Kitos reikšmės Šiauliai reikšmės Šiauliai miestas šiaurės Lietuvoje ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas Š

Kitos reikšmės – Šiauliai (reikšmės).

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, Šiaulių miesto savivaldybė. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, miestas yra katalikiškos vyskupystės centras.

Šiauliai

Šiauliai

55°56′02″š. pl. 23°18′58″r. ilg. / 55.934°š. pl. 23.316°r. ilg.

Laiko juosta: ()
------ vasaros: ()

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė

Įkūrimo data

1236 m. (pirmą kartą paminėtas)

Meras

Artūras Visockas

Gyventojų

104 300

Plotas

81 km²

Tankumas

1 288 žm./km²

Pašto kodas

centrinis LT-76001

Tinklalapis

Miesto svetainė

Vikiteka

Šiauliai

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šiauliaĩ
Kilmininkas:	Šiaulių̃
Naudininkas:	Šiauliáms
Galininkas:	Šiauliùs
Įnagininkas:	Šiauliaĩs
Vietininkas:	Šiauliuosè

lenk. Szawle, vok. Schaulen, rus. Шавли

„Šaulys“ (S. Kuzma, 1986 m.) – vienas pagrindinių miesto simbolių

Etimologija

Šiaulių vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Šiaulys daugiskaitos. Tokia gyvenamųjų vietovių vardų daryba lietuvių kalbai ypač būdinga. Vietovardis minimas nuo 1236 m. aprašant Saulės mūšį (Soule). 1254 m. minima Šiaulių žemė (terra Saulen).

Geografija

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Altitudės: vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talkšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.

Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.

Šiaulių miesto ežerai: Ginkūnai, Rėkyva, Talkša. Miesto teritorija teka šie upeliai: Kulpė (25,8 km), Rūdė (4,8 km), Vijolė, Švedė, Šimša, Tilžė, (Ginupis), Banko kanalas, Medinupelis.

Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm. 1942 m. mieste užfiksuota žemiausia Lietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).

Miesto dalys

Nurodomas atstumas iki centro, km:

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių istorija.

Šiaulių kolegija ir Šv. Petro ir Povilo Katedra

Modernistinė architektūra. Inžinieriaus Vlado Bitės namas, 1935 m.

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje.

Kalavijuočių ordino kronikose XIII a. minima su dabartiniais Šiauliais siejama Soule, Saulia ir Saulen vietovė. Pirmuoju miesto paminėjimu laikomas Eiliuotoje Livonijos kronikoje aprašytas Saulės mūšis, kuriame 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

Šiaulių apskrities sukilėlių aktas, 1794 m.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1625 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. Prie Šiaulių miesto atgimimo labai prisidėjo vokiečių kilmės didikas, buvęs LDK rūmų iždininkas (1733–1785). 1765 m. paskirtas Šiaulių ekonomijos administratoriumi pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas iš esmės perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus. Buvęs drąsus reformatorius bandė suderinti modernizaciją su feodalizmu, įvairiose vietose steigė manufaktūras, kuriose dirbo naujovėmis ne itin patenkinti ir nepripratę valstiečiai baudžiauninkai. Tepraėjus vos keleriems metam po reformų, 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. Po sukilimo A. Tyzenhauzas nusprendė imtis dar stipresnių reformų: tuomet Lietuvoje jau plito klasicizmo idėjos, kuriomis ir rėmėsi jo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. 1780 m. nušalintas iš pareigų nespėjo įgyvendinti visų savo sumanymų, bet pradėtas miesto plėtros procesas jau buvo nesustabdomas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

XVI–XVIII a. Šiauliai nekartą sudegė.

Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. XIX a. pabaigoje Šiauliai – buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.

1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (iš viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).

Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio ir Lietuvos Žaliosios apygardų Lietuvos partizanai.

1975 m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis SSRS pėsčiųjų bulvaras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII–XVI a.	?	Šiaulių žemės centras
XVI a. vidurys	Šiaulių valsčiaus centras	–	Žemaitijos seniūnija
XVII a.		?
1775–1793 m.		Šiaulių reparticijos centras
1793–1795 m.		Šiaulių žemės centras
1795–1796 m.	?	Šiaulių apskrities centras	Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1843 m.	?		Vilniaus gubernija
1843–1915 m.	?		Kauno gubernija
1919–1941 m.	Šiaulių valsčiaus centras
1941–1944 m.			Šiaulių krašto apygardos centras
1944–1946 m.
1946–1950 m.		respublikinio pavaldumo miestas, Šiaulių apskrities centras
1950–1953 m.	Šiaulių apylinkės centras	srities pavaldumo miestas, Šiaulių rajono centras	Šiaulių srities centras
1953–1995 m.	Šiaulių apylinkės centras	respublikinio pavaldumo miestas, Šiaulių rajono centras
1995–	2 seniūnijos	Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybės centras	Šiaulių apskrities centras

Heraldika

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių herbas.

Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.

1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.

Urbanistika

1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.

Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.

Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. Kita laida buvo 1980 m. 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 patvirtintas Bendrasis planas galioja iki šiol (BP).

Parkai

Aikštė ir fontanas prie Šiaulių miesto savivaldybės 2007 m. žiemą

Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.

Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Pavadinimas	Plotas, ha
	4,9
	11,9
Gubernijos parkas	1,0
	119,1
Salduvės parkas	84,3
Prūdelio parkas	6,5

Pavadinimas	Plotas, ha
	12,0
Naujasis parkas	13,4
Hidroparkas	8,0
	73,1
	5,3
Lieporių parkas	13,4

Pavadinimas	Plotas, ha
Gytarių parkas	5,0
Pabalių miško parkas	93,0
Rėkyvos miško parkas	446,6
Margių miško parkas	87,0

Kapinės

Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:

Šiaulių kapinės prie Talšos ežero
Donelaičio kapinės
Ginkūnų kapinės
Rėkyvos kapinės
Šiaulių stačiatikių kapinės
Žydų kapinės
Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
Vaidoto g. belaisvių kapinės
Ginkūnų karių kapai
Rusų karo belaisvių kapinės
Karių kapai miesto centre

Ekonomika

2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos . Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.

Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas, Gubernijos alaus darykla. Nuo 1913 m. veikia Rūtos šokolado gamykla. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos. 1940 m. įkurtas Šiaulių neaustinių medžiagų fabrikas.

Sovietmečiu atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Šiaulių televizorių gamykla garsėjo gaminamais „Tauro“ televizoriais, televizijos studijine aparatūra ir kilnojamosiomis televizijos stotimis. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje. 1996 m. įkurta Šiaulių LEZ. Nuo 2007 m. veikia .

2005 m. mieste buvo 3195 gamybos ir paslaugų įmonės, 781 prekybos įmonė, 30 iš jų – prekybos centrai.

Prekyba

Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.

Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose: „Akropolis“, „Arena“, „Bruklinas“, „Tilžė“, „Saulės miestas“.

Energetika

Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios , kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.

1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai-Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.

Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2013 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.

Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).

Turizmas

Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.

Mieste yra:

Kelionių organizatorių – 13
Kelionių agentūrų – 7
Viešbučių – 10
Jaunimo nakvynės namų – 2
Svečių namai – 3
Motelis – 1
Maitinimo įstaigų – 112

Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.

Susisiekimas

2010 m. rugpjūčio 25 d., kai mieste minėta Baltų vienybės diena, baigta asfaltuoti Baltų gatvė ir jos jungtis su Statybininkų gatve, tapę pietrytiniu Šiaulių apvažiavimu

Vienas iš „Busturo“ bendrovės 2012 metais įsigytų „Irisbus Citelis 12M CNG“ autobusų Gegužių gatvėje.

Keliai

Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836–1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.

Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.

Per Šiaulius eina automobilių magistralės:

A9 Panevėžys–Šiauliai / E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
A11 Šiauliai–Palanga / E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas / E77 Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas
Miestas turi vakarinį aplinkkelį A18 Šiaulių aplinkkelis .

Įvairūs krašto keliai:

154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė
150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys
213 Aleksandrija–Ginkūnai

2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32 % su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.

Geležinkeliai

1871 m. įrengtas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra Šiaulių geležinkelio stotis.

Naujųjų „Busturo“ autobusų „Castrosúa City Versus CNG“ pristatymas Prisikėlimo aikštėje 2014 m. spalio 6 d.

Oro uostas

1930–1961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose (Šiaulių miesto dalis). Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės (KAM KOP AB) taip pat NATO oro patrulių. Dabar tai Tarptautinis Šiaulių oro uostas. Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA indeksas SQQ. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO kodas EYSA.

„Busturo“ privežamasis „Ford“ mikroautobusas Kuršėnkelio žiede, dirbantis P5 maršrtutu.

Viešasis transportas

Šiaulietiškas išradimas – „gulintis policininkas“ ant dviračių tako į Bubius

Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta 1940 m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. 1944 m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora. 1947 m. atsirado pirmosios Šiauliuose taksi mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – 1955 m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. 2006 m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2006 m. keleivius 29 autobusų maršrutu aptarnavo UAB „Transkebas“, tuo pat metu mieste atsirado ir privatūs mikroautobusų vežėjai, kurie iki 2009 m. keleivius vežiojo 12 maršrutų (gerokai anksčiau maršrutų buvo dar daugiau), iki 2010 m. – 11, o iki 2014 m. – 10 maršrutų. Nuo 2014 m. vasario 1 d. keleivius perveža tik savivaldybės įmonė Busturas (autobusais). Mieste važinėja 26 autobusų maršrutai ir 8 privežamųjų mikroautobusų maršrutai. Nuo 2012 m. bendrovė Busturas pradėjo radikaliai naujinti autobusų parką – iki 2015-ųjų kovo įsigyta 39 naujų ar mažai naudotų miesto arba tarpmiesčio autobusų. Kelionės kaina autobusu – 2,50 Lt ir 1,25 Lt (perkant iš vairuotojo) arba 1,70 Lt, 0,85 Lt ir 0,34 Lt (perkant spaudos kioske), galima įsigyti ir mėnesio trukmės bilietą, kuris kainuoja 97 Lt, 48,50 Lt arba 19,40 Lt. Nuo 2015 m. sausio pradėjo veikti Šiaulių viešojo transporto elektroninio bilieto sistema.

Ryšiai

Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.

1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos. 2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių demografija.

Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.

1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4 % gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Pastarųjų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys:

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.

1897 m.^sur.

1902 m.

1923 m.^sur.

1931 m.

1939 m.

1945 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

16 128

16 968

21 387

23 249

31 641

19 000

59 700

92 800

118 724

1981 m.

1987 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2008 m.

2011 m.^sur.

2014 m.

2017 m.

2021 m.^sur.

127 300

139 500

145 629

133 883

127 059

109 328

105 610

106 568

100 653

Vilniaus gatvė 2006 m. sausio 26 d. vakare

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 109 328 žmonės:

Lietuviai – 93,64% (102373);
Rusai – 4,13% (4512);
Ukrainiečiai – 0,5% (547);
Baltarusiai – 0,3% (344);
Lenkai – 0,15% (160);
Latviai – 0,1% (107);
Žydai – 0,09% (100);
Vokiečiai – 0,08% (85);
Čigonai – 0,07% (75);
Kiti – 0,94% (1025).

2001 m. gyveno 133 833 žmonės:

Lietuviai – 92,85% (124263);
Rusai – 4,78% (6391);
Ukrainiečiai – 0,65% (875);
Baltarusiai – 0,38% (502);
Lenkai – 0,18% (247);
Čigonai – 0,13% (170);
Latviai – 0,1% (140);
Žydai – 0,1% (131);
Vokiečiai – 0,08% (109);
Kiti – 0,75% (1005).

1923 m. gyveno 21 387 žmonės:

Lietuviai – 70,41% (15058);
Žydai – 24,96% (5338);
Rusai – 1,42% (304);
Vokiečiai – 0,93% (198);
Lenkai – 0,56% (119);
Latviai – 0,45% (96);
Baltarusiai – 0,14% (30);
Kiti – 1,14% (244).

1897 m. gyveno 16 128 žmonės:

Žydai – 43,27% (6978);
Lietuviai-Žemaičiai – 27,75% (4475);
Lenkai – 15,43% (2489);
Rusai – 9,56% (1542);
Vokiečiai – 2,36% (381);
Baltarusiai – 0,58% (94);
Totoriai – 0,43% (69);
Latviai – 0,24% (39);
Ukrainiečiai – 0,14% (22);
Kiti – 0,24% (39).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 74,2 %
stačiatikiai – 2,6 %
sentikiai – 0,5 %
evangelikai liuteronai – 0,3 %
evangelikai reformatai – 0,1 %
kiti – 1,1 %
netikintys/nenurodė – 21,1 %

Demografija

Rodiklis	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
Įregistruota gimusių vaikų :	1162	1098	1120	1155	1094	1084	1243	1393
mergaičių	574	519	528	564	585	517	636	673
berniukų	588	579	592	591	509	567	607	720
dvynukų porų	7	11	16	12	8	12	13	17
įvaikinta	7	8	4	16	12	12	5	7
Įregistruota mirusių žmonių :	1268	1319	1318	1339	1400	1461	1479	1413
vyrų	667	692	700	689	746	765	786	717
moterų	601	627	618	650	654	696	693	696
savižudžių	52	45	51	42	36	29	38	35
nužudyta	12	9	17	9	15	14	6	9
žuvusių nelaimingų atsitikimų metu	79	86	75	60	77	71	91	66

Darbo rinka

Vidutinis metinis užimtų gyventojų skaičius

2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
56,0	58,4	62,7	57,6	62,4	62,4	63,4	66,8

Garbės piliečiai

Pagrindinis straipsnis – Šiaulių garbės piliečiai.

Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė Gražbylė Venclauskaitė.

Žymūs žmonės

Ivanas Luckevičius (1881–1919), baltarusių politikas, visuomenės veikėjas;
Antonas Luckevičius (1884–1942), baltarusių rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas;
Isakas Anolikas (1903–1943), dviratininkas;
Jakovas Gensas (1903–1943), gydytojas, karininkas, mokytojas;
Fritz Scherwitz (1903–1962), karininkas;
Meyer Schapiro (1904–1996), istorikas;
Juozas Vinča (1905–1990), boksininkas;
Aleksander Gabszewicz (1911–1983), pilotas, karininkas;
Genė Jasiūnaitė-Beržinienė (1925–2024), teatro aktorė;
Alma Adamkienė (1927–2023), filantropė, buvusi pirmoji šalies dama;
Nesse Godin (1928–2024), mokytoja, istorikė;
Saulius Sondeckis (1928–2016), dirigentas;
Vytautas Edmundas Čekanauskas (1930–2010), dailininkas, architektas;
Vladas Astrauskas (1932–2011), ekonomistas;
Vladas Tučkus (1932–1988), futbolininkas;
Genovaitė Vanagaitė (1934–2020), kompozitorė, pedagogė;
Henrikas Algirdas Juškevičius (g. 1935 m.), inžinierius, radijo ir televizijos darbuotojas, buvęs UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas;
Virgilijus Noreika (1935–2018), operos solistas;
Regimantas Adomaitis (1937–2022), aktorius;
Liudvikas Abraitis (1938–1989), energetikas, informatikas;
Šarūnas Valentinavičius (1939–2021), žurnalistas;
Romualdas Juknys (1943–2024), ekologas, aplinkotyrininkas;
Rolandas Pavilionis (1944–2006), filosofas, politikas;
Mykolas Edmundas Orbakas (g. 1945 m.), Rusijos cirko artistas. Pirmasis Alos Pugačiovos vyras, Kristinos Orbakaitės tėvas;
Kęstutis Čilinskas (1946–2011), advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas;
Sigitas Renčys (1948–2021), literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas;
Vitalija Katunskytė (1955–2023), estrados dainininkė;
Irena Degutienė (g. 1949 m.), politikė;
Kornelijus Platelis (g. 1951 m.), poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas;
Virgis Stakėnas (g. 1953 m.), dainininkas, dainų autorius, prodiuseris, žurnalistas;
Bronislovas Rudys (g. 1954 m.), meno kūrėjas, dailininkas;
Vida Šulskytė-Beselienė (g. 1956 m.), krepšininkė, Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionė;
Zigmas Vaišvila (g. 1956 m.), politikas, signataras;
Gema Umbrasienė (1958–2024), Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja;
Šarūnas Birutis (g. 1961 m.), politikas;
Šarūnas Bartas (g. 1964 m.), filmų režisierius;
Remigijus Adomaitis (g. 1965 m.), Lietuvos pedagogas ir chorvedys, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas;
Raimondas Šukys (g. 1966 m.), politikas, teisininkas;
Giedrius Baranauskas (1968–2023), fotografas, žurnalistas;
Aneta Kaušaitė (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė;
Jurgita Kaušaitė (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė;
Povilas Vanagas (g. 1970 m.), šokėjas ant ledo;
Artūras Žukauskas (1974–2012), aktorius, režisierius;
Mindaugas Žukauskas (g. 1975 m.), krepšininkas, Europos čempionas;
Mindaugas Peleckis (1975–2023), poetas, prozininkas;
Donatas Slanina (g. 1977 m.), krepšininkas, Europos čempionas;
(g. 1979 m.) aktorė;
Robertas Javtokas (g. 1980 m.), krepšininkas;
Rūta Ščiogolevaitė (g. 1981 m.), dainininkė;
Viktorija Čmilytė-Nielsen (g. 1983 m.), Seimo pirmininkė, šachmatininkė;
–Butkienė (g. 1989 m.) aktorė.

Kultūra

XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, , , pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis. 1989 m. įkurtas Šiaulių kamerinis orkestras. 1990 m. Lietuvos pedagogas ir chorvedys Remigijus Adomaitis įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis".

Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.

1919–1922 m. leistas žurnalas „Sietynas“
1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka (vėliau ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka), įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
1923–1941 m. leistas žurnalas „Kultūra“.
1923–1928 m. leistas laikraštis „Šiaulių naujienos“.
1924–1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija.
1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija.
1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.
1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.
1930–1938 m. leista statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“.
1934–1943 m. leistas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“
1951 m. atidaryta Šiaulių rajono biblioteka
1999 m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla

Mieste yra kultūros centras.

Muziejai

1923 m. įkurtas Šiaulių Aušros muziejus. Jo padaliniai:
- Ch. Frenkelio vila
- Dviračių muziejus
- Fotografijos muziejus
- Radijo ir televizijos muziejus
Katinų muziejus (įkurtas 1990 m., jis nėra ,,Aušros" muziejaus padalinys)
Universiteto istorijos muziejus
Vandentvarkos muziejus (įkurtas 1974 m.)
Geležinkelio muziejus (įkurtas 1971 m.)
Angelo muziejus (įkurtas 2014 m.)

Teatrai

1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.

1908–1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai , Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, aktoriai mėgėjai – , Antanas Povylius ir kt.

1931 m. atidarytas Šiaulių dramos teatras
1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras
2004-2011 m. veikė „Avilys“.

Paminklai

1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).
1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius ).
2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra 2009 m.

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė 2009 m.

Kulto pastatai

Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra šios katalikų bažnyčios:

Be to, Šiauliuose yra:

Stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė
Sentikių Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė
Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčia
Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčia
Šiaulių evangelikų baptistų bažnyčia
Šiaulių jungtinė metodistų bažnyčia
Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčia
Šiaulių naujoji apaštalų bažnyčia
Šiaulių pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – mormonai
Bažnyčios „Tikėjimo žodis“ maldos namai
Šiaulių Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicijos centras
Kitų tikėjimų maldos namai

Mokslas ir švietimas

1851 m. pradėjo veikti berniukų gimnazija, dabar Juliaus Janonio gimnazija
1898 m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar Didždvario gimnazija
1920 m. įsteigta žydų gimnazija
1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija
1928 m. įvestas privalomas pradinis mokymas
1930 m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla
1938 m. pastatyta dar viena pradinė mokykla
1939 m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose
1948 m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo 1954 m. pedagoginis institutas, nuo 1996 m., prijungus Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetą – Šiaulių universitetas. Nuo 2021 m. Šiaulių universitetas buvo prijungtas Vilniaus universiteto, įkuriant jo padalinį Šiauliuose – Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją.
1999 m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio" dainavimo mokykla

2006 m. mieste mokėsi studentų:

Šiaulių universitetas – 10 440
Šiaulių kolegija – 2770
Šiaurės Lietuvos kolegija – 350
– 517
Šiaulių konservatorija – 149
Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663

Mieste yra 8 gimnazijos, 14 progimnazijų, 2 vidurinės mokyklos, 5 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Veikia profesinio mokymo įstaigos: , . Bendrojo lavinimo mokyklose 2012–2013 m.m. mokėsi 14 800 moksleivių.

Pradinės mokyklos

Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla
Centro pradinė mokykla
pradinė mokykla
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija

Neformaliojo ugdymo įstaigos

Šiaulių 1-oji muzikos mokykla
Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla
Šiaulių dailės mokykla
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras
Šiaulių jaunųjų technikų centras
Šiaulių jaunųjų turistų centras
Šiaulių moksleivių namai

Specialiosios mokyklos

Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
„Ringuvos“ specialioji mokykla
Specialiojo ugdymo centras
Petro Avižonio regos centras
Logopedinė internatinė mokykla
Sanatorinė mokykla
Suaugusiųjų mokykla

Sportas

Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas futbolas, 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti krepšinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, kultivuojama lengvoji atletika, dviračių sportas, boksas ir kitos sporto šakos. 2007 m. liepos 25 d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni Šiaulių arena. Yra 4 stadionai.

Sporto įstaigos

Sporto centras „Dubysa“ – boksas, dviračiai (plentas), šaudymas, BMX dviračiai, šaškės, šachmatai, tinklinis, stalo tenisas, rankinis
Sporto centras „Atžalynas“ – Graikų-romėnų imtynės, dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, sunkioji atletika.
Šiaulių teniso akademija – tenisas
Krepšinio akademija „Saulė“ – krepšinis
Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras
Regbio, žolės riedulio akademija – regbis, žolės riedulys.
Plaukimo centras „Delfinas“
Futbolo akademija „Šiauliai“
Šiaulių Sporto gimnazija

Sporto klubai

Šiauliai (krepšinio klubas)
Gintra Universitetas (moterų futbolo klubas)
Gintra–Strektė–Universitetas
Automobilių sporto klubas „Slikas“
Orientavimosi sporto klubas „Sakas“
Šiaulių regbio klubas „Vairas“
Šiaulių regbio klubas ,,Baltrex"

Sporto klubas „Venta Life“
Sporto klubas „Elada“
Sporto klubai „EuroGym“ ir „SoloGym“
Sporto klubas-žirgynas „Miražas“
Sporto klubas „Piramidė“

Žymūs sportininkai

Mindaugas Žukauskas, (krepšinis)
Viktorija Čmilytė, (šachmatai)
Paulius Viktoravičius, (plaukimas)
Vilma Rimšaitė (BMX dviračių sportas)
Ričardas Berankis (tenisas)
Donatas Slanina (krepšinis)
Antanas Sireika (krepšinis)
Tomas Kančelskis (futbolas)
Deivydas Lunskis (futbolas)
Aurimas Lankas (baidarės)
Edvinas Ramanauskas (baidarės)
Santa Pakenytė (dziudo)
Mindaugas Bilius (l.atletika)
Eglė Balčiūnaitė (l.atletika)
Rasa Drazdauskaitė (l.atletika)
Remalda Kergytė (l.atletika)

Sveikatos apsauga

Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – Šiaulių apskrities ligoninė. Pirminio lygio įstaigos:

savivaldybės viešosios įstaigos – 8
bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Šiauliai yra užmezgę partnerystės ryšius:

Šiauliai yra narys.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Шавли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl.
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 210–211
Petrauskas R., Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos, p. 206–208, Vilnius, 2016.
Szawle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)
Gyventojai. Šiauliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 191 psl.
http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/13/zoom/6
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Šiauliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Šiauliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 564 psl.
Šiauliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 176
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
1923 m. surašymo duomenys
1897 m. surašymo duomenys (rus.)
Šiaulių rajono biblioteka 2010-05-06 iš Wayback Machine projekto.

Šiauliai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 9 psl.

Nuorodos

Šiaulių miesto turistų lankomi objektai
Savivaldybės tinklalapis 2015-04-06 iš Wayback Machine projekto.
Turizmo informacijos centras 2020-06-11 iš Wayback Machine projekto.
Travel.lt
Tinklalapis kiekvienam šiauliečiui
Šiauliai iš oro 1944.12.23 2014-03-22 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai

Šiaulių žemėlapis 2015-12-30 iš Wayback Machine projekto.
Žemėlapiai ir vardo raida 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
Šiaulių žemėlapis

Kultūra

Šiaulių „Aušros“ muziejus 2005-05-03 iš Wayback Machine projekto.
Šiaulių miesto muziejai ir galerijos 2005-04-03 iš Wayback Machine projekto.
Liuteronų parapija 2008-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Reformatų parapija 2009-02-17 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Шавли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)

[3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 210–211

[:0-5] Petrauskas R., Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos, p. 206–208, Vilnius, 2016.

[6] Szawle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)

[7] Gyventojai. Šiauliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 191 psl.

[8] ttp://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/13/zoom/6

[9] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[10] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-12] Šiauliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.

[13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[LTE-14] Šiauliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 564 psl.

[TLE-15] Šiauliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 176

[16] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[17] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[18] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[19] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[20] 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[21] 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

[22] 1923 m. surašymo duomenys

[23] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[24] Šiaulių rajono biblioteka 2010-05-06 iš Wayback Machine projekto.