Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vyskupas (gr. επίσκοπος 'prižiūrėtojas, globotojas') – krikščionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio šventinimus.

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (su mikrofonu) sveikina Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį (sodinamas į sostą) per pastarojo ingresą

Vyskupus turi Katalikų bažnyčia, Stačiatikių bažnyčia, Anglikonų bažnyčia, Metodistų vyskupinė bažnyčia, Evangelikų liuteronų bažnyčia.

Katalikų vyskupų skyrimas

Katalikų vyskupus skiria Romos vyskupas – popiežius, kitų Bažnyčių vyskupai yra renkami.

Katalikų vyskupas skiriamas ne jaunesnis nei 35 m., o sulaukęs 75 m. – privalo rašyti prašymą Romos vyskupui popiežiui, prašydamas atleisti nuo užimamos tarnystės. Retais atvejais popiežius vyskupu skiria jaunesnį kunigą nei 35 m. Sulaukus 75 m. popiežius atsižvelgia į vyskupo sveikatą bei gebėjimą toliau eiti ordinaro pareigas ir gali pasiūlyti likti toliau savo pareigose.

Vyskupas, kurio prašymas dėl amžiaus cenzo yra patenkinamas, vadinamas emeritu.

Vyskupijos neturintis vyskupas vadinamas tituliniu vyskupu.

Katalikų vyskupas, kuris yra vyriausias vyskupijos valdytojas, vadinamas vyskupu ordinaru. Jis reziduoja vyskupijos centre prie katedros bažnyčios.

Valdyti vyskupiją ordinarui padeda sufraganas.

vadovaujantis vyskupas metropolitas vadinamas arkivyskupu. Arkivyskupo pagalbininkas vadinamas augziliaru.

Romos katalikų vyskupai gali būti kokios nors vienuolijos – Ordino ar nariai. Tokiu atveju jų priklausomybė vienuolijai išlieka, tačiau jų pavaldumas pereina tiesiogiai .

Stačiatikių bažnyčios vyskupais gali tapti tik nevedę .

Skiriamieji ženklai

Katalikų vyskupo skiriamieji ženklai yra šie: mitra, , žiedas, kryžius (nešiojamas ant kaklo), violetinės spalvos drabužiai.

Katalikų vyskupams privalomas celibato laikymasis.