Vladimiras Zubovas (1862)

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Vladimiras Zubovas
Zubovų giminės herbas
Gimė	1862 m. vasario 13 d. Šiauliai
Mirė	1933 m. birželio 23 d. (71 metai) Medemrodė, Akmenės valsčius
Tėvas	Nikolajus Zubovas
Motina	Aleksandra Zubovienė
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Zubovienė, Vera Ušakova-Bielskienė
Vaikai	Vladimiras Zubovas, Aleksandra Fledžinskienė
Veikla	dvarininkas, ūkininkas, agronomas, visuomenės veikėjas
Alma mater	1886 m. Sankt Peterburgo universitetas

Vladimiras Zubovas (1862 m. vasario 13 d. Šiauliuose – 1933 m. birželio 23 d. Medemrodėje, Akmenės valsčius) – Lietuvos dvarininkas, visuomenės veikėjas ir lietuviškos spaudos platintojas. Dmitrijaus Zubovo, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo gavusio valdyti Šiaulių ekonomiją, tiesioginis palikuonis.

Zubovų rūmai Šiauliuose

Ginkūnų dvaras 2007 m.

Vyriausias Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų sūnus, brolis. Sofijos Zubovienės-Bilevičiūtės ir Veros Ušakovos-Bielskienės-Zubovienės vyras. Vladimiro Zubovo ir -Fledžinskienės tėvas.

Biografija

Išsilavinimas, šeima

1876–1881 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje.1886 m. baigė Peterburgo universitetą, kur studijavo chemiją, didžiavosi, kad šį mokslą jam dėstė patsai Dmitrijus Mendelejevas. Bestudijuodamas Peterburge susipažino su Sofija Bilevičiūte, pirmąja lietuve, įsigijusia aukštąjį mokslą, lankiusią garsiuosius Bestuževo kursus. Sofija buvo kilusi nuo Raseinių, jos motina buvo iš Klišių dvaro. Bilevičiai giminystės ryšiais buvo susieti su lenkų generolo Juzefo Pilsudskio motina.

Peterburge studijų metais įsijungė į „Narodnaja Volia“ – lietuvių ir lenkų socialistų partijos „Proletariato“ veiklą, net pateko į šios partijos centro komitetą. Ketino atsisakyti paveldėtojo turto bei grafo titulo, pereiti į pogrindį ir atsidėti revoliucinei kovai su carizmu. Tačiau bendraminčiai jaunuolį nuo tokio posūkio atkalbėjo, sakydami, kad naudingesnis revoliuciniam judėjimui jis būsiąs, jei paremsiąs jį materialiai, be to, svarbu čia ir grafo autoritetas, padėtis.

Su Sofija Bilevičiūte susituokė 1884 m. Tėvų buvo išleistas į Vokietiją, Halėje studijavo veterinariją. Nuo 1890 m. įsikūrė Ginkūnuose ir ėmėsi ūkininkauti. Pasistatė naujus rūmus, pradėjo verstis gyvulininkyste, gerinti pieninių karvių bandą, tobulindamas žemės dirbimą pritaikė Vokietijoje įgytas agronomo žinias. Ginkūnų dvaras tapo svarbiu ekonominiu bei kultūriniu centru. Atnaujintą ir perstatytą Lepšių dvarą savo motinos Aleksandros atminimui įamžinti pavadino Aleksandrija.

Visuomeninė veikla

Sofijos ir Vladimiro Zubovų šeima steigė lietuviškas mokyklas. Pirmoji slapta įsteigta Ginkūnuose 1896 m. (1933 m. jai suteiktas Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardas). Nuo 1900 m. jų steigiamos ir globojamos Ginkūnų, Naisių, Gubernijos, Dabikinės, Medemrodės mokyklos buvo oficialios, su dėstomąja rusų kalba, bet slaptai dėstyta ir lietuvių kalba. Nuo 1905 m. mokyklose lietuvių kalba buvo dėstoma jau oficialiai. Sofija pati inspektavo mokyklų darbą, vesdavo gamtos pamokas, dažnai skaitė viešas paskaitas suaugusiems. Svarų indėlį V. Zubovas įnešė į lietuviškos spaudos platinimą spaudos draudimo metais. Jis aktyviai rėmė lietuvių tautinio atgimimo judėjimą. Gubernijos dvaro sandėliuose buvo laikomos ir perskirstomos laikraščių „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Darbininkų balsas“ siuntos.

1898 m. su broliu Dmitrijum dovanojo dvaro žemės ir plytų Mergaičių gimnazijos statybai Šiauliuose. 1900 m. organizavo visuomeninės bibliotekos draugiją, buvo jos pirmininkas. Užleido bibliotekai antrąjį Didždvario rūmų aukštą, padovanojo jai knygų, Šiaulių ekonomijos archyvą. 2000 knygų bibliotekai padovanojo Peterburgo leidėja P. Popova. 1913 m. bibliotekoje jau buvo 9270 tomų, per metus apsilankydavo po 8-9 tūkst. skaitytojų.

1904 m. birželio 12 d. Kairiuose buvo sušauktas didžiulis lietuvių šviesuomenės susirinkimas prisidengiant gegužinės vardu. Jį globojo pats grafas, dvaro valdytojas Vincas Janavičius, Sofija Zubovienė, jame dalyvavo apie 300 lietuvių veikėjų, tarp jų Jonas Jablonskis, , Vladas Putvinskis, Marija Pečkauskaitė, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis, daug moksleivių ir studentų. Kol dvaro klojime žiūrovai stebėjo lietuvišką vaidinimą, rūmuose vyko politinio pobūdžio posėdis, kuriame tartasi, kaip kovoti su caro administracija.

V. Zubovo paramos sulaukė ir Dabikinės dvare įvykęs garsusis Varpininkų organizacijos suvažiavimas, kuriame ši organizacija tapo Lietuvos demokratų partija. Suvažiavime dalyvavo Povilas Višinskis, Andrius Bulota, Felicija Bortkevičienė, Antanas Smetona bei daugelis kitų plačiai anuomet žinomų visuomenės veikėjų.

1905 m. Zubovų dvare vyko Vinco Kapsuko steigiamos „Draugo“ organizacijos suvažiavimas. 1904–1914 m. finansiškai rėmė LSDP, socialdemokratinės spaudos leidimą ir platinimą. Dvare įsteigė biblioteką Šiaulių gimnazijos moksleiviams ir leido joje rinktis jų slaptoms organizacijoms. Globojo revoliucionierius, skyrė lėšų jiems ginti teisme.

1907 m. rugpjūčio 21 d. pasitikėjimo bendrovė, kuriai vadovavo Jonas Vileišis, Stasys Matulaitis ir Vladimiras Zubovas perėmė laikraščio „Vilniaus žinios“ leidybą. 1908 m. buvo vienas iš Literatūros, dramos ir muzikos draugijos „Varpas“ steigėjų, dalyvavo jos teatro pastatymuose.

Po 26 bendro gyvenimo metų 1911 m. Sofijos ir Vladimiro Zubovų santuoka iširo. Sofija, likusi dukters Fledžinskienės šeimoje ir toliau gyveno Ginkūnuose, o Vladimiras su antrąja žmona Vera Ušakova-Bielskiene persikėlė į Medemrodės dvarą. 1914 m. Medemrodės dvare slėpė V. Mickevičių-Kapsuką, pabėgusį iš Sibiro tremties, padėjo jam išvykti į Tilžę, o iš ten – į Zakopanę.

Kaip ir nemažai kitų Lietuvos gyventojų, Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Rusiją apsistojo Petrograde, šelpė ir telkė pabėgėlius. 1916 m. gruodžio 11 d. Petrograde su kitais aktyvistais įsteigė karo pabėgėlių šalpos Grūdo draugiją, buvo išrinktas jos pirmininku.

1916–1917 m. redagavo savo įsteigtą socialistų revoliucionierių laikraštį „Naujoji Lietuva“. Neretai jo puslapiuose pasirodydavo ir V. Zubovo straipsnių, raginančią ruoštis grįžti ir tvarkyti savo kraštą. Dar tebešeimininkaujant kaizeriniams okupantams, grižo į Medemrodę, greitai likvidavo karo pėdsakus ir netrukus į šį nuošalų Žemaitijos kampą pradėjo plaukti ekskursijos pasižiūrėti, kaip ir Lietuvoje galima moksliškai, pelningai šeimininkauti.

1921 m. dovanojo Šiaulių miestui dvaro rūmus su biblioteka, kuriuose vėliau buvo įkurta Šiaulių mokytojų seminarija (dab. Šiaulių universiteto Menų fakultetas). Dalyvavo steigiant „Žiburėlio“ draugiją, „Kultūros“ bendrovę, gamintojų bei vartotojų kooperatyvus.

Šaltiniai

1. V.N.Zubovas // Iliustruotas laikraštis, 1932 m. vasario 25 d., 8 psl.