Kairiai

Kitos reikšmės – Kairiai (reikšmės).

Kairiai
Kairiai
55°55′23″š. pl. 23°25′30″r. ilg. / 55.923°š. pl. 23.425°r. ilg. / 55.923; 23.425 (Kairiai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Kairių seniūnija
Gyventojų (2021)	1 729
Vikiteka	Kairiai
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Kairiaĩ Kilmininkas: Kairių̃ Naudininkas: Kairiáms Galininkas: Kairiùs Įnagininkas: Kairiaĩs Vietininkas: Kairiuosè

Kairiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Šiaulių, greta kelio  A9  Panevėžys–Šiauliai . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Bertužių, Ežero, Salduvės). Stovi Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia (nuo 1836 m.), veikia Kairių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-80001), liekanos – iš XIX a. pradžios dvaro sodybos pastatų išliko pirtis, kurioje nuo 1999 m. veikia kultūros centras.

Vakariniame pakraštyje telkšo Kairių ežeras, iš jo išteka Šiladis. Auga saugomas Kairių uosis. Netoliese įsikūręs Kairių kaimas.

Lietuvos vardo 1000-mečio akmuo

Etimologija

Spėliojama, kad Kairių pavadinimas kilęs todėl, kad gyvenvietė kūrėsi kairiajame upelio krante, arba todėl, kad buvo kairėje pusėje nuo bažnyčios.

Istorija

Šiaulių ekonomijai priklausęs Kairių kaimas minimas nuo XVII a. vidurio. Pradėjo augti XVIII a. antrojoje pusėje, ypač suklestėjo XX a. antrojoje pusėje. 1792 m. pastatyta bažnyčia, 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 m. atstatyta, 2006 m. liko be bokšto. 1820 m. įkurtas , kuris 1820–1917 m. priklausė Zubovams, vėliau A. Štrauchmanui. 1831 m. dvarą buvo užėmę sukilėliai. XIX a. pabaigoje Kairiai tapo vienu Šiaulių apskrities draudžiamosios lietuvių spaudos platinimo centrų, spaudą čia platino Jonas Krikščiūnas-Jovaras ir kiti. Tuo metu Kairiai kaimas Šiaulių valsčiuje.

1903 m. veikė „Mužikėlio“, 1903–1905 m. – „Vienybės valstiečių“ spaudos rėmėjų draugijos. 1904 m. birželio 12 d. Kairių dvare, prisidengus gegužine, sušauktas slaptas lietuvių visuomenės veikėjų susirinkimas lietuvių spaudos draudimo panaikinimui paminėti. Atvyko apie 300 dalyvių, tarp jų Jonas Ambrozaitis, Jonas Jablonskis, M. Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis.

1907 m. įsteigta grafų Zubovų pradinė mokykla, nuo 1952 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė mokykla. 1914 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1949 m. atidarytas vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka.

Po II pasaulinio karo Kairių apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. Sovietinės okupacijos metais Kairiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. prie gyvenvietės atidarytas Šiaulių miesto sąvartynas, galutinai uždarytas 2008 m.

1999 m. patvirtintas Kairių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m.	Šiaulių valsčius	Šiaulių apskritis
1950–1995 m.	Kairių apylinkės centras	Šiaulių rajonas
1995–	Kairių seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1673 m. ir 2021 m.
1673 m.	1820 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1977 m.
56 šeimos	128 124 (kaime) 4 (dvare)	134 88 (kaime) 46 (dvare)	518	787	1 144
1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
1 145	1 394	1 683	1 158	1 822	1 729
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Vita Žabarauskaitė (1962–2021), dailininkė, pedagogė.

Sportas

• SK Kairiai-Knituva (futbolas)

Galerija

• Kairiai nuo kelio į Degučius
• Kairių bažnyčia
• Kairių ežeras
• Kairių mokykla
• Kairių gatvelė
• Kairių dvaro pirtelė
• Kairių sąvartynas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 495
3. Kajry (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 672 psl. (lenk.)
4. Kairiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 141 psl.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Kairiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 17 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Kairiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 181 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Algimantas Miškinis ir kt. Kairiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 174
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Kairiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 25 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	KAIRIŲ KAIMAS – 2 km	Žeimiai – 4 km	Degučiai – 12 km
	ŠIAULIAI – 8 km Aleksandrija – 5 km		Žadžiūnai – 5 km
	Vėgėliai – 2 km ZOKNIAI – 3 km	ŠILĖNAI – 8 km Tyruliai – 20 km	ŠNIŪRAIČIAI – 6 km RADVILIŠKIS – 15 km