Tėvavardis angl patronymic rus oтчество lenk nazwisko patronimiczne sudėtinė asmenvardžio dalis susijusi su jo tėvo sene

Tėvavardis (angl. patronymic, rus. oтчество, lenk. nazwisko patronimiczne) – sudėtinė asmenvardžio dalis, susijusi su jo tėvo, senelio vardu. Šios vardo formos gali siekti ir gilesnius giminystės su protėviais ryšius. Mokslinėje literatūroje tėvavardžiui apibrėžti naudojama patronimo sąvoka. Giminystės ryšys gali būti siejamas ir su asmens motinos bei jos protėvių iš motinos pusės vardais. Nors tėvavardžiai dar plačiai naudojami daugelyje pasaulio tautų, tačiau juos keičia šeimų vardai, t. y. pavardės.

Tėvavardis šalia kitų vardų tarybiniame dokumente.

Lietuvoje naudojama tradicinė dvinarė sistema – vardas ir pavardė, nors sovietmečiu į pasus ir kitus dokumentus ir buvo dirbtinai įrašomas tėvo vardas, buvo skatinama jį naudoti. Rytų slavų kraštuose ir Bulgarijoje išlaiko tradicijas trinarė sistema – vardas, tėvavardis ir pavardė. Kai kuriose tautose tėvavardis neatsiejamas nuo tradicijos suteikti kelis vardus, taip pat turėti net kelias pavardes.

Tėvavardžiai paprastai „išduoda“ jų atsiradimą šeimos varde, t. y. pavardėje. Daugelis keltų, anglų, skandinavų, iberų, slavų, dalis baltų pavardžių kilę iš tėvavardžių, pvz., Vilson – Viljamo sūnus, Fernandez – Fernando sūnus, Karlson – Karlo sūnus, Ivanov – Ivano sūnus. Kitose tautose prigijo tėvo paskutinio vardo suteikimas vaikams bei sutuoktinei. Tokiose šalyse, kaip Islandija, naudojama dvinarė sistema – vardas ir tėvavardis, o pavardes gali turėti tik užsieniečiai.

Šaltiniai

Apie patronimą tarptautinių žodžių žodyne

Nuorodos

Lietuvių vardų kilmės žodynas 2011-06-18 iš Wayback Machine projekto.
Tėvavardžiai tarybiniuose gimimo liudijimuose
TSRS pasų sistema, 1974 m. (rusų k.)

[1] Apie patronimą tarptautinių žodžių žodyne