Islandija

Islandija isl. Ísland
Vėliava Herbas
Himnas: „Himnas“
Islandija žemėlapyje
Valstybinė kalba	Islandų
Sostinė	Reikjavikas
Didžiausias miestas	Reikjavikas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas
Plotas  • Iš viso  • % vandens	102 775 km^2 (106) 2,07%
Gyventojų  • 2021  • Tankis	371 580 (179) 3,5 žm./km^2 (190)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2020 20,8 mlrd. $ (135) 57 189$ (5)
Valiuta	Islandijos krona
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC (GMT/WET) netaikomas
Nepriklausomybė Suverenitetas Respublika	1918 m. gruodžio 1 d. 1944 m. birželio 17 d.
Interneto kodas	.is
Šalies tel. kodas	+354

Islandija (isl. Ísland) – valstybė Šiaurės Europoje, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena apie 376 000 gyventojų – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama , . 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Islandų kultūrai pamatus padėjo senovės skandinavai. Dauguma islandų yra senovės skandinavų ir gėlų palikuonys. Dabartinė islandų kalba yra kilusi iš senovės skandinavų ir yra artima farerų kalbai bei tarmėms. Šalies kultūrinis paveldas – , poezija, . Islandija yra mažiausia NATO blokui priklausanti valstybė ir vienintelė, , pakrančių saugojimu rūpinasi lengvai ginkluota .

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Islandijos istorija.

Senųjų žvejų gyvenvietės replika netoli Bolungarviko

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 m. IX amžiaus pabaigoje bei X amžiuje čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flokis Vilgerdarsonas (Flóki Vilgerðarson), jis salai suteikė ir dabartinį pavadinimą. 930 m. įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas (Alþingi).

985 m. už nužudymą iš salos buvo ištremtas Erikas Raudonasis. Išplaukęs į vakarus jis atrado Grenlandiją. Eriko Raudonojo sūnus Leifas 1000 m., kaip manoma, atrado Ameriką ir pavadino ją Vinlandu.

300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 m., o vėliau – Danijos priklausoma teritorija.

1918 m. Islandija įgijo dalinį suverenitetą. 1940 m. balandžio 9 d. Vokietija okupavus Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos į šią salą buvo įsikėlusios britų ir amerikiečių karinės pajėgos, kad Islandija nepatektų į vokiečių rankas. 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė.

Po Antrojo pasaulinio karo tapo NATO nare, tačiau į ES niekada nestojo. 1958–1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys „menkių karai“ dėl menkių žvejybos teisių.

1991 m. tuometinio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva Islandija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi atsikūrusių Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Islandijos politinė sistema.

Altingas – Islandijos parlamentas

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą – Altingą – sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose ketveriems metams. Po didžiausios partijos yra centro dešinės (Sjálfstæðisflokkurinn) ir centro (Framsóknarflokkurinn).

2011 m. duomenimis Islandijoje buvo aktyvi pilietinė visuomenė – rinkimuose balsuoja apie 80% gyventojų.

Tarptautiniai santykiai

Pagrindinis straipsnis – .

JTO, NATO, EFTA ir OECD narė, užmezgusi diplomatinius santykius su dauguma pasaulio valstybių, ypač artimi ryšiai su kitomis šiaurės šalimis, NATO narėmis, JAV, Kanada. Istoriškai, dėl kultūrinių, ekonominių ir kalbinių bendrumų Islandija yra priskiriama šiaurės šalims ir turi savo delegatus .

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Islandijos regionai.

Oficialiai Islandija skirstoma į 8 regionus. Regionai smulkiau skirstomi į 74 savivaldybes. Tradiciškai Islandija skirstoma į 23 apskritis (isl. sýsla, dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų (isl. kaupstaður, dgs. kaupstaðir). Islandija taip pat suskirstyta į 6 rinkimų apygardas, kurios naudojamos tik rinkimų į Altingą metu.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Islandijos geografija.

Islandijos vaizdas iš kosmoso

Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Ejafjadlajokudlis, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur (aukščiausia šalies viršūnė). Tai pasaulio 18-a didžiausia sala ir antra didžiausia Europoje po Didžiosios Britanijos. Salos plotas – 101826 km², tačiau visas šalies plotas 103000 km², iš kurių 67% sudaro tundra.

Klimatas

Tipiškas islandiškas kraštovaizdis

Islandijos klimatas laikomas jūriniu subpoliariniu. Šilta užtikrina mažus temperatūrų svyravimus ir sąlygiškai šiltą klimatą, palyginti su kitomis vietovėmis panašiose platumose. Regionai, turintys panašų klimatą – Aleutų salos, Aliaskos pusiasalis, Ugnies žemė, nors visos šios zonos arčiau pusiaujo. Nepaisant mažo atstumo nuo Arkties, Islandija turi neužšąlantį uostą.

Biologinė įvairovė

Islandijoje atrasta apie 1300 vabzdžių rūšių – tai gana mažai (pvz. pasaulyje 1,2 mln., Lietuvoje – 17 tūkst.). Vienintelis čia gyvenęs didesnis žinduolis prieš atsikraustant žmonėms buvo arktinė lapė. Retkarčiais į salą užklysta šikšnosparnių, tačiau čia negali veistis. Į salą iš Grenlandijos kartais atkeliauja poliarinės meškos, tačiau nuolat čia gyvenančių meškų nėra. Nėra ir laisvėje besiveisiančių roplių ir varliagyvių.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Islandijos ekonomika.

Nesjevedliro geoterminė elektrinė aptarnauja sostinės regiono karšto vandens ir elektros energijos poreikius. Beveik visa Islandijos elektra gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Islandija iki 2008 m. ekonominės ir finansų krizės buvo viena turtingiausių pasaulio šalių.

Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir . Paskutiniu metu vystoma turizmas ir kitos paslaugos, technologijos, energetika ir kitos pramonės šakos, kurios sumažino žvejybos įtaką ekonomikai.

Pagrindiniai vyriausybės planai – tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus. Vyriausybė pasisako prieš įstojimą į Europos Sąjungą, pagrindinė to priežastis – baimė, kad bus prarasta žvejybos resursų kontrolė.

Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas informacinių technologijų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 m. ir 2002 m., bet ekonomika išaugo 4,3% 2003 m. ir 6,2% 2004 m. Nedarbas sudaro 1,8% ir yra mažiausias tarp EEA (European Economic Area) šalių.

99% šalies elektros pagaminama vandens jėgainėse ir .

Žemdirbystė – bulvės, žalios daržovės, aviena, pieno produktai.

2008 m. krizė

Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi, nuo 1976 m. gavusia tokią finansinę pagalbą. 2007 m. Islandija pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei, ji priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, nes šalies ekonomika veikė panašiai kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko beveik perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Islandijos demografija.

Reikjavikas, didžiausias Islandijos metropolinis rajonas ir sostinės regiono centras, kuriame gyvena 233 034 gyventojai, o tai sudaro 64% visų Islandijos gyventojų (2020 m.)

2009 m. Islandijoje gyveno maždaug 300 000 žmonių, iš jų net 200 000 gyveno sostinės regione. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 80,67 metų – viena didžiausių pasaulyje. 20,7% gyventojų buvo jaunesni nei 15 metų ir 12,2% – vyresni nei 65 metai.

Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Todėl islandai genetiškai labai artimi. Nors 1985 m. užsieniečiai sudarė 1,4% šalies populiacijos 2008 m. pradžioje jie sudarė beveik 7% visų gyventojų. Daugiausiai Islandijoje buvo lenkų (2,71%), lietuvių (0,43%), vokiečių (0,31%) bei danų (0,31%).

Pagrindinė, valstybinė religija – liuteronybė (58,6% gyventojų save laiko liuteronais). Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Taip pat daug gyventojų moka anglų ir danų kalbas, kurios yra privalomai mokomos mokyklose. Tiesa, danų kalba Islandijoje yra kalbama tokiu būdu, kad ją suprastų ir švedai bei norvegai, todėl ji kartais yra vadinama skandinavų kalba. Taip pat nemažai gyventojų moka vokiškai.

Miestai

Islandijoje yra 75 savivaldybės, kurių mažiausioje –  – gyvena 54 gyventojai. Didžiausi miestai:

	Miestas	Regionas	Gyventojų skaičius
1	Reikjavikas	Sostinės regionas	121 230
2	Koupavoguras	Sostinės regionas	32 308
3	Habnarfjorduras	Sostinės regionas	27 357
4	Akureiris	Rytų Nordurlandas	18 103
5		Sudurnesas	14 527
6	Gardabairas	Sostinės regionas	14 180
7	Mosfelsbairas	Sostinės regionas	9 075
8		Sudurlandas	7 889
9	Akranesas	Vesturlandas	6 699
10	Fjardabigdas	Austurlandas	4 675

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Björk, žinomiausia Islandijos atlikėja

Islandijoje gimė ir kūrė keletas įžymių kultūros asmenų ir grupių, tokių kaip alternatyviojo roko grupė , dainininkė Björk, repo-roko grupė , techno muzikos grupė GusGus, post-roko grupė Sigur Rós, dainininkė Emilíana Torrini, grupė múm ir kiti.

Raštingumo lygis vienas didžiausių pasaulyje. Mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, pvz. literatūra, menas ar šachmatai.

Islandai ypač vertina savo nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Ji labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų laikais.

Visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi , daug moterų vadovauja. Po vedybų pasilieka savo mergautines pavardes, mat islandai paprastai nesikreipia pavardėmis, o vietoje jų naudoja tėvavardžius.

Kita informacija

• Islandijos ryšiai
• Islandijos transportas
• Islandijos šventės

Šaltiniai

1. (islandų). RÚV. 26 February 2015. Suarchyvuotas originalas 15 March 2015. Nuoroda tikrinta 10 March 2015.
2. „Surface water and surface water change“. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.
3. „Population - key figures 1703-2021“. www.hagstofa.is. Statistics Iceland. Nuoroda tikrinta 2021-12-08.
4. „Iceland“. Tarptautinis Valiutos Fondas.
5. „Iceland“. Tarptautinis Valiutos Fondas.
6. http://hdr.undp.org/sites/default/files/hdr2020.pdf
7. https://www.skogur.is/static/files/frettir-2013/New-arthropod-herbivores-on-trees-and-shrubs-in-Iceland.pdf
8. https://www.royensoc.co.uk/understanding-insects/facts-and-figures/
9. . Nordic Energy Solutions. Suarchyvuotas originalas 2010-12-28. Nuoroda tikrinta 2010-02-12.
10. www.vz.lt: Islandai ekonomikos reanimacijai užsitikrino 5 mlrd. USD
11. CŽV pasaulio faktų knyga: Islandija 2020-05-18 iš Wayback Machine projekto.
12. http://www.ipsnews.net/news.asp?idnews=35572 2011-05-11 iš Wayback Machine projekto.
13. http://www.statice.is/?PageID=1174&src=/temp_en/Dialog/varval.asp?ma=MAN04100%26ti=Population+by+citizenship+1981-2006+%26path=../Database/mannfjoldi/Rikisfang/%26lang=1%26units=number
14. Populations by religious and life stance organizations 1998-2023 Statistics Iceland
15. http://www.icelandexport.is/english/about_iceland/icelandic_language/
16. Islandijos statistika

Nuorodos

Vikiteka: Islandija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Islandija

• Islandijos Lietuvių Bendruomenė 2019-12-31 iš Wayback Machine projekto.
• Įdomūs faktai apie Islandiją ir patarimai keliaujantiems

 •  • r

Europos Laisvos Prekybos Asociacija (ELPA)

Islandija • Lichtenšteinas • Norvegija • Šveicarija