Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pjeras Kiuri pranc. Pierre Curie

Gimė	1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje
Mirė	1906 m. balandžio 19 d. (46 metai) Paryžius
Palaidotas (-a)	Panteonas (Paryžius)
Sutuoktinis (-ė)	Marija Sklodovska Kiuri

Veikla	prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.

Vikiteka	Pierre Curie

Pjeras Kiuri (pranc. Pierre Curie; 1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje – 1906 m. balandžio 19 d. ten pat) – prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.

Biografija

1877 m. baigė Paryžiaus universitetą ir 1878–1883 m. dirbo jame. 1882–1904 m. Fizikos ir pramoninės chemijos mokyklos dėstytojas. Nuo 1900 m. Paryžiaus universiteto dėstytojas, nuo 1904 m. profesorius. 1906 m. tragiškai žuvo sniego audros metu pereidamas Rue Dauphine gatvę ir partrenktas arklių ekipažo. Kartu su žmona, Pjeras Kiuri palaidotas Paryžiaus Panteono kriptoje.

Mokslinė veikla

1880 m. su broliu mineralogu Žaku Kiuri atrado tiesioginį ir atvirkštinį pjezoelektrinį reiškinį. Sukonstravo iki šiol naudojamas vadinamas Kiuri ir Šenevo (Curie et Chèneveau) magnetines svarstykles. 1884–1885 m. išplėtojo kristalų susidarymo teoriją, suformulavo kristalų augimo bendrąjį principą, tyrė jų simetrijos dėsnius. Ištyrė kūnų magnetines savybes kintant jų temperatūrai.

1895 m. nustatė, kad diamagnetikų magnetinis jautris nepriklauso nuo temperatūros, o paramagnetikų – atvirkščiai proporcingas jai (Kiuri dėsnis). Atrado, kad viršijus tam tikrą temperatūrą () išnyksta geležies feromagnetinės ir šuoliškai pakinta kai kurios kitos savybės.

1897 m. pradėjo tirti radioaktyvumą. Su žmona M. Kiuri 1898 m. atrado polonį, 1899 m. radį. 1899 m. aptiko indukuotąjį radioaktyvumą, tyrė radioaktyviąją spinduliuote. 1901 m. nustatė šios spinduliuotės fiziologinį poveikį, o tai lėmė radžio terapijos pagrindų sukūrimą. 1903 m. pradėjo vartoti radioaktyviųjų branduolių pusamžio (pusėjimo trukmės) sąvoką. Organizavo pramoninę radžio gamybą iš urano rūdos.

1903 m. su Marija Kiuri ir Anri Bekereliu įvertintas Nobelio fizikos premija.