Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau .
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė

Pirmojo lietuviško vaidinimo „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir vaidintojai. Stanislava Jakševičiūtė sėdi antra iš dešinės.
Gimė	1874 m. liepos 9 d. Šiauliai, Rusijos imperija
Mirė	1958 m. sausio 16 d. (83 metai) Voterberis, JAV
Tautybė	lietuvė
Tėvas	Jonas Jakševičius
Motina	Marija Rudytė-Jakševičienė
Sutuoktinis (-ė)	Kazimieras Venclauskis
Vaikai	Danutė, Gražbylė

Veikla	aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, filantropė

Žinomas (-a) už	daugiau nei šimto našlaičių ir beglobių vaikų globa

Žymūs apdovanojimai
Pasaulio tautų teisuolė (1995 m.)

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka .
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (1874 m. liepos 9 d. Šiauliuose – 1958 m. sausio 16 d. Voterberyje, JAV) – pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų.

Biografija

Gimė kilmingoje Jono Jakševičiaus ir Marijos Rudytės-Jakševičienės šeimoje. Jos tėvas Jonas Jakševičius buvo vos mirties bausmės išvengęs 1863 metų sukilimo dalyvis.

Baigė Rygos mergaičių gimnaziją. Platino lietuvišką spaudą, įsijungė į tautinį judėjimą. Scenos meną studijavo dramos kursuose Rygoje ir Peterburge. Grįžusi į Šiaulius, vaidino Nikolajaus Dolžanskio Rusų teatro trupėje.

1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje ir vėliau Liepojoje, Rygoje, Šiauliuose režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“, vaidino jame Agotą. Tik dėl to, kad buvo kilusi iš bajorų, caro žandarai jos neareštavo, kaip kitų spektaklio organizatorių. Byla buvo perduota Tifliso policmeisteriui gruzinui, kuris buvo palankus tautinėms mažumoms. Be to, 1902 m. ji ištekėjo už Dorpato universiteto Teisės fakulteto studento, būsimojo advokato, vieno iš Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių Kazimiero Venclauskio. 1903–1908 m. gyveno Rygoje, dalyvavo miesto lietuvių kultūros organizacijų veikloje. 1908 m. Šiauliuose viena iš dramos, muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ steigėjų. Toliau režisavo lietuvių autorių, ypač Vydūno pjeses. Sumanymą steigti profesionalų teatrą sužlugdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Karo metu gyveno Tuloje, po karo dirbo mokyklose, dalyvavo visuomeninėje ir labdaringoje veikloje, kelis kartus buvo išrinkta Šiaulių miesto tarybos nare.

Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių šeima unikali tuo, kad išaugino ir išauklėjo per 100 našlaičių, pamestinukų, beglobių vaikų, leido juos į mokslus. Pamestinukams buvo suteikiama Jakševičiaus pavardė, nes Šiaulių gimnazija buvo pastatyta ant Jono Jakševičiaus, Stanislavos tėvo, žemės ir 1846 m. kovo 22 d. sutartyje buvo įrašyta, kad aukotojo sūnus ir dvi kartos bus atleidžiamos nuo mokesčio už mokslą. Nors tų „sūnų“ ir „dukterų“ mokėsi labai daug, sutarties buvo laikomasi. Stanislavos vyras advokatas Kazimieras Venclauskis pritarė žmonos veiklai ir rėmė ją materialiai. Tarp S. Venclauskienės globotinių buvo poetas Julius Janonis, būsimasis mokytojas Tomas Stonis, gydytojas Vladas Pampikas, teisininkas Algirdas Jakševičius, Ilinojaus universiteto profesorius Marius Veclauskas.

1940 m. mirus vyrui ir Lietuvą okupavus sovietams, S. Venclauskienės labdaringoji veikla prislopo. Antrojo pasaulinio karo metais padėjo Šiaulių gete kalėjusiems žydams. Artėjant frontui, su vyriausiąja dukra Danute ir keletu jauniausių globotinių pasitraukė į Vakarus po karo išvyko į JAV. Gyveno Voterberio mieste.

Šiaulių visuomenė (iniciatorius – rašytojas ), siekdama įamžinti S. Venclauskienės žygdarbį, pastatė paminklą Motinystei, Pasiaukojimui, Taurumui jos namų (dabar Aušros muziejus) galerijoje. Tai – antrasis pasaulyje Motinystės paminklas, skulptūros autorius – . Paminklas atidengtas 1993 m. gegužės 2 d. S. Venclauskienės klasė yra Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, ten skiriama jos vardo stipendija. Jai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiai nuo sunaikinimo žydus, 1995 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, pasodintas medis Izraelyje, Jeruzalėje. Jos garbei 100-ųjų gimimo metinių proga Šv. Mišias laikė pats Šv. Tėvas.

Dukterys teisininkė Danutė ir advokatė, Šiaulių miesto Garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė.

Literatūra

Leonas Peleckis. Namuose ant Pasadnos ulyčios. – Biografinė apybraiža. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991. – 138 p., 6 iliustr. lap.
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų. – Memuarinė eseistika. – Šiauliai: „Aušros“ muziejaus leidykla, 2009. – 302 p., 95 iliustr. –

Teresė Hokienė. Ją visi vadino MAMA (Šiaulių naujienos)

[1] Teresė Hokienė. Ją visi vadino MAMA (Šiaulių naujienos)