Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
Oberostas (vok. Ober Ost, Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten) – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m. Vokietijos imperijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose Rusijos imperijos žemėse. 1916 m. pabaigoje užėmė 108 808 km² plotą, gyveno 2,91 mln. gyventojų. Oberostas ribojosi su Rytų Prūsija, , , Rusijos imperija ir Varšuvos Generalgubernija.
| Oberostas vok. Oberbefehlshaber der gesamten Deutschen Streitkräfte im Osten | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Vokietijos imperija | ||||||
| Administracinis centras | Karaliaučius | ||||||
| Gyventojų | 2 909 935 (1916) | ||||||
| Plotas | 108 808 km² | ||||||
- Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Ostlandas.
Istorija
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 1914–1915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Į Oberosto sudėtį buvo įtrauktos šios gubernijos ar dalis jų teritorijų: Gardino gubernija, Kauno gubernija, Kuršo gubernija, Suvalkų gubernija, Vidžemės gubernija ir Vilniaus gubernija. 1915 m. pabaigoje rusai sustabdė vokiečių puolimą ir taip Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare nusistovėjo iki 1917 m. ties linija: Ryga-Jėkabpilis-Daugpilis-Baranovičiai-Pinskas-Dubnas-Ternopilis. Oberostas tvarkėsi pagal 1916 m. birželio 7 d. taisykles, turėjo savo karinius valdininkus, ūkio planą, finansinę sistemą (pinigas – ostmarkė), muitines, teismus. Vyriausioji valdžia priklausė Rytų fronto vadovybei (RFV). Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas:
1916 m. pabaigoje buvo trys sritys:
| Sritis | Plotas, km² | Gyventojai |
| Balstogės-Gardino sritis | 26.394 | 712.000 |
| 19.139 | 269.812 | |
| Lietuvos sritis | 63.275 | 1.928.123 |
1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta , o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis. 1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).
1918 m. kovo mėnesį po Brest-Litovsko taikos į Oberostą įjungta (šiaurės Latvija ir pietų Estija) ir (šiaurės Estija). Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, ir ). Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais. Po Oberosto iširimo susikūrė naujos valstybės ir teritoriniai dariniai kaip Estija, , Latvija, Lietuvos karalystė ir Lenkija.
Gyventojai
1916 m. pabaigoje, regione gyveno 2 909 935 gyventojai, gyventojų tankumas – 27 (gyv./km²). Lietuvos srityje gyveno 1 928 123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²). Kuršo srityje gyveno 269,812 gyventojai, gyventojų tankumas – 14 (gyv./km²). Balstogės-Gardino srityje gyveno 712 000 gyventojai, gyventojų tankumas – 28 (gyv./km²).
Tautinė sudėtis
Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis į Oberostą įėjusiose gubernijose gyveno 4 504 186 gyventojai, jų tautinė sudėtis atrodė taip:
| Tautybė | Lietuviai | Latviai | Lenkai | Žydai | Vokiečiai | Gudai | Rusai | Kiti |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Oberoste | 34,4 % | 10,5 % | 11,8 % | 13,5 % | 2,5 % | 20,8 % | 6,2 % | 0,3 % |
| Kuršo | 1,9 % | 78,9 % | 1,4 % | 4,7 % | 8,9 % | 0,1 % | 2,6 % | 0,6 % |
| Kauno | 66,1 % | 2,3 % | 9,1 % | 13,7 % | 1,4 % | 2,4 % | 4,8 % | 0,2 % |
| Suvalkų | 52,3 % | 0 % | 23 % | 10,1 % | 5,2 % | 4,6 % | 4,6 % | 0,2 % |
| Vilniaus | 27,5 % | 0 % | 13,7 % | 15,7 % | 0,4 % | 35,8 % | 6,6 % | 0,3 % |
| Gardino | 0,3 % | 0 % | 13,9 % | 17,9 % | 0,9 % | 56 % | 10,6 % | 0,4 % |
| Iš viso | 1550315 | 468946 | 534102 | 607896 | 112986 | 936067 | 278235 | 15639 |
Apskritys
1917–1918 m. Oberostui priklausiusios apskritys:
Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:
| Apskritis | Laikotarpis | Centras |
| Jocių apskritis | 1915 | Jociai |
| Jonavos apskritis | 1916–1917 | Jonava |
| Joniškio apskritis | 1915–1917 | Joniškis |
| Jurbarko apskritis | 1915–1917 | Jurbarkas |
| Jūžintų apskritis | 1916–1917 | Jūžintai |
| Kalvarijos apskritis | 1915–1917 | Kalvarija |
| Kelmės apskritis | 1915–1917 | Kelmė |
| Merkinės apskritis | 1915–1917 | Merkinė |
| Plungės apskritis | 1915 | Plungė |
| Šiaulėnų apskritis | 1915 | Šiaulėnai |
| Šilalės apskritis | 1915 | Šilalė |
| Švėkšnos apskritis | 1915 | Švėkšna |
| Tauragės apskritis | 1918 | Tauragė |
| Varnių apskritis | 1915 | Varniai |
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys (vok.)
- Oberostas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Gyventojai
- Teritorijos
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris