Pakruojis miestas šiaurinėje Lietuvoje Šiaulių apskrityje 36 km į rytus nuo Šiaulių Pakruojo rajono savivaldybės ir seni

Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių. Pakruojo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Mieste stovi Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), Pakruojo dvaras (žinomas nuo XVI a. pabaigos), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai, paštas (LT-83001), Pakruojo rajono apylinkės teismas, savivaldybės pastatas.

Pakruojis

Miesto reginys

Pakruojis

55°58′41″š. pl. 23°50′42″r. ilg. / 55.978°š. pl. 23.845°r. ilg.

Laiko juosta: ()
------ vasaros: ()

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Gyventojų

4 490

Plotas

4 km²

Tankumas

1 123 žm./km²

Pašto kodas

LT-83001

Vikiteka

Pakruojis

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Pakrúojis
Kilmininkas:	Pakrúojo
Naudininkas:	Pakrúojui
Galininkas:	Pakrúojį
Įnagininkas:	Pakrúoju
Vietininkas:	Pakrúojyje

lenk. Pokroj, Pokroje, rus. Покрои, rus. Покрой

Pakruojyje buvusį siauruką menantis lokomotyvas

Etimologija

Pakruojis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės. Pastaroji siejama su latvių žodžiu krujaties – „vangiai, sunkiai, lėtai judėti pirmyn“. Liaudies etimologija Kruojos vardą sieja ir su krauju – neva lietuviams kariaujant su švedais prie upės vykę dideli mūšiai ir upėn nutekėję labai daug kraujo.

Geografija

Miestas įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl vakarinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Prie miesto šliejasi Pakruojo kaimas. Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo rajono pramonės šaka.

Pakruojo geležinkelio stotis yra miesto pietvakariniame pakraštyje, Jovarų kaime.

Istorija

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. 1801 pastatyta seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė Pakruojo sinagoga.

Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios. XIX–XX a. sandūroje Pakruojis – Panevėžio apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.

Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio ir Algimanto apygardos, Žaliosios partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Vėliau ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (Petrašiūnuose ir Klovainiuose) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. 1950 m. Pakruojui suteiktos miesto teisės. 1974 m. atidaryta gelžbetonio konstrukcijų gamykla. 1982 m. nuo Radviliškio nutiestas geležinkelis, siauri bėgiai pakeisti plačiais. 1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1531 m.	?	Upytės apskritis
1861–1915 m.	Pakruojo valsčiaus centras	Panevėžio apskritis
1919–1950 m.	Pakruojo valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Pakruojo apylinkės centras	Pakruojo rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Pakruojo apylinkės centras	Pakruojo rajono centras
1995–	Pakruojo seniūnijos centras	Pakruojo rajono savivaldybės centras	Šiaulių apskritis

Gyventojai

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 m. – jau 4500 gyventojų.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.

1868 m.*

1898 m.*

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1976 m.

642

1 420

1 184

2 427

3 727

4 500

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

4 809

6 218

6 057

5 139

4 594

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 5 139 žmonės:

Lietuviai – 98,6 % (5067)
Rusai – 0,51 % (26)
Kiti – 0,9 % (46)

2001 m. gyveno 6 057 žmonės:

Lietuviai – 99,03 % (5998)
Rusai – 0,54 % (33)
Kiti – 0,43 % (26)

Žymūs žmonės

Eugen von Keyserling (1832–1889), mokslininkas, arachnologistas
Stasys Ušinskas (1905–1974), dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas
Juozas Chlivickas (1919–2004), žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius
Roma Pauraitė-Puplauskienė (g. 1936), žurnalistė, redaktorė, kino dramaturgė, kino kritikė
Algimantas Kunčius (g. 1939), fotografas
Danutė Milašienė (g. 1950), teisininkė
Laima Peleckienė (g. 1958), žurnalistė, pedagogė
Darijus Beinoravičius (g. 1974), teisininkas
Valdas Dambrauskas (g. 1977), futbolo treneris.
Ieva Stankevičiūtė (g. 1989), krepšininkė
Gabrielė Leščinskaitė (g. 1996), biatlonininkė

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

FC Pakruojis (futbolas, LFF I lyga).
FK Kruoja (futbolas, LFF III lyga).
KK Meresta Pakruojis (krepšinis, NKL)

Galerija

Pėsčiųjų tiltas per Kruoją (ties Pakruojo sinagoga)
Pakruojo tvenkinio užtvanka
Buvusi pradinė mokykla „Versmė“
Paštas
Kultūros centras
AB „Šiaulių grūdų“ malūnas Pakruojyje

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Покрой. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 252 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 159 psl.
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 152
Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 76–77
Pokroj. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 480 psl. (lenk.)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Pakruojis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 741 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Pakruojis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 415 psl.
Algimantas Miškinis ir kt. Pakruojis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 273
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
2011 m. surašymo duomenys 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.