Subramanjanas Čandrašekharas angl Subrahmanyan Chandrasekhar tamil ச ப ப ரமண யன சந த ரச கர Gimė 1910 m spalio 19 d Lahor

Subramanjanas Čandrašekharas angl. Subrahmanyan Chandrasekhar tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர்

Gimė	1910 m. spalio 19 d. Lahoras (tada Indija, dabar Pakistanas)
Mirė	1995 m. rugpjūčio 21 d. (84 metai) Čikaga
Tautybė	Tamilas
Sutuoktinis (-ė)	Lalitha Doraiswamy

Veikla	JAV astrofizikas

Alma mater	Kembridžo universitetas
Doktorant. vadovas	ir Arthur Stanley Eddington

Žymūs apdovanojimai
Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta Chandra 1967 m. Nacionalinis mokslo medalis 1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis Nobelio fizikos premijos laureatas
Parašas

Subrahmanjanas Čandrašekharas (angl. Subrahmanyan Chandrasekhar, tamil. சுப்பிரமணியன் சந்திரசேகர் , 1910 m. spalio 19 d. Lahoras – 1995 m. rugpjūčio 21 d. Čikaga) – JAV astrofizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas. Jo vardu pavadinta Čandrasekaro riba.

Biografija

Paprastumas yra tiesos garantas.

Paskaita atsiimant Nobelio premiją

Gimęs 1910 m. Čandra iki dvylikos metų nelankė mokyklos (buvo mokomas namie).

1930 m. baigė Madraso universitetą (Indija), 1930–1933 m. studijavo Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). 1933–1937 m. šio universiteto Švč. Trejybės koledžo bendradarbis, nuo 1937 m. Čikagos universiteto Jorko astronomijos observatorijos darbuotojas, 1938 m. profesorius.

Antrojo pasaulinio karo metu buvo pakviestas dalyvauti Manhatano projekte atominei bombai kurti, tačiau jo politinio patikimumo tikrinimai užtruko pernelyg ilgai. Vietoj to, profesorius užsiimė balistika, paskelbė tokių darbų kaip Optimalus aukštis 105 mm sviediniui susprogdinti (ir tai buvo dukart aukščiau nei įprasta)

1952–1971 m. žurnalo „Astrophysical Journal“ vyr. redaktorius.

1944 m. Londono karališkosios draugijos, 1955 m. JAV nacionalinės mokslų akademijos narys.

Svarbiausi darbai iš žvaigždžių sandaros:

Baltųjų nykštukių teorija: „Žvaigždžių struktūros tyrimo įvadas“ (An Introduction to the Study of Stellar Structure) 1939 m.,
Žvaigždžių dinamika: „Žvaigždžių dinamikos dėsniai“ (Principles of Stellar Dynamics) 1942 m.,
Spinduliuotės pernašos žvaigždžių ir planetų atmosferose: „Spinduliuotės pernaša“ (Radiative Transfer) 1950 m.
Juodųjų skylių matematinė teorija: „Matematinė juodųjų skylių teorija“ (Mathematical Theory of Black Holes) 1983 m.

Vedęs, sakosi esąs dėkingas savo žmonai Lalitha Doraiswamy už „kantrų supratimą, palaikymą ir padrąsinimą“.

Įvertinimas

Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 m. pavadinta „Čandra“. 1967 m. Nacionalinis mokslo medalis. 1984 m. Londono karališkosios draugijos medalis. 1983 m. gavo Nobelio fizikos premiją už teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas.

Šaltiniai

Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.
„S Chandrasekhar: Why Google honours him“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-10-18.
Subrahmanyan Chandrasekhar (1943). Optimum height for the bursting of a 105 mm shell. ballistic research laboratory memorandum report no. 139 [1]

[1] Subrahmanyan Chandrasekhar: On Stars, Their Evolution and Their Stability. Nobel lecture, 8 December, 1983.. Paskaita atsiimant Nobelio premiją, pdf.

[:0-2] „S Chandrasekhar: Why Google honours him“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-10-18.

[3] Subrahmanyan Chandrasekhar (1943). Optimum height for the bursting of a 105 mm shell. ballistic research laboratory memorandum report no. 139 [1]