Nobelio fizikos premija

(1845–1923), pirmasis Nobelio fizikos premijos laureatas

Nobelio fizikos premija (šved. Nobelpriset i fysik) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Švedijos Karališkoji mokslų akademija. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Administruojama ir yra laikoma prestižiškiausiu apdovanojimu fizikos srityje. Premija kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Švedijoje.

Laureatai

1901−1950

Metai	Vardas	Šalis	Pastabos
1901	Wilhelm Conrad Röntgen	Vokietijos imperija	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas nepaprastus spindulius.
1902	Hendrik Lorentz Pieter Zeeman	Nyderlandai	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė magnetizmo įtakos spinduliavimo fenomenui tyrinėjimais. (žr. )
1903	Antoine Henri Becquerel	Prancūzija	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas savaiminį radioaktyvumą.
1903	Pierre Curie Marie Curie	Prancūzija Lenkija/ Prancūzija	pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė bendru radiacijos fenomeno, kurį atrado profesorius Henris Bekerelis, tyrinėjimu.
1904		Jungtinė Karalystė	už pačių svarbiausių dujų tankių tyrinėjimus ir už argono atradimą.
1905		Vokietijos imperija	už darbus su .
1906	Joseph John Thomson	Jungtinė Karalystė	už nuopelnus teoriniuose ir eksperimentiniuose dujų elektrinio laidumo tyrimuose.
1907	Albert Abraham Michelson	JAV	už jo tikslius optinius instrumentus bei su jais susijusius spektroskopinius ir metrologinius tyrimus.
1908		Prancūzija	už , pagrįstą interferencijos reiškiniu.
1909	Guglielmo Marconi Karl Ferdinand Braun	Italija  Vokietijos imperija	už indėlį į bevielės telegrafijos vystymą.
1910	Johannes Diderik van der Waals	Nyderlandai	už jo darbą su dujų ir skysčių būsenų lygtimis.
1911		Vokietijos imperija	už šiluminio spinduliavimo dėsnių atradimą.
1912	Nils Gustaf Dalén	Švedija	už automatinių ventilių, skirtų naudoti švyturių dujų akumuliatoriuose, išradimą.
1913	Heike Kamerlingh-Onnes	Nyderlandai	už medžiagų žemose temperatūrose tyrinėjimus, vedusius prie .
1914		Vokietijos imperija	už atradimą.
1915		Jungtinė Karalystė	pripažįstant jų nuopelnus Rentgeno spindulių pagalba tyrinėjant .
1916	Nėra apdovanojimo		Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą.
1917		Jungtinė Karalystė	už elementų Rentgeno spindulių fluorescencijos atradimą.
1918	Max Planck	Vokietijos imperija	pripažįstant nuopelnus, kuriuos perteikė fizikos vystymui įvesdamas energijos kvantą. (žr. Planko konstanta)
1919		Vokietijos imperija	už Doplerio efekto atradimą kanaliniuose spinduliuose ir spektrinių linijų trūkius elektriniuose laukuose.
1920		Šveicarija	pripažįstant jo nuopelnus, kuriuos perteikė tiksliems matavimams fizikoje, atradęs anomalija nikelio plieno lydiniuose.
1921	Albert Einstein	Veimaro respublika Šveicarija	už pagalbą teorinei fizikai, ypač už fotoefekto paaiškinimą.
1922	Niels Henrik David Bohr	Danija	už pagalbą tiriant atomų struktūrą ir spinduliavimo iš jų sklidimą.
1923	Robert Andrews Millikan	JAV	už jo darbus su elementariaisiais krūviais ir už fotoefektą.
1924		Švedija	už jo atradimus ir tyrimus Rentgeno spindulių spektroskopijoje.
1925		Veimaro respublika	už dėsnių, nusakančių elektronų susidūrimus su atomais, atradimą.
1926		Prancūzija	už jo darbus tiriant netolydžios struktūros medžiagas, ypač už nusėdimo pusiausvyros atradimą.
1927	Arthur Holly Compton	JAV	už efekto, pavadinto jo vardu, atradimą. (žr. Komptono efektas)
1927		Jungtinė Karalystė	už metodą, leidusį kondensuotų garų pagalba pamatytį dalelių, turinčių elektros krūvį, kelius. (žr. )
1928		Jungtinė Karalystė	už jo darbus apie , ypač už atradimą (pavadinta jo garbei).
1929	Louis de Broglie	Prancūzija	už banginės elektronų prigimties atradimą. (žr. )
1930		Indija	už darbus apie šviesos sklaidą ir už Ramano sklaidos atradimą (pavadinta jo garbei).
1931	Nėra apdovanojimo		Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą.
1932	Werner Karl Heisenberg	Veimaro respublika	už kvantinės mechanikos sukūrimą ir jos taikymą, kuris nuvedė prie alotropinių vandenilio formų atradimo.
1933	Erwin Schrödinger Paul Dirac	Austrija Jungtinė Karalystė	už naujų produktyvių formų atradimą.
1934	Nėra apdovanojimo		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1935		Jungtinė Karalystė	už neutrono atradimą.
1936		Austrija	už kosminio spinduliavimo atradimą.
1936		JAV	už pozitrono atradimą.
1937	Clinton Joseph Davisson	JAV Jungtinė Karalystė	už eksperimentinį kristaluose atradimą.
1938	Enrico Fermi	Italija	už naujų radioaktyvių elementų, gautų neutronų švitinimų, egzistavimo demonstravimą ir už branduolinių reakcijų, sukeltų lėtais neutronais, atradimą.
1939		JAV	už išradimą bei tobulinimą bei rezultatus, gautus jį panaudojant.
1940	Nėra apdovanojimų		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1941	Nėra apdovanojimų		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1942	Nėra apdovanojimų		pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1943		JAV	už indėlį vystant molekulinių spindulių metodą ir už protono magnetinio momento atradimą.
1944		JAV	už rezonansinį metodą, skirtą magnetinėms branduolių savybėms užrašyti.
1945	Wolfgang Pauli	Austrija	už Draudimo principo atradimą (dabar vadinamu Pauli draudimo principu).
1946		JAV	už aparato, galinčio sukurti tin aukštą slėgį, išradimą ir už atradimus aukšto slėgio fizikoje.
1947		Jungtinė Karalystė	už viršutinės atmosferos fizikos tyrinėjimą, ypač už dabar vadinamą atradimą.
1948		Jungtinė Karalystė	už kameros vystymą ir su tuo susijusius atradimus branduolinės fizikos ir kosminio spinduliavimo srityse.
1949	Hideki Yukawa	Japonija	už mezonų egzistavimo prognozę remiantis teoriniais darbais apie branduolines jėgas.
1950		Jungtinė Karalystė	už fotografinio metodo branduoliniams procesams tirti vystymą ir atradimus, susijusius su mezonais, taikant šį metodą.

1951−2000

Metai	Vardas	Šalis	Pastabos
1951	John Douglas Cockcroft	Jungtinė Karalystė Airija	už novatorišką darbą atomų virsmuose, sukeltuose dirbtinai pagreitintomis dalelėmis.
1952		Jungtinės Amerikos Valstijos	už tikslių branduolinių magnetinių skaičiavimų metodų vystymą ir su tuo susijusius atradimus.
1953		Nyderlandai	už fazinio kontrasto metodo demonstravimą, ypač už išradimą.
1954	Max Born	Vakarų Vokietija	už esminius tyrinėjimus kvantinėje mechanikoje, ypač jo statistinį bangos funkcijos paaiškinimą.
1954		Vakarų Vokietija	už atsitiktinumo metodą ir su juo susijusius atradimus.
1955		Jungtinės Amerikos Valstijos	už atradimus, susijusius su vandenilio spektru. (žr. )
1955		JAV	už tikslų elektrono magnetinio momento nustatymą.
1956	John Bardeen	JAV	už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą.
1957	(楊振寧) (李政道)	Kinija JAV	už jų tyrinėjimus, kurie nuvedė prie svarbių atradimų, susijusių su elementariosiomis dalelėmis.
1958	Pavelas Čerenkovas Ilja Frankas	TSRS	už Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą.
1959	Owen Chamberlain	JAV	už atradimą.
1960		JAV	už burbulinės kameros išradimą.
1961		JAV	už jo novatoriškas elektronų sklaidos atomų branduoliuose studijas ir už tuo būdų pasiektus atradimus branduolių struktūroje.
1961		Vakarų Vokietija	už jo tyrimus gama spinduliuotės rezonansinėje sugertyje.
1962		TSRS	už jo novatoriškas teorijas, ypač už skystą helį.
1963		JAV	už jo indėlį į atomo branduolių ir elementariųjų dalelių teorijas, ypač už pagrindinių simetrijos principų atradimą ir taikymą.
1963		JAV Vakarų Vokietija	už jų atradimus branduolių sluoksnių struktūroje.
1964		JAV TSRS TSRS	už esminius darbus , nuvedusių prie generatorių ir stiprintuvų konstravimo, paremtu mazerio-lazerio principu.
1965	Richard Phillips Feynman	Japonija JAV JAV	už jų esminius darbus kvantinėje elektrodinamikoje.
1966	Alfred Kastler	Prancūzija	už optinių metodų atomuose tirti atradimą ir vystymą.
1967		JAV	už jo indėlį į branduolinių reakcijų teoriją, ypač kas sieja energijos gamybą žvaigždėse.
1968		JAV	už jo lemiamą indėlį į elementariųjų dalelių fiziką, o tiksliau, už didelio numerio rezonansinių būsenų atradimą, kurį padaryti leido jo atradimai naudojant vandenilio burbulines kameras ir duomenų analizę.
1969		JAV	už indėlį ir atradimus elementariųjų dalelių ir jų sąveikos klasifikavime.
1970		Švedija	už esminį darbą ir atradimus su produktyviais taikymais įvairiose plazmos fizikos srityse.
1970		Prancūzija	už esminį darbą ir atradimus antiferomagnetizme ir feromagnetizme, nuvedusius prie svarbių taikymų .
1971	Dennis Gabor	Jungtinė Karalystė	už holografijos metodo išradimą ir vystymą.
1972	John Bardeen Leon Neil Cooper	JAV	už superlaidumo teorijos sukūrimą (dar žinomą kaip BCS teorija).
1973	Leo Esaki	Japonija JAV	už jų eksperimentinius tuneliavimo reiškinio puslaidininkiuose ir superlaidininkuose.
1973		Jungtinė Karalystė	už jo teorines supersrovės per tunelinį barjerą savybių prognozes, tiksliau tuos fenomenus, kurie žinomi kaip .
1974		Jungtinė Karalystė	už jų novatoriškus tyrimus radijo astrofizikoje: M. Rylei už jo technikos atradimą; A. Hevišui už lemiamą vaidmenį pulsarų atradime.
1975		Danija Danija JAV	už sąryšio tarp kolektyvinio judėjimo ir dalelės judėjimo atomų branduoliuose atradimą ir už atomo branduolio teorijos, pagrįstos šiuo sąryšiu, vystymą.
1976		JAV	už jų novatorišką darbą atrandant naujo tipo sunkiąją elementariąją dalelę (t. y. už , kuri patvirtino, kad barioninė medžiaga yra sudaryta iš kvarkų).
1977		JAV Jungtinė Karalystė JAV	už jų esminius teorinius elektroninės magnetinių ir neorientuotų sistemų struktūros tyrimus.
1978	Pyotr Leonidovich Kapitsa	TSRS	už pamatinius išradimus ir atradimus žematemperatūrėje fizikoje.
1978		JAV JAV	už kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą.
1979		JAV Pakistanas JAV	už indėlį į tarp elementariųjų dalelių teoriją.
1980	James Watson Cronin	JAV	už fundamentinės simetrijos principų pažeidimų atradimo skilime. (žr. )
1981		JAV JAV	už indėlį į lazerinės spektroskopijos vystymą.
1981		Švedija	už indėlį į didelės raiškos elektronų spektroskopijos vystymą.
1982		JAV	už jo krizinio fenomeno fazinių virsmų sąryšyje teoriją.
1983	Subrahmanyan Chandrasekhar	JAV	už jo teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas. (žr. Čandrasekaro riba)
1983		JAV	už jo teorines ir eksperimentines branduolinių reakcijų svarbos cheminių elementų Visatoje formavimesi studijas.
1984		Italija Nyderlandai	už jų lemiamą indėlį į didelį projektą, nuvedusio prie lauko dalelių (silpnosios sąveikos tarpininkų) W ir Z atradimo.
1985		Vakarų Vokietija	už atradimą.
1986		Vakarų Vokietija	už jo esminius darbus elektronų optikoje ir už pirmojo sukūrimą.
		Vakarų Vokietija Šveicarija	už kūrimą.
1987		Vakarų Vokietija Šveicarija	už svarbų laimėjimą superlaidumo keramikinėse medžiagose atradime.
1988		JAV	už neutrinų pluošto metodą ir leptonų dubleto struktūros demonstravimą neutrino atradime.
1989		JAV	už atskirų vibracinių laukų metodo išradimą ir jo panaudojimą vandeniliniame mazeryje ir kituose atominiuose laikrodžiuose.
1989	Hans Georg Dehmelt	JAV Vakarų Vokietija	už technikos vystymą.
1990	Henry Way Kendall	JAV JAV Kanada	už novatoriškus nuo protonų ir neutrinų tyrimus, kuri turėjo didelę reikšmę fizikoje vystymui.
1991		Prancūzija	už atradimą, jog metodai, naudojami tvarkos fenomenui paprastose sistemose tirti, gali būti apibendrinti ir labiau komplikuotoms medžiagų formoms, konkrečiai ir polimerams.
1992	Georges Charpak	Prancūzija	už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, o tiksliau, už .
1993		JAV	už naujo tipo pulsaro () atradimą, kuris suteikė naujų galimybių studijuojant gravitaciją.
1994		Kanada	už neutroninės spektroskopijos vystymą ir už novatorišką indėlį į , naudojamą tyrimuose, vystymą.
1994		JAV	už technikos vystymą ir už novatorišką indėlį į , naudojamą tyrimuose, vystymą.
1995		JAV	už aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.
1995		JAV	už neutrinų aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.
1996		JAV	už atradimą.
1997	Steven Chu Claude Cohen-Tannoudji William Daniel Phillips	JAV Prancūzija JAV	už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų vystymą. (žr. )
1998		JAV Vokietija JAV	už jų naujos kvantinių skysčių su trupmeninių krūvių ryšiais formos atradimą. (žr. )
1999		Nyderlandai	už kvantinės struktūros aiškinimą.
2000		Rusija Vokietija	už puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų , vystymą.
2000		JAV	už vaidmenį išrandant .

Nuo 2001

Metai	Vardas	Šalis	Pastabos
2001	Eric Allin Cornell	JAV Vokietija JAV	"už pasiekimus atskiestų šarminių atomų dujų Bozės-Einšteino kondensacijoje ir už ankstesnes esmines kondensatų savybių studijas.
2002	Raymond Davis Jr.	JAV Japonija	už novatoriškus indėlius į astrofiziką, o tiksliau, už kosminių neutrinų aptikimą.
2002		JAV	už novatorišką indėlį į astrofiziką, kuris leido atrasti kosminės Rentgeno spinduliuotės šaltinius.
2003		JAV Rusija Jungtinė Karalystė	už novatoriškus įnašus į superlaidininkų teoriją ir superskysčius.
2004		JAV	už stipriosios sąveikos teorijoje atradimą.
2005		JAV	už indėlį į optinės koherencijos kvantinę teoriją.
2005		JAV Vokietija	už indėlį į tikslios lazerinės spektroskopijos vystymą, įtraukiant optinio dažnio šukų metodą.
2006		JAV	už juodo kūno formos ir reliktinės spinduliuotės atradimą.
2007		Prancūzija Vokietija	už efekto atradimą.
2008	Yoichiro Nambu	Japonija	už subatominėje fizikoje mechanizmo atradimą.
2008	Makoto Kobayashi Toshihide Maskawa	Japonija	už simetrijos pažeidimo subatominėje fizikoje kilmės atradimą, kuris numato mažiausiai trijų kvarkų šeimų egzistavimą.
2009		Kinija/ Jungtinė Karalystė	už novatoriškus pasiekimus, susijusius su šviesos perdavimu šviesolaidžiais optinėse komunikacijose.
2009	,	Kanada/ JAV, JAV	už puslaidininkinio vaizdo gavimo integrinio grandyno – CCD jutiklio – išradimą.
2010	,	Rusija / Nyderlandai, Rusija / Jungtinė Karalystė	už sukūrimą
2011	, ,	JAV, JAV / Australija, JAV	už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą, stebint tolimą supernovą.
2012	,	Prancūzija, JAV	už eksperimentinių metodų, leidžiančių matuoti ir keisti atskiras kvantines sistemas, sukūrimą.
2013	,	Jungtinė Karalystė, Belgija	už Higso bozono teorijos vystymą.
2014	, ,	Japonija, Japonija, JAV / Japonija	už efektyvių mėlynųjų šviestukų sukūrimą, kuris sąlygojo ryškiai šviečiančių ir energiją taupančių baltos šviesos šaltinių atsiradimą.
2015	,	Japonija, Kanada	už neutrino osciliacijų, įrodančių, kad neutrinai turi masę, atradimą.
2016	, ,	Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė	už teorinius topologinių fazinių virsmų ir topologinių medžiagų fazių atradimus
2017		Vokietija, JAV, JAV JAV	už lemiamą įnašą į (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) detektorių ir gravitacinių bangų stebėjimą
2018	Arthur Ashkin	JAV	už įnašą į lazerių fiziką: optinių pincetų išradimą ir taikymą biologinėse sistemose.
2018	,	Prancūzija, Kanada	už įnašą į lazerių fiziką: už aukšto intensyvumo ultratrumpųjų optinių impulsų generavimo metodą
2019		Kanada/ JAV	už pasiekimus fizinės kosmologijos srityje
		Šveicarija	už egzoplanetos atradimą.
2020		Jungtinė Karalystė	už atradimą, kad juodosios skylės susidarymas yra tvirtai paremtas bendrąja reliatyvumo teorija.
		JAV JAV	už supermasyvaus kompaktiško objekto, esančio mūsų galaktikos centre, atradimą.
2021		JAV Vokietija	už žemės klimato modeliavimą ir fizikinių sistemų tyrimus nuo atominio iki planetinio mastelio.
		Italija	už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą.
2022		Prancūzija JAV Austrija	už eksperimentus su susietais fotonais, pažeidimo nustatymą ir tapimą pradininkais kvantinės informacijos moksluose.

Nuorodos

• Oficiali Nobelio fizikos premijos svetainė