Švedų kalba

Švedų kalba svenska
Kalbama	Švedija, Suomija
Kalbančiųjų skaičius	9 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	89
Kilmė	indoeuropiečių   germanų     vakarų germanų       skandinavų         švedų kalba
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Švedija ,  Suomija  (greta suomių),  Alandai,  Europos Sąjunga
Kalbos kodai
ISO 639-1	sv
ISO 639-2	swe
	SWD
Geografinis paplitimas

Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus.

Wikipedia

Vikipedija Švedų kalba

Istorija

IX a. senovės skandinavų kalba suskilo į vakarų (Norvegijos, Islandijos) ir rytų (Švedijos, Danijos) dialektus. XII–XIII a. atsiskyrė senosios danų ir švedų kalbos. Viduramžiais abi šias kalbas smarkiai paveikė vidurio žemutinė vokiečių kalba. XIII a. pasirodė pirmasis rašytinis dokumentas (Västgötalagen – vestgotų teisė) lotynų raštu. Plintant krikščionybei didėjo lotynų ir graikų kalbų įtaka, o plečiantis Hanzos sąjungai – žemutinių saksonų kalbos žodžiai. Senojoje švedų kalboje buvo naudojama vyriška ir moteriška giminės (vėliau pavirto bendrąja), daiktavardžiai, būdvardžiai buvo kaitomi linksniais. Modernioji švedų kalba susiformavo XVI a. plintant reformacijai ir spausdintai literatūrai. XIX a. vystantis urbanizacijai, švedų literatūrai susiformavo dabartinė kalba.

Žodynas

Dauguma švediškų žodžių yra germaniškos kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš lotynų ir graikų kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalba turi polinkį spontaniškai sudurti gretimus žodžius į vieną ilgesnį žodį.

Dialektai

Švedų kalbos paplitimas

Dialektai

Švedų kalba turi didelę dialektų įvairovę. Skiriami vietiniai Švedijos dialektai bei Suomijos švedų dialektas. Švedų norminė kalba paremta centrinės Švedijos dialektais.

Abėcėlė

Švedų kalba naudoja standartinę lotynų abėcėlę, bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai, kaip o), Ä (panašiai, kaip lietuviška e), Ö (kaip -io žodyje, pvz., kelio). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginiai sj,sk tariami kaip liet. ch, tj, kj – kaip š.

Didžiosios raidės	A	B	C	D	E	F	G	H	I	J	K	L	M	N	O	P	Q	R	S	T	U	V	W	X	Y	Z	Å	Ä
Mažosios raidės	a	b	c	d	e	f	g	h	i	j	k	l	m	n	o	p	q	r	s	t	u	v	w	x	y	z	å	ä	ö

Švedų kalbai būdingas toninis akcentas ir muzikinis kirtis. Toninis akcentas daugumoje švedų kalbos žodžių krinta ant pirmo skiemens, 'handen ranka, 'seger pergalė. Jei žodis daugiaskiemenis, tai dar yra ir šalutinis kirtis. Antrasis atsiranda, kai intonacija juda ties antruoju skiemeniu aukštyn, akimirkai tarsi sustoja, krenta žemyn ir skamba tarytum muzika: ^skola mokykla, ^vänskap draugystė.

Gramatika

Žodžių tvarka sakinyje

Žodžių tvarka sakinyje aprašoma pagrindine taisykle – tarinys (veiksmažodis) sakinyje visada būna antroje vietoje.

Pavyzdžiai:

Jag skriver en blogg.

Idag skriver jag en artikel.

Böcker skriver jag inte.

Daiktavardžiai

Švedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi giminėmis ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės – bendroji (utrum) ir niekatroji (neutrum). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį en, o niekatrosios ett. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en.

	Vienaskaita	Daugiskaita
Nežymima forma	fisk	fiskar
Žymima forma	fisken	fiskarna

Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., flicka > flickor. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., växt > växter, lök > lökar. Niekatrosiois giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., äpple > äpplen, o besibaigianys priebalse nekinta: barn > barn. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., man > män, mus > möss, gås > gäss.

Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama).

Įvardžiai

Švedų kalboje įvardžių sudarymas panašus kaip ir anglų, tačiau jie dar priklauso nuo giminės.

Lietuviškai	veiksnys	objektyvinis	savybinis
aš	jag	mig	min/mitt/mina^1
tu	du	dig	din/ditt/dina^1
jis	han	honom	hans
ji	hon	henne	hennes
jis/ji (bendr. g.)	den	den	dess
jis/ji (neutr. g.)	det	det	dess
mes	vi	oss	vår/vårt/våra^1
jūs	ni	er	er/ert/era^1
jie/jos	de	dem	deras
(sangrąžinis)	-	sig	sin/sitt/sina^1

¹ savybiniai įvardžiai naudojami priklausomai nuo subjekto giminės ir skaičiaus.

Būdvardžiai

Švediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio giminės ir skaičiaus, pvz:

en stor elefant – didelis dramblys

ett stort lejon – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t)

(den) stora elefanten – (tas) didelis dramblys (vns. žymimoji forma, prisideda galūnė -a)

stora elefanter – dideli drambliai (dgs. prisideda galūnė -a)

Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais:

1. Pridedant priesagas -are, -ast. Šis būdas naudojamas trumpiems, dažniausiai vienskiemeniams būdvardžiams. Pvz., sen / senare / senast (vėlus / vėlesnis / vėliausias). Taip pat naudojamas su išvestiniais būdvardžiais, kurie baigiasi galūne -ig.

2. Prieš būdvardį pridedant žodelius mer/mest.

3. Netaisyklingi būdvardžiai. Pvz., lång / längre / längst (ilgas / ilgesnis / ilgiausias).

Skaitvardžiai

Kiekiniai skaitvardžiai nuo nulio iki dvylikos:

0	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
noll	en/ett	två	tre	fyra	fem	sex	sju	åtta	nio	tio	elva	tolv

Skaičius vienas sutampa su nežymimuoju artikeliu, todėl jis kinta (en/ett) priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardžio.

Nuo trylikos iki devyniolikos:

13	14	15	16	17	18	19
tretton	fjorton	femton	sexton	sjutton	arton	nitton

Nuo dvidešimt iki tūkstančio:

20	30	40	50	60	70	80	90	100	1000
tjugo	trettio	fyrtio	femtio	sextio	sjuttio	åttio	nittio	(ett) hundra	(ett) tusen

Veiksmažodžiai

Švedų kalboje veiksmažodžiai neasmenuojami ir neturi skaičiaus. Išskiriamas būtasis, esamasis laikai, liepiamoji, tariamoji ir tiesioginė nuosakos. Pagal savo kaitymą veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes.

Grupė	Šaknis	Liepiamoji n.	Bendratis		Esamasis l.		Būtasis l.		Siekinys		Būtasis dalyvis		Lietuviškai
1	kalla-	kalla!	kalla	-	kallar	-r	kallade	-de	kallat	-t	kallad kallat kallade	-d -t -de	kviesti, vadinti
2a	stäng-	stäng!	stänga	-a	stänger	-er	stängde	-de	stängt	-t	stängd stängt stängda	-d -t -da	uždaryti
2b	läs-	läs!	läsa	-a	läser	-er	läste	-te	läst	-t	läst läst lästa	-t -t -ta	skaityti
3	sy-	sy!	sy	-	syr	-r	sydde	-dde	sytt	-tt	sydd sytt sydda	-dd -tt -dda	siūti
4 (stiprusis)	stryk-	stryk!	stryka	-a	stryker	-er	strök	*	strukit	-it	struken struket strukna	-en -et -na	lyginti
4 (netaisyklingasis)	var-	var!	vara		är		var		varit		-		būti

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai sudaromi prie būdvardžio pridėjus raidę t: tjock -> tjockt, snabb -> snabbt.

Svarbiausios frazės

Lietuviškai	Švediškai
švedų kalba	svenska
lietuvių kalba	litauiska
sveikas	hej
kaip laikaisi?	hur mår du?
mano vardas …	jag heter …
ar kalbate angliškai?	pratar du engelska?
gyvenu Stokholme	jag bor i Stockholm
man 20 metų	jag är 20 år
sveiki atvykę!	välkommen (vns.), välkomna (dgs.)
sudie	hejdå
mano draugas	min vän
ačiū	tack
prašom	varsågod
atsiprašau	ursäkta

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas švedų kalba

Vikiteka: Švedų kalba – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Klausytis švedų kalbos, per Švedijos radiją
•  Duomenys apie kodu „swe“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Švedų kalbos gramatika
• Švedų kalbos komisija