Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Argonas (Ar)

Periodinė grupė	Inertinės dujos
Atomo numeris	18
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	39,948(1) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	88 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1520,6 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ne] 3s² 3p⁶
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	98 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	0,09 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	1,784 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,0177 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	83,95 K
Lydymosi šiluma	1,188 kJ/mol
Virimo temperatūra	87,45 K
Garavimo šiluma	6,506 kJ/mol
Molinis tūris	22,39 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Argonas – cheminis periodinės elementų lentelės VIII grupės elementas, žymimas Ar, eilės numeris 18. Sunkesnės už orą, bekvapės, bespalvės vienatomės inertinės dujos. Vandenyje beveik netirpsta. Ore yra 0,934 % tūrio, litosferoje – 4·10^-60, iš visų inertinių dujų argono atmosferoje daugiausia. Atrado 1894 metais J. Rayleigh ir W. Ramsay.

Gaunamas iki -100 °C atšaldytą orą distiliuojant frakciniu būdu. Naudojamas cheminėje sintezėje, branduolinėje technikoje, metalurgijos procesuose, puslaidininkių medžiagų gamybai, reklaminėse šviesose (švyti mėlynai). Per metus pagaminama apie 5·10¹⁰ m³. Žinomi trys stabilūs izotopai.

Naudojimas

Juo pripildomos elektros lemputės.

Naudojama suvirinimo procesuose.

Pavadinimo kilmė

Argono pavadinimą lėmė jo cheminė savybė – jis sunkiai reaguoja su daugeliu kitų elementų, o reakcijose yra itin pasyvus: gr. argos 'tingus, pasyvus, neveiklus'.

Vikižodynas