. Tokiais metais vasaris turi 29 dienas. Papildoma diena pridedama tam, kad kalendorinius metus priartintų prie astronominių metų. Astronominiai įvykiai nevyksta kas tikslų dienų skaičių, todėl kalendorius, kuris kiekvienais metais turi vienodą dienų skaičių per laiką atitoltų nuo astronominio įvykio, kurio pagrindu jis sudarytas.

Julijaus kalendoriuje keliamieji metai yra tie, kurie be liekanos dalijasi iš 4.

Grigaliaus kalendoriuje keliamieji metai skaičiuojami kaip Julijaus kalendoriuje, tačiau paskutiniai amžiaus metai (dalijasi iš 100 be liekanos) yra keliamieji tik tada, jei be liekanos dalijasi iš 400.