Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
| Tartu universitetas | |
 | |
| lot. Universitas Tartuensis | |
| Įkurtas | 1632 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | |
| Darbuotojų | 3600 |
| Studentų | 13 641 |
| Doktorantai | 1100 |
| Vieta | Tartu, Estija |
| Svetainė | www.ut.ee |
Tartu universitetas (est. Tartu Ülikool) – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – ).
1632–1665 m. Gustavo akademija (lot. Academia Gustaviana), 1690–1710 m. Gustavo-Karolio akademija (Academia Gustavo-Carolina), 1802–1893 m. Imperatoriškasis Dorpato universitetas (vok. Kaiserliche Universität zu Dorpat}, 1893–1918 m. Imperatoriškasis Jurjevo universitetas (rus. Императорский Юрьевский университет), 1919–1940 m. Tartu universitetas, 1940–1941 m. Valstybinis Tartu universitetas, 1941–1944 m. Rytų krašto universitetas Dorpate (vok. Ostland-Universität in Dorpat), 1944–1989 m. Valstybinis Tartu universitetas, nuo 1989 m. Tartu universitetas.
Tartu universitete yra 11 fakultetų ir 5 kolegijos su daugiau kaip 17 000 studentų ir 2860 darbuotojų. Rektorius nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. Alaras Karisas. Tartu universitetas yra prestižiškiausių aukštųjų mokyklų narys.
Istorija
Įsteigtas 1632 m. birželio 30 d. vietoje Dorpato gimnazijos (Gymnasium Dorpatense), kurią 1583 m. įkūrė Steponas Batoras. Universitetą įsteigė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užkariavus Livoniją. Pirmieji studentai imatrikuliuoti 1632 m. balandžio 20–21 d. Oficialiai Academia Dorpatensis atidaryta spalio 15 d., jai suteiktos Upsalos universiteto privilegijos. Veikė Filosofijos, teisės, teologijos ir medicinos fakultetai. 1656 m., metu, akademija perkelta į Taliną, o 1665 m. uždaryta.
1690 m. akademija vėl atgaivinta, bet normaliai neveikė iki 1699 m. rugpjūčio 28 d., kai Pernu mieste buvo atidaryta Academia Gustavo-Carolina. Ten ji veikė iki 1710 m., kai Šiaurės karo metu miestą užėmė Rusija.
Tik 1802 m. gruodžio 12 d. Tartu caras Aleksandras I vėl atidarė universitetą, kuriame buvo dėstoma vokiečių kalba, todėl jis oficialiai vadinosi Kaiserliche Universität zu Dorpat. Pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas H. Parotas, įžymus fizikas. Atidarius universitetą, 1802 m. H. Parotas pasirūpino prie jo įsteigti astronominę observatoriją ir pakviesti matematikos ir astronomijos profesorių. Nuo 1803 m. jame dėstyta ir estų kalba. 1862 m. legalizuotos studentų korporacijos, o 1870 m. susikūrė Estijos studentų bendrija, kurios žydra-juoda-balta vėliavos spalvos vėliau tapo visos Estijos vėliavos spalvomis.
1893 m. pavadintas Jurjevo universitetu (rus. Юрьевский университет), rusų kalba tapo dėstymo kalba universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais universitetas evakuotas į Rusiją, jo pagrindu įsteigtas . Estijai paskelbus nepriklausomybę 1919 m. atkurtas Tartu universitetas.
Tartu universiteto pastatą projektavo Johanas Vilhelmas Krauzė. Jis pastatytas 1804–1809 m.
Buvusiame katedros pastate veikia puikus Tartu universiteto istorijos muziejus.
Žymesni dėstytojai
- , biologas
- Eduardas Eichvaldas, zoologas, paleontologas, geologas
- Teodoras Grotusas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas
- , galvanikos atradėjas
- Vasilijus Kandinskis, tapytojas, grafikas, meno teoretikas
- Marju Lauristin, Žiniasklaidos katedros profesorė
- Juri Lotman, semiotikas
- Vilhelmas Ostvaldas, fizikinės chemijos teorijos autorius
- Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas.
- Frydrichas Šmalcas, lietuvninkų žemėse pažangias technologijas diegęs žemės ūkio specialistas
Žymesni studentai
Žymesni studentai iš Lietuvos
Ryšiai su Lietuva
Universitetas palaiko ryšius ir aktyviai bendradarbiauja su VDU Regionistikos katedra Baltijos regiono studijų srityje. Prorektore dirbo lietuvių kilmės profesorė Birutė Klaas-Lang, kartu mieste vykdžiusi ir Lietuvos garbės konsulės pareigas.
Nuorodos
- Oficialus Tartu universiteto tinklalapis 2012-02-20 iš Wayback Machine projekto. (estų, anglų k.)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris