Švėkšna

Švėkšna
Miestelio centras
Švėkšna
55°30′58″š. pl. 21°37′19″r. ilg. / 55.516°š. pl. 21.622°r. ilg. / 55.516; 21.622 (Švėkšna)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Švėkšnos seniūnija
Gyventojų (2021)	1 334
Vikiteka	Švėkšna
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Švė́kšna Kilmininkas: Švė́kšnos Naudininkas: Švė́kšnai Galininkas: Švė́kšną Įnagininkas: Švė́kšna Vietininkas: Švė́kšnoje
Istoriniai pavadinimai	rus. Швекшни

Švėkšna – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas. Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – (Švėkšnalės intakas). Švėkšna yra priekalnėse. Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas.

Švėkšnoje yra seniūno įstaiga, psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.), pirminės sveikatos priežiūros centras, dvi vaistinės, veterinarijos vaistinė, Švėkšnos Saulės gimnazija, (nuo 1919 m. progimnazija, nuo 1928 m. gimnazija), Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai, vaikų lopšelis-darželis, dvi bažnyčios (Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia), senosios Švėkšnos kapinės su paminkline kapinių koplyčia, parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, paštas (LT-99056), Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė, viešioji biblioteka, muziejus. Yra 2 prekybos centrai, 4 mažesnės parduotuvės, kavinė-baras, užkandinė, 3 kirpyklos. Švėkšnos specialioji mokykla yra Vilkėno I kaime. Architektūros paminklas – arkinis pėsčiųjų tiltas. Išlikę dvaro rūmai (1880 m.) ir parkas.

Gatvės laikrodis

Švėkšnos dvaras

Etimologija

Švėkšnos miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.). Žodis toliau sietinas su švėkšnà („labai bloga pieva; kas visur puldinėja“). XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose ji minima kaip Swexte arba Sweiksna.

Istorija

Sename Švėkšnos kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš Senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.

Švėkšna žinoma nuo XIV a. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po 1422 m. Melno taikos, kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. Pirmą kartą Švėkšnos vardas paminėtas 1503 m. kovo 8 d. Linkuvos bažnyčios fundacijos ir donacijos akte. Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo 1509 m., remdamiesi 1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir LDK markizo donacijos aktu Švėkšnos bažnyčiai. Tada ji buvo Žemaičių seniūno Kęsgailos dvaras ir miestelis, vėliau Švėkšnos dvaras priklausė kitoms garsioms giminėms. 1664 m. gauta turgaus privilegija, minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, 1695 m. – 97 šeimos), nuo 1664 m. gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II pasaulinį karą ir dabar turgus vyksta ketvirtadieniais).

Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pradžios marą (1713 m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 m. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.

XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška spauda. Tuo metu Švėkšna buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.

XX a. tarpukariu miestelyje veikė progimnazija, vėliau tapusi gimnazija, kurią nuo 1923 m. perėmė lietuvių švietimo draugija „Saulė“.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1999 m. miestelio centre, padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, įrengti vandentiekio bei kanalizacijos tinklai. 2000 m. patvirtintas Švėkšnos herbas.

Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia

1819 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia; 1852–1867 m. prie jos veikė mokykla; jai 1861 m. nudegus, kitoje vietoje 1867 m. pastatyta dabartinė. Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla – privati dviklasė mokykla, 1919–1928 m. veikė progimnazija, 1928–1949 m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla. Progimnazija, vėliau gimnazija 1924–1940 m. priklausė katalikų švietimo „Saulės“ draugijai. 1995 m. sugrąžintas „Saulės“ vidurinės mokyklos vardas, šiuo metu – Švėkšnos „Saulės“ gimnazija.

Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo Rusijos kariuomenės dalinys. XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas. XIX a. II pusėje ir iki 1950 m. valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės, nuo 1995 m. seniūnijos centras. 1966–1992 m. Švėkšnos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1915 m. rugsėjį-lapkritį – apskrities centras.

Spaudos draudimo metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1907 m. surengtas pirmas viešas vaidinimas. Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra. 1941–1942 m. hitlerininkai nužudė ~ 500 gyventojų. Pokario metais Švėkšnos apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai.

Švėkšnoje 1933 ir 2005 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistiniai kongresai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1861 m.	Pajūrio valsčius
1861–1915 m.	Švėkšnos valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1915 m.		Švėkšnos apskrities centras
1915–1919 m.		Vėžaičių apskritis
1919–1947 m.		Tauragės apskritis
1947–1950 m.		Šilutės apskritis
1950–1959 m.	Švėkšnos apylinkės centras	Priekulės rajonas
1959–1995 m.		Šilutės rajonas
1995–	Švėkšnos seniūnijos centras	Šilutės rajono savivaldybė

Kultūra

Saulės laikrodis su Zodiako ženklais Švėkšnoje

Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai, kurie yra 1–2 aukštų, jų tarpe ir sinagoga, pastatyti XX a. pirmoje pusėje, po 1925 m. miestelio gaisro. Tuo pačiu laikotarpiu akmenimis išgrįsta aikštė ir centrinės gatvės.

Švėkšnos architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Aikštėje prie jos yra stogastulpis ir aikštelė su miestelio istorijos datomis. Šalia jų – akmeninė špitolė, priklausanti Švėkšnos bažnyčiai (pastatyta 1861 m.), kuri buvo skirta gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams.

Originalus arkinis Švėkšnos viadukas (1885 m.) jungia bažnyčią su keliu į parką, įkurtą XIX a. antroje pusėje. Parke yra retų medžių (dviskiautis ginkmedis, kukmedis ir kt.), neorenesansinio stiliaus vila „Genovefa“ (1880 m.), "Dianos" skulptūra (skulptorius Vincentas Jakševičius), (XIX a.), dekoratyvinė vaza (skulptorius Vincentas Jakševičius). Prie senųjų „Saulės“ gimnazijos rūmų (1928 m.), kuriuose dabar mokosi Švėkšnos „Saulės“ vidurinės mokyklos pradinukai, stovi Laisvės paminklas (atstatytas 1990 m. skulptorius Adomas Jakševičius), miestelio aikštės centre – stogastulpis knygnešiams (2004 m.).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1766 m. ir 2021 m.
1766 m.	1833 m.	1857 m.	1885 m.*	1897 m.^sur.	1903 m.*	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
420	797	1 018	1 018	1 819	2 198	1 676	1 919	1 915
1979 m.^sur.	1982 m.	1987 m.	1989 m.^sur.	1997 m.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
2 177	2 120	2 361	1 894	2 371	2 053	1 649	1 334	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Šnekta

Švėkšnos miestelis priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme. 2006 m. išleista knyga „Švėkšnos šnektos tekstai“ (sudarė Adelė Juodeikienė).

Žymūs žmonės

Švėkšnoje gimė: mokytojas, esperantininkas, Švėkšnos istorijos puoselėtojas Petras Čeliauskas, mokytojas, visuomenininkas Justinas Bartkus, tautodailininkas, mokytojas Vytautas Bliūdžius, mokytoja, rašytoja Elena Juciūtė, lenkų pedagogas, švietėjas Stanislavas Kievličius, socialinių mokslų daktarė Danutė Klumbytė, bibliografė Edita Lagauskienė, kunigas Petras Merliūnas, vargonų virtuozas Jonas Žukas, kultūros darbuotojas, visuomenininkas Stasys Mikelis, gydytojas, visuomenininkas Pranas Mikužis, JAV Respublikonų partijos veikėjas, Osvencimo kalinys Samuelis Ošerovičius-Sherronas, technikos mokslų daktaras Adolfas Paulauskas, tautodailininkas Kęstutis Paulauskas, archeologas, visuomenininkas Adomas Pliateris, teisininkas Aleksandras Pliateris, dvarininkas Jurgis II Pliateris, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Antanas Račkauskas, inžinierius Jonas Rūgys, pedagogė, istorikė Alicija Rūgytė, rašytojas Pranciškus Šernas, vienas žymiausių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių, mokytojas Medardas Urmulevičius, sportininkė, mokytoja Zita Ūselytė-Urmulevičienė, sportininkė, mokslų daktarė Ramunė Urmulevičiūtė (Žilinskienė), sportininkė, mokslų daktarė Asta Jasaitė (Šarkauskienė), mokslų daktarė, psichoterapeutė Rima Kuzaitė (Viliūnienė), teologijos mokslų daktaras Remigijus Oželis, transporto inžinerijos mokslų daktarė Diana Stanelytė (Šateikienė), žemės ūkio specialistė Elena Valmienė ir kt.

Iš Švėkšnos dvarininkų kilo lietuvių bibliografijos pradininkas Jurgis Plioteris (1810–1836). Švėkšnoje palaidotas poetas Simonas Stanevičius (1799–1848), ir nors kapo vieta nežinoma, tačiau miestelio kapinėse 1984 m. jam atminti pastatyta medinė skulptūra (liaudies meistras V. Majoras), palaidotas skulptorius Adomas Jakševičius. Pagal M. Mažvydo tarmę spėjama, kad nuo Švėkšnos galėjęs kilti ir pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Швекшни. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 312 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 781 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 219–220
5. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
6. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
7. Szweksznie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 89 psl. (lenk.)
8. Szweksznie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 648 psl. (lenk.)
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Švėkšna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 439 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Švėkšna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 36 psl.
14. Švėkšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 231
15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
16. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra

• Švėkšnos šnektos tekstai (sud. Adelė Judeikienė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – 278 p.: iliustr. –
• Švėkšnos lyra: poezijos antologija (sud. Petras Čeliauskas). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 224 p. –
• Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia: 500 metų sukaktį pažymėti (sud. Petras Čeliauskas). – Kaunas: Naujasis lankas, 2010. – 48 p.: iliustr. –
• Švėkšna atsiminimuose (sud. Petras Čeliauskas).
  • Kn. 1. – Kaunas: Aušra, 1999. – 335 p.: iliustr. –
  • Kn. 2. – Kaunas: Naujasis lankas, 2010. – 352 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Švėkšna. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 218 psl.
• Žemaičių kultūros draugijos puslapis apie Švėkšną 2005-10-18 iš Wayback Machine projekto.
• Šilutės rajono savivaldybės puslapis apie Švėkšną 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• Švėkšna spaudos draudimo laikotarpiu
• Švėkšnos nuotraukų galerija 2007-01-10 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Aisėnai – 11 km Skomantai – 6 km
	VILKYČIAI – 15 km PRIEKULĖ – 22 km		PAJŪRALIS – 24 km
	INKAKLIAI – 5 km SAUGOS – 13 km	Žakainiai – 10 km Gardamas – 12 km	Vilkų Kampas – 3 km Šyliai – 15 km