Pasvalys

Pasvalys – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 38 km į šiaurę nuo Panevėžio, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Pasvalio rajono savivaldybės centras, Pasvalio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas.

Pasvalys
Pasvalys 56°03′43″š. pl. 24°23′49″r. ilg. / 56.062°š. pl. 24.397°r. ilg. / 56.062; 24.397 (Pasvalys)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Pasvalio rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	6 411
Plotas	7,22 km²
Tankumas (2023)	888 žm./km²
Pašto kodas	LT-39001
Vikiteka	Pasvalys
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Pasvalỹs Kilmininkas: Pãsvalio Naudininkas: Pãsvaliui Galininkas: Pãsvalį Įnagininkas: Pãsvaliu Vietininkas: Pasvalyjè
lenk. Poswol, rus. Посволь

Stovi Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1787 m.) su XVIII a. varpine, išlikusi stačiatikių cerkvė (1903 m.). Yra mineralinių šaltinių. Ties Pasvaliu į Mūšos upę įteka Lėvuo ir Pyvesa, tačiau miestui vardą suteikė mažesnė upė – Svalia (dešinysis Lėvens intakas). Didesnioji miesto dalis yra dešiniajame Lėvens krante. Miesto centre, prie upių santakos, yra Vytauto Didžiojo aikštė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, kultūros namai, krašto muziejus, šiek tiek į rytus – sporto rūmai. Kairiajame krante – Žalsvasis šaltinis, Girnų muziejus, rajoninė ligoninė. Pasvalio pietvakariuose yra miesto parkas.

Miesto riboženklis

Pasvalys iš paukščio skrydžio

Etimologija

Vardo kilmė aiški – tai priešdėlio pa- vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Svalia. Tai vandenvardinis vietovardis. Upės vardas siejamas su žodžiais svilti, svelti, garuoti.

Geografija

Šilas, miesto stadionas

Pasvalio stadionas

Miestas įsikūręs karstinių reiškinių zonoje.

1971 m. birželio 11 d. Pasvalyje buvo viena didžiausių Lietuvoje liūčių – čia per valandą prilijo 93 mm lygio.

Mineraliniai šaltiniai

Lėvens žemumoje yra keli mineraliniai šaltiniai. 1887 m. Rygos politechnikos instituto profesorius G. Tomsas nustatė, kad jų vanduo yra mineralizuotas kalcio sulfato druskomis ir tinka gydymui. Čia atvykdavo nemažai ligonių, sergančių reumatu, sąnarių uždegimu, lėtinėmis odos ligomis. 1923 m. gydytojas K. Armonas iš tėvų paveldėto namo antrajame aukšte įkūrė nedidelę sanatoriją. Tuo metu Pasvalyje kasmet gydydavosi iki 200 žmonių. Nepaisant to, miestas kurortu netapo.

Prie Žalsvojo šaltinio yra liaudies meistro P. Tamulionio skulptūra, vaizduojanti Vandenį, saugantį gydomojo vandens versmes.

Istorija

1557 m. Pasvalio sutarties tarp ATR karaliaus Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino pasirašymas (Maurycy Gottlieb, 1856-1879)

Vilniaus vyskupo Alberto Taboro privilegija Pasvalio bažnyčiai, 1498 06 08

Pasvalio mūšis tarp Švedijos ir Lietuvos kariuomenių, 1702 m.

Pasvalys – senas miestas. Miesto apylinkės iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos žiemgalių genties. Pirmąkart miesto vardas paminėtas XIII a. pabaigoje. Manoma, kad Ldk Gedimino laikais čia jau buvo medinė pilaitė. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1494 m. Ldk Aleksandro iniciatyva. Šis kunigaikštis leido Jonui Grotui steigti miestą – atidaryti parduotuves, smukles, rengti turgus, tačiau miesto teisės gautos tik 1546 m. Nuo XVI a. Pasvalys su apylinkėmis priklausė . Miestas kūrėsi prie judraus kelio į Rygą, todėl greit tapo pirklių ir amatininkų centru.

Lietuvos istorijai svarbi , kai Lietuvos didysis kunigaikštis sudarė karinę sutartį su Livonijos magistru prieš rusus. Krašto muziejuje tai liudija nežinomo dailininko paveikslas „Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą 1557 m. rugsėjo 14 d.” Vilniuje gyvenančių iš Pasvalio krašto kilusių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas. Turėjęs kilti karas tarp Livonijos ir Lietuvos dėl Livonijos valdovo represijų Rygos arkivyskupui, Lietuvos valdovo giminaičiui, buvo sustabdytas, kai Pasvalyje susitiko abu valdovai. V. Fiurstenbergas atsiprašė ir sudarė net tris sutartis, nuslopinančias kivirčus, atnaujinančias prekybinius ryšius, įsipareigojimus kovoti išvien, jei į žygį dėl Baltijos kils Ivano Rūsčiojo kariauna.

Turgaus aikštė Pasvalyje, 1929 m.

Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio šventė naujojoje Pasvalio geležinkelio stotyje, 1938 m.

Pasvalio kraštą dažnais žygiais į Rusiją XVII amžiuje ir XVIII amžiaus pradžioje niokojo švedų kariuomenė. Mieste buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai. Šio krašto žmonės dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Prie vieno iš sukilimo vadų, Antano Mackevičiaus, būrio, žygiavusio pro Kriklinius Biržų link, prisidėjo ir Pasvalio gydytojo Boleslovo Dluskio sutelkti vyrai. XIX a. pabaigoje Pasvalys – privatus miestelis Panevėžio apskrityje.

Spaudos draudimo metai (1864–1904) – tikras knygnešių sąjūdis Pasvalio krašte. „Knygnešių karalius“ biržietis Jurgis Bielinis iš kelionių su knygų ryšuliais savo vežimėlį ir arkliuką pastatydavo Pasvalio Avižonio sodyboje netoli Svalios. Ten knygnešiai jau patys išsidalindavo leidinius. Prie Pasvalio gyvenęs Petras Šimbelis net 32 kartus slaptai perėjo sieną, vis iš Prūsijos gabendamas knygas. Net ir dabar knygnešių talkininko Kazio Gumbelevičiaus sodybos gyvenamajame name Vaškų gatvėje tebėra išlikusios spaudinių slėptuvės.

Pirmasis pasaulinis karas visu baisumu Pasvalio krašto nepalietė, tačiau gerokai nuvargino žmones. Tačiau kaizeriniai okupantai padarė ir gerą darbą – 1916 m. pirmieji iš Šiaulių priemiesčio Gubernijos į Pasvalį nutiesė siaurąjį geležinkelį, o vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, jo linijos buvo nutiestos iš Pasvalio į Biržus ir nuo Joniškėlio į Panevėžį, tačiau pradėjus gausėti autotransporto, siaurojo geležinkelio išlaikyti jau neapsimokėjo, todėl Pasvalio krašte siaurukas nebeveikia.

1918 m. pabaigoje, silpstant kaizerinės Vokietijos karinėms jėgoms, prasidėjo judėjimas už krašto nepriklausomybę, jo savarankiškumą. Į tėviškes po karo sugrįžusių krašto inteligentų iniacityva parapijose buvo išrinktos veikliausių, įžvalgiausių atstovų tarybos, kurių nariai įkūrė Pasvalio valsčiaus tarybą. Jai vadovavo diplomuotas agronomas Juozas Tonkūnas. Tačiau jaunai valsčiaus, kaip ir kitų valsčių, įėjusių į kaizerinių okupantų tyčia „sulipdytą“ Joniškėlio apskritį, vadovybei teko ginklais susiremti su socialistinės santvarkos entuziastais, nes pastarieji, besimokantieji Rusijoje, iš ten parsivežė idėjų, mėgino jomis sudominti dvarų kumečius, dalį samdinių. Jiems į pagalbą skubėjo Vilniaus revoliucinės vadovybės pakviesti Rusijos raudonarmiečiai. Iki pat 1919 m. vasaros vyko nelengva kova. Fronto linija svyravo Mūšos ir Lėvens upių ruožose. Joniškėlyje broliai Antanas ir Jonas Stapulioniai su bendražygiais subūrė vyrus į „mirties batalioną“. Raudonarmietiškoji jėga buvo atremta, o Joniškėlio, Pasvalio ir kitų miestelių savanoriai nužygiavo Daugpilio link ir dalyvavo Rytų Lietuvos išvadavimo žygyje.

1919 m. Pasvalys tapo apskrities, kuri iki 1925 m. buvo vadinama Pasvalio-Biržų apskritimi, centru. Vėliau apskrities įstaigos persikėlė į Biržus, Pasvalys tapo tik valsčiaus centru. Po Pirmojo pasaulinio karo jau nepriklausomos Lietuvos valdžia įvykdė žemės reformą. Prie dvarų centrų buvo palikta nustatyta norma, papildomai daugiau žemės skirta tik kuriantiems pavyzdingus ūkius.

1941 m. rugpjūčio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu vyko Pasvalio žydų žudynės: nužudyti 1349 žydai (402 vyrai, 738 moterys, 209 vaikai pagal K. Jagerio raportą).

Sovietmetis

Pasvalio kraštas labai nukentėjo nuo bolševikų teroro. 1941 m. birželio viduryje į Sibirą buvo ištremti daugelis veikliausiųjų mokytojų bei valstybės tarnautojų. Po ilgų tremties metų grįžo tik ištvermingiausieji – agronomas Kostas Leinartas, mokytojas Aleksandras Kuprys, dar vienas kitas.

Kelis kartus buvo tremiama ir pokario metais, ypač ruošiantis bei pradėjus kurti kolchozus, į kuriuos kaimo žmonės buvo varomi prievarta, stambesnieji ūkininkai apdedami didžiuliais mokesčiais, grasinama naujomis tremtimis už Uralo. Ištremta šimtai šeimų.

Tremtiniai buvo skaičiuojami prasidėjus Atgimimui, kad Lietuvos sąjūdžio Pasvalio skyriaus iniciatyva į miesto Kultūros namus buvo sukviestos tremtinių šeimos. Vėliau jos organizavo Tremtinių sąjungos Pasvalio skyrių. Atkūrus nepriklausomybę, buvo prisiminti už Lietuvos laisvę žuvę Pasvalio krašto savanoriai, partizaninio judėjimo dalyviai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė didelė sūrių gamykla. 1973 m. pastatyta skulptūra „Laukuose“ (A. Dimžlys), 1984 m . – kultūros rūmai (architektai R. Ruškys, R. Kamaitis, V. Vizgirda).

1947 m. Pasvalio krašto partizanai kovojo (Dariaus ir Girėno apygardoje). Apygarda egzistavo neilgai, o joje veikę partizanai netrukus prisijungė prie LLKS Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos, Pilėnų tėvūnijos teisėmis. Daugiausia Pasvalio krašto vyrų būrėsi šios apygardos Žaliojoje rinktinėje, kuri veikė Žaliosios girios prieglobstyje.

Atgimimas

Senosiose Pasvalio kapinėse atnaujinta palaidotų savanorių ir karių ankapiai, krašto tremtiniams ir politikams kaliniams pastatytas memorialinis paminklas iš granito. Vytauto aikštėje, prie šventoriaus tvoros, kur mesdavo žuvusiųjų partizanų kūnus, atidengta memorialinė lenta. 1997 m. rudenį atsatyta dalis partizanų slėptuvės-bunkerio Žadeikių girioje. 1994 m. pavasarį pastatytas Arūno Grušo sukurtas stogastulpis Pasvalio krašto knygnešiams atminti, kuriame iškaltos jų pavardės, o ąžuolinės skulptūrėlės simboliškai atspindi knygnešystės esmę ir prasmę.

Prasidėjus Atgimimui, užsimezgė ir tolydžio plečiasi ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas su Skandinavijos kraštais: Švedija, Norvegija, Danija, taip pat su Prancūzijos Vitrolio miesto savivaldybe. Pasvalio ir minėtų šalių Giotenės, Gundso ir kitos komunos keičiasi delegacijomis, mokytis ūkininkauti išvyksta jaunimas, kuris ruošiasi tapti ūkininkais ir ūkininkų konslultantais. Iš tų kraštų gauta ir toliau gaunama labdara: žemės ūkio technika, medicinos įranga, autotransportas. Ryšius su Skandinavijos ir kai kuriomis kitomis šalimis simboliškai atspindi jau minėto dailininko pasvaliečio Arūno Grušo obeliskas Pasvalio centrinėje Vytauto aikštėje.

1997 m. patvirtintas dabartinis Pasvalio herbas. Miesto jubiliejus 1997 m. rugsėjo 18-20 d. paminėtas etnokultūrinis renginiais. Prie Svalios žiočių pastatytas architektūrinis paminklas – memorialinė granito plokštė su miesto įkūrimo ir jubiliejinėmis datomis. Penki vertikalūs metaliniai stulpai ir penki horizontalūs spirale platėjantys žiedai žymi kiekvieno miesto raidos šimtmetį.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1497 m.	?	Upytės pavietas	Trakų vaivadija
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m.	Pumpėnų valsčius	Panevėžio apskritis	Kauno gubernija
1915 m.		Linkuvos apskritis	Oberostas
1915–1918 m.		Joniškėlio apskritis
1918–1919 m.		?
1919 m.	Pasvalio valsčiaus centras	Pasvalio apskrities centras
1919–1924 m.		Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1946 m.		Biržų apskritis
1946–1947 m.	apskrities pavaldumo miestas, Pasvalio valsčiaus centras
1947–1950 m.		Pasvalio apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Pasvalio apylinkės centras	Pasvalio rajono centras	Šiaulių sritis
1953–1995 m.
1995–	Pasvalio miesto seniūnija, Pasvalio apylinkių seniūnijos centras	Pasvalio rajono savivaldybės centras	Panevėžio apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Mieste yra trys mokyklos:

• Petro Vileišio gimnazija
• 2 pagrindinės mokyklos:
  • Lėvens pagrindinė mokykla
  • Pasvalio Svalios progimnazija
• papildomo ugdymo įstaigos:
  • muzikos mokykla
  • sporto mokykla
  • jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras
  • specialioji internatinė mokykla
  • Pramoginiai šokiai
• 2 mokyklos-darželiai: „Liepaitė“ 2012-01-10 iš Wayback Machine projekto. ir „Linelis“ 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
• 2 lopšeliai-darželiai „Žilvitis“ 2010-10-09 iš Wayback Machine projekto. ir „Eglutė“ 2012-02-04 iš Wayback Machine projekto.
• Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka

Muziejai

• Pasvalio girnų muziejus
• Pasvalio krašto muziejus. Muziejuje įrengta keliautojo Antano Poškos ekspozicija.

Sportas

Miesto pietryčiuose yra Pasvalio miesto stadionas.

Futbolas

• Pasvalio SC arba FC „Kagrė“ (futbolo klubas)
• SK Sanžilė (buvęs futbolo klubas iš Pasvalio)

Krepšinis

• Pasvalio Pieno žvaigždės (krepšinio klubas)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1859 m.	1868 m.*	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1966 m.	1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.
1 283	1 699	1 699	2 211	4 248	4 800	5 641	7 200	7 370
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2012 m.	2015 m.	2021 m.^sur.	-	-	-
9 071	8 709	7 523	7 395	7 077	6 451	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 7523 žmonės: Lietuviai – 98,42% (7404) Rusai – 0,74% (56) Kiti – 0,84% (63)

2001 m. gyveno 8709 žmonės: Lietuviai – 98,76% (8601) Rusai – 0,64% (56) Kiti – 0,6% (52)

Žymūs žmonės

Pasvalio mieste gimė:

• Petras Avižonis (1875–1939), gydytojas oftalmologas
• Gediminas Baravykas (1940–1995), architektas
• Algirdas Dovydėnas (g. 1944), dailininkas vitražistas
• Petras Venslovas (g. 1949), aktorius, režisierius
• Vladas Braziūnas (g. 1952), poetas, vertėjas
• Wiktor Szostalo (g. 1952), skulptorius
• Algimanta Žukauskienė (g. 1952), žurnalistė
• Saulius Motieka (g. 1956), architektas
• Asta Krikščiūnaitė (g. 1961), dainininkė
• Rolandas Matulis (g. 1973), krepšininkas
• Algirdas Bagdonavičius (g. 1977), dainininkas
• Agnė Žagrakalytė (g. 1979), poetė
• (g. 1998), krepšininkas

Miestų partnerystė

• , Prancūzija

Galerija

• Girnų muziejus
• Žalsvasis šaltinis
• Svalia
• Pasvalio ąžuolas
• Pasvalio žemės ūkio kooperatyvo pastatas, XX a. 3-4 deš.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Посволь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 658 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 194 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 156
5. Poswol. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 854 psl. (lenk.)
6. Corona Brezina. 'Nazi Architects of the Holocaust. The Rosen Publishing Group, 2014, p. 27
7. Apie pokario kovas Pasvalio krašte
8. Pasvalio muziejus
9. „Pasaulio žmogus – Antanas Poška“!
10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Algimantas Miškinis ir kt. Pasvalys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 317
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
18. 2011 m. surašymo duomenys 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
19. 2001 m. surašymo duomenys 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.

• Pasvalys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 708 psl.

Literatūra

• Pasvalio sakmės: fotoalbumas (fot. Jonas Danauskas). – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2007. – 88 p.: iliustr. –
• Pasvalio krašto istorija, XV–XVIII a. (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 100 p.: iliustr. –
• Pasvalio ligoninė (sud. ). – Pasvalys-Vilnius: Danielius, 2009. – 72 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Pasvalio muziejus
• Pasvalio istorija (video)