Duobelė miestas ir savivaldybė Latvijoje Žiemgaloje 60 km į pietvakarius nuo Rygos abipus Duobelės savivaldybės centras

Duobelė – miestas ir savivaldybė Latvijoje, Žiemgaloje, 60 km į pietvakarius nuo Rygos, abipus . Duobelės savivaldybės centras.

Duobelė latv. Dobele



Duobelė 56°37′27″ š. pl. 23°16′48″ r. ilg. / 56.62417°š. pl. 23.28000°r. ilg. / 56.62417; 23.28000 (Duobelė)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Žiemgala
Savivaldybė	Duobelės savivaldybė

Gyventojų (2016)	10 113
Plotas	8 km²
Tankumas (2016)	1 264 žm./km²
Altitudė	55 m

Pašto kodas	3701; LV-3702
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Duobelė

Istorija

Pirmąkart Duobelė dokumentuose paminėta 1254 m., kai per užgrobtų baltų žemių dalybas Duobelės pilis ir apylinkės buvo priskirtos Livonijos ordinui. 1279-1289 m. Livonijos ordinas 6 kartus nesėkmingai bandė užimti šią žiemgalių pilį. Ordino nusiaubtose Duobelės apylinkėse kilo badas. Žiemgaliai patys sudegino pilį ir persikėlė į Raktės pilį (dab. Žagarė).

1335 m. Livonijos ordinas žiemgalių pilies vietoje pasistatydino mūrinę Duobelės pilį. 1495 m. pastatyta ankstyvosios gotikos bažnyčia. Per Duobelę ėjo prekybos kelias į Klaipėdą. Per 1710-1711 m. didįjį marą išmirė beveik visi gyventojai. Miesto teisės suteiktos 1917 m.

1996 m. pastatytas Laisvės paminklas. 2004 m., minint miesto 750-ąsias metines atidaryta katalikų Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, pastatytas miesto laikrodis (architektas Janis Kukša). 2006 m. atvėrė duris Sporto centras.

Gyventojai

Latviai sudaro 75 % visų gyventojų (2000 m.), rusai – apie 14 %. Iki 1993 m. Duobelėje ir jos apylinkėse stovėjo apie 2500 karių okupacinės TSRS kariuomenės įgula ir ją aptarnaujantis personalas, mieste gyveno apie 6000 jų ir jų šeimų narių. Be to, gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai.

Demografinė raida tarp 1840 m. ir 2006 m.

1840 m.

1989 m.^sur.

2006 m.

100

1 551

15 023

11 534

10 827

Lietuviai

1925 m. Duobelėje gyveno apie 15 lietuvių, jie sudarė 1 % visų miesto gyventojų. 2000 m. gyveno 265 (2,3 %) lietuviai. Duobelės rajone 1989 m. gyveno 2180 (4,9 % visų gyventojų), 1996 m. – 2272 (4,9 %), 2000 m. – 2030 (5 %) lietuvių.

Duobelės rajono lietuvių kultūros draugija įkurta 1994 m., jos centras – Duobelėje, pirmininkės D. Gricienė, L. Eizengrauda. 1999 m. draugija turėjo 25 narius, moterų vokalinį ansamblį „Ramunė“. 1998 m. įkurtas lietuvių kalbos fakultatyvas 1999 m. pertvarkytas į lituanistinę mokyklą.

Ekonomika

Mieste išplėtota chemijos pramonė, veikia gamykla „Spodrība“ ir žvakių fabrikas „Baltic Candles“. Veikia kelios siuvimo, maisto pramonės įmonės. Per Duobelę eina geležinkelis Jelgava-Liepoja.

Turizmas

1985 m. įkurtas Kraštotyros muziejus. Mieste yra 8 nacionalinės reikšmės paminklai. Gegužės – birželio mėnesiais Duobelės alyvų sodą aplanko tūkstančiai turistų ir dainos gerbėjų – nuo 1996 m. jame vyksta kasmetiniai festivaliai „Duobelės alyvose“. Sodą įsteigė Latvijos selekcininkas . Latvijos augalininkystės institute atidarytas Pėterio Upyčio muziejus.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Duobelė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

Žymūs žmonės

Augustas Bilenšteinas (1826–1907 m.) – etnografas, lingvistas, teologas, 40 metų gyvenęs mieste ir kunigavęs Duobelės liuteronų bažnyčioje.
(g. 1960 m.) – Rusijos finansų ministras.
Lauris Reinikas (g. 1979 m.) – muzikas ir aktorius
(g. 1974 m.) – sunkumų kilnotojas, Atėnų olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas

Laisvės paminklas
Miesto laikrodis
Senoji turgaus aikštė
Alyvų šventė Duobelėje
Liuteronų bažnyčios bokštas
Liuteronų bažnyčia ir vasaros estrada
Katalikų bažnyčia
Katalikų bažnyčios bokštas

Taip pat skaitykite

Duobelės krateris

Šaltiniai

Kazimieras Garšva. Duobelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 208 psl.

Nuorodos

Duobelės rajonas latvių akimis (lt) 2008-08-31 iš Wayback Machine projekto.
Miesto puslapiai (lv) ir (angl.)
Masaitis, V. Apie Duobelės meteoritą (angl.)
Duobelės senovė (pol)
Duobelė iš palydovo

[1] Kazimieras Garšva. Duobelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 208 psl.