Pyvesa

Pyvesa
Pyvesos žemupys prie Papyvesio
Ilgis	92,6 km
Baseino plotas	501,6 km²
Vidutinis debitas	2,8 m³/s
Ištakos	Biržų rajonas
Žiotys	Mūša
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Pyvesa

Pyvesa – upė šiaurės Lietuvoje; dešinysis Mūšos intakas. Prasideda Biržų rajone, 10 km į šiaurės vakarus nuo Pandėlio, prie Skiltuvų kaimo. Teka į pietvakarius Kupiškio rajonu, toliau Panevėžio rajone prateka Žaliąją girią, pasuka į šiaurės vakarus ir teka Pasvalio rajonu. Įteka į Mūšą 48 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, tuoj už Lėvens žiočių.

Pyvesa Sodeliuose

Intakai:

• dešinieji – Apštėlė, Žąsinytis, Pečiupys, Vėjūnytė, Smardonė, Orija, Karautis, Vingrys, Krinčinas, Vidubala;
• kairieji – Vainupis, Skaistė, Užys, Pagrįstinė, Kapupis, Žvikė, Didžprūdis, Duorupis, Liūgas, Muselė, Vorupis, Visgailis, Žvilna, Gudas, Dvėsienė.

Upės slėnis 500–600 m pločio. Krantų aukštis 0,7-1,5 m, salpos plotis 200–300 m. Vaga pirmuosius 50 km sureguliuota. Vagos vidutinis plotis 5-10 m, didžiausias – 20 m. Upės vidutinis nuolydis mažas (65 cm/km). Srovės greitis vasarą ~0,1 m/s, pavasarį 1,5 m/s. Vaga užželianti vandens augmenija. Upės nuplukdomas vandens kiekis per metus pasiskirsto taip: pavasarį 59 %, vasarą 5 %, rudenį 13 %, žiemą 23 %. Pavasario potvynis trunka 20-30 d., jo metu vandens lygis pakyla 1-2 m, kartais 2,5 m, o žemupyje iki 3 m (dėl Mūšos patvankos). Pyvesos debitas ties Žadeikiais (12 km nuo žiočių): vidutinis 2,82 m³/s, didžiausias 86,3 m³/s, mažiausias vasarą 0,1 m³/s, mažiausias žiemą 0,038 m³/s.

Didesnės gyvenvietės prie Pyvesos: Žadeikiai, Alizava, Bakšėnai, Antašava, Sodeliai, Stumbriškis, Moliūnai, Rinkūnai, Žadeikiai, Papyvesiai. Upė įeina į Prūsgalės geomorfologinį, Žaliosios girios botaninį-zoologinį, Pyvesos hidrografinį draustinius.

Pavadinimo kilmė

Pyvesa Moliūnuose

Pyvesos pavadinimo šaknis pyv- siejama su sanskrito žodžiu pīvas-a – riebus, išbrinkęs, ištvinęs, prisipildęs, pilvotas; slavų kalbos žodžiu pivo – alus; lietuvių kalbos žodžiu pyti – tižti, kiek patvinti.

Šaltiniai

1. Pyvesa. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 389-390
2. Kupiškio rajono (Lietuva) ir Rezeknės rajono (Latvija) vandens turizmo plėtros strategija: 3. Hidronimai, tautosaka ir etnografija, susijusi su Kupiškio rajono vandens telkiniais. Nuoroda tikrinta 2009-02-04.