Grūdo draugija Pirmojo pasaulinio karo metais neokupuotoje Rusijos dalyje veikusi Lietuvos karo pabėgėlių šalpos organiz

Grūdo draugija – Pirmojo pasaulinio karo metais neokupuotoje Rusijos dalyje veikusi Lietuvos karo pabėgėlių šalpos organizacija.

Istorija

Kurti draugiją inicijavo kairiųjų pažiūrų Lietuvos politikai (liaudininkai su socialdemokratais), tuo metu gyvenę Rusijos teritorijoje. 1916 m. gruodžio 11 d. Petrograde susirinkę 73 steigiamojo susirinkimo dalyviai nusprendė įkurti „Grūdo draugiją“. Organizacija turėjo šelpti karo pabėgėlius iš Lietuvos, nepriklausomai nuo jų tautybės, politinės orientacijos ir tikybos. Buvo išrinkta valdyba: Mykolas Januškevičius, Gabrielius Liutkevičius (sekretorius), Vladas Požela, Vladimiras Zubovas (pirmininkas), Pranas Keinys, vėliau prisijungė Lietuvos šelpimo fondo atstovas Andrius Bulota.

Draugija augo: po metų ji jau turėjo šešis skyrius (Pskove, Mogiliave, ir kt.), keturias prieglaudas su 179 vaikais, septynias pradines mokyklas su 438 mokiniais. Bet to buvo organizuoti vakariniai kursai suaugusiems, kuriuose mokėsi keli šimtai lankytojų. Lėšų veiklos pradžiai skyrė Socialistinis Lietuvos šelpimo fondas Amerikoje. Vėliau pinigų ėmė trūkti vis labiau, ypač kai Pskove teko papildomai perimti keturias vaikų prieglaudas. 1918 m. birželio mėnesį „Grūdo draugijos“ veikla nutrūko.

Šaltiniai

Algirdas Grigaravičius. Politinė Lietuvių veikla Rusijoje 1917 metais, psl. 35–36