Azərbaycanca AzərbaycancaБеларускі БеларускіDansk DanskDeutsch DeutschEspañola EspañolaFrançais FrançaisIndonesia IndonesiaItaliana Italiana日本語 日本語Қазақ ҚазақLietuvos LietuvosNederlands NederlandsPortuguês PortuguêsРусский Русскийසිංහල සිංහලแบบไทย แบบไทยTürkçe TürkçeУкраїнська Українська中國人 中國人United State United StateAfrikaans Afrikaans
Palaikymas
www.wiki-data.lt-lt.nina.az
  • Vikipedija

A ir a arba a pirmoji lotynų abėcėlės raidė Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra a Kilusi iš senovės graikų alfos o š

A

A
www.wiki-data.lt-lt.nina.azhttps://www.wiki-data.lt-lt.nina.az

A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė. Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra a. Kilusi iš senovės graikų alfos, o šioji – iš finikiečių alefo.

Istorija

Egiptiečių Finikiečių Semitų Graikų Etruskų Lotynų/
Kirilica
Bojotų Graikų
mažoji
Lotynų
mažoji
image image image image image image image image image
F1
image image image image image image image image image

Finikiečių raidyno pirmasis ženklas alefas, iš kurio išsivystė raidė A, greičiausiai yra skolinys iš Sinajaus protorašto ženklo, vaizduojančio jaučio galvą (šis, savo ruožtu, matyt, perimtas iš egiptiečių). Žodis alef Vakarų semitų kalbose reiškia 'jautis' – ženklo pavadinimas paimtas pagal pirmą žodžio alef garsą.

Kadangi finikiečių raidynas buvo sudarytas vien iš priebalsių, jų kalboje alefas žymėjo ne balsį [a], o glotalinę pauzę [']. Graikai, perėmę raštą iš finikiečių, tokio garso neturėjo, tad pritaikė jį balsiui [a]. Ankstyvoji graikų A (alfa < alefas) dažnai vaizduota „ragais“ į šoną, bet vėliau įsigalėjo atmaina „ragais“ į apačią. Tokį ženklą perėmė etruskai, o iš jų – romėnai.

Lietuvių kalboje

A ir a – pirma lietuvių abėcėlės raidė, vartojama žymėti užpakalinės eilės žemutinio pakilimo labai atviram ilgam kirčiuotam balsiui (ãkys, gãvo, mãto), kiek uždaresniam trumpam balsiui – kirčiuotam (ràs, àpmetė, pàvežė, vištà) ir nekirčiuotam (ăkìs, tìkrăs, kătė̃):

Lietuvių kalboje taip pat vartojamas ir kitas „A“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine – Ą ir ą (a nosinė).

Pažymėjimai

Šia raide žymima:

  • A − amperas, matavimo vienetas;
  • A − aras, matavimo vienetas;
  • A − darbas (fizika).
  • A (iš pranc. avancer – pavaryti priekin) – kišeniniuose laikrodžiuose pažymi linkmę, kuria reikia pastumti , kad laikrodis greičiau eitų.

Kodai

Raidė Unicode HTML
A U+0041 &#65;
a U+0061 &#97;

Simboliai

  • image
    Signalinės vėliavėlės simbolis
  • image
    Semaforinės vėliavėlės simbolis
  • image
    Gestas
  • image
    Brailio rašte


image
Vikiteka: – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

  1. A. Lietuvių enciklopedija, I t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1953, T. 1: A, 13 psl.
  2. A. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 10 psl.
  3. Hall-Quest, Olga Wilbourne (1997). „A“. In Johnston, Bernard (ed.). Collier’s Encyclopedia. I: A to Ameland (First ed.). New York, NY: P.F. Collier.
  4. A. A. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris

Paskelbimo data: Birželis 18, 2024, 08:32 am
Dauguma skaito
  • Gruodį 01, 2024

    Briliantinė žaluma

  • Gruodį 16, 2024

    Blenimas

  • Lapkritis 30, 2024

    Black Mirror

  • Gruodį 07, 2024

    Biznis (laikraštis)

  • Gruodį 12, 2024

    Bertha von Suttner

Kasdien
  • Vilnius

  • Antanas Smetona

  • 1938

  • UNESCO

  • 1989

  • Antrasis pasaulinis karas

  • Prancūzija

  • Rumunija

  • Sirija

  • Damaskas

NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija

Informacinis biuletenis

Prenumeruodami mūsų adresų sąrašą, visada gausite iš mūsų naujausių naujienų.
Susisiekti
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap Feeds
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadaş Mammedov
Viršus