Šiaurės germanų kalbos

Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos. Be to, jos vartojamos skandinavų išeivių gyvenamose šalyse: JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Šios kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos germanų grupei.

Rytų skandinavų pogrupio kalboms didžiulę įtaką viduramžiais darė vokiečių žemaičių kalba. Norvegų bukmolo tarmė, kurią vartoja apie 90 % Norvegijos gyventojų, yra artimesnė danų kalbai nei švedų kalbai, kita dalis norvegų vartoja norvegų naujosios norvegų kalbos (niunorsko) tarmę, pastarąja šneka apie 10 % Norvegijos gyventojų. Taip atsitiko dėl sudėtingų procesų, kai ilgą laiką Norvegija buvo Danijos karalystės sudėtyje ir valstybinė kalba Norvegijoje buvo danų. Tą danų kalbos variantą Norvegijoje vartojo aukštuomenė, jis buvo mokslo įstaigų dėstomoji kalba. O toli provincijoje žmonės vartoja artimus niunorsko tarmei variantus. O štai islandų kalba vystėsi vėlgi savaip. Ji kilo iš kalbos vikingų, prekeivių ir šiaip kolonistų, kurie anuomet gyveno pietvakarių Norvegijoje, nors į salą kėlėsi net iš tolimesnių Skandinavijos kampelių, dabartinės Švedijos. Saloje kalba tapo izoliuota ir išlaikė daugiau senovinių formų nei žemyno kalbos, mažiau nutolo nuo skandinavų prokalbės, palyginti su norvegų kalba, kuri, kaip minėta, buvo veikiama danų ir kitų kalbų. Islandų kalbai nepadarė įtakos ir saloje jau įsikūrę airių vienuoliai.

Beje, norvegai supranta beveik 90 % šnekamosios švedų kalbos, o švedai supranta apie 50 %, ką šneka norvegai. Šių kalbų nevienodas tarpusavio supratimas aiškinamas tuo, kad norvegai daugiau žino apie švedų kalbą ir kultūrą, nei švedai apie norvegų. Pats žemiausias kalbų supratimo laipsnis yra tarp kalbančių švedų ir danų kalbomis. Danai supranta apie 45 % švedų šnekamosios kalbos, o švedai nutuokia tik apie 25 % danų kalba pasakomų žodžių. Rašomąją kalbą danai ir švedai supranta apie 70–90 %. Taip pat svarbu, iš kokio tų šalių krašto tie žmonės yra, nes yra daug dialektų, ir dialektai vieni yra tolimesni, kiti artimesni tai ar kitai kalbai. Tad būna lengviau suprasti ir kitą kalbą (pvz., danų), jei žmogus gyvena Švedijos pietuose, jo gimtasis yra dialektas, tuomet jis geriau supranta ir danų kalbą, nei švedas iš šiaurės Švedijos, kur paplitęs norlando dialektas.

Skirstymas

Šiaurės germanų kalbos skiriamos į du pogrupius – vakarų ir rytų skandinavų.

• Protoskandinavų
  • • Norvegų niunoško kalba (lansmolas)
      • Trionelago
      • Østlandsk
      • Midlandsk
      • Vestlandsk
      • Nordlano
      • Sørlandsk
    • Islandų
    • Fareriečių
    • (išnykusi. Vartota Šetlandų ir Orknio salose)
  • • Švedų
      • Norlando
      • Svėjų
      • Gautų (Jotų)
      • Skanės
      • Gotlando
      • Suomijos švedų
    • Danų
      • Zelandijos
      • Bornholmo (rytų danų)
      • Jutų
    • Norvegų bukmolo kalba (riksmolas)

Šis skirstymas bei skandinavų kalbų skaičius nėra aiškus, ir kalbininkai dėl jo nesutaria. Pavyzdžiui, kai kurie net sako, kad tėra viena skandinavų kalba, kurios yra keli dialektai/tarmės (danų, švedų, islandų ir pan.); kiti sako, kad visos kalbos yra atskiros, o norvegų kalba iš tikrųjų yra dvi kalbos. Yra manančių, kad švedų, islandų, fareriečių kalbos yra atskiros ir yra viena danų - norvegų kalba, kuri turi tris dialektus, du Norvegijoje ir vieną Danijoje. Šitoks nuomonių skirtumas yra dėl to, kad nemažai šių kalbų išsivystė iš vienos kalbos, pavyzdžiui, islandų kalba išsivystė iš kalbos skandinavų, kurie kolonizavo šią salą; vėliau, dėl prarasto ryšio su žemynine Skandinavija, ten kalba vystėsi kiek kita linkme. Tokiu pat būdu iš lotynų kalbos išsivystė ir visos romanų kalbos, tačiau jos išsiskyrė gerokai anksčiau, tad daugiau ir nutolo viena nuo kitos. Pagrindinis kriterijus skiriant kalbą nuo dialekto paprastai yra tas, ar supranta žmonės vieni kitus, kai kalba skirtingomis kalbomis; išties skandinavai, ypač, pavyzdžiui, danai ir norvegai, supranta vieni kitus neblogai.

Nuorodos

• Ethnologue informacija