Sidabras Ag Periodinė grupė MetalasAtomo numeris 47Išvaizda sidabrinis metalasAtomo savybėsAtominė masė Molinė masė 107

Sidabras (Ag)

Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	47
Išvaizda	sidabrinis metalas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	107,8683 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	160 (165) pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	731,0 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Kr]4d¹⁰ 5¹
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	153 pm
Jono spindulys	(+2e) 89 (+1e) 126 pm
Elektroneigiamumas	1,93 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	1
Termodinaminės savybės
Tankis	10,49 g/cm³
Šiluminė talpa	232 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	429 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	1234,93 K
Lydymosi šiluma	11,3 kJ/mol
Virimo temperatūra	2435 K
Garavimo šiluma	250,58 kJ/mol
Molinis tūris	10,27 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas	4,090 Å

Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag (lot. argentum), eilės numeris 47, taurusis metalas. Tai sidabriškai baltas, lankstus ir minkštas (kiek kietesnis už auksą) metalas. Sidabro elektrinis laidumas didesnis už vario, bet kaip laidininkas nenaudojamas dėl kainos.

Elektrocheminės ir oksidacinės savybės

Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogenų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenido (pvz., sidabro chlorido, sidabro bromido) ar sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag₂S).

Cheminė struktūra ir savybės, gamtoje randama forma, mineralai

Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras, kaip ir visi sunkieji metalai, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti. Šis metalas pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl buvo naudojamas veidrodžių gamybai kol nebuvo atrastas aliuminiu dengtas veidrodis.

Iš sidabro junginių dažniausiai prekiaujama . Laboratorijose AgNO₃ naudojamas įvairių anijonų nusodinimui ir koncentracijų nustatymui gravimetriškai (pagal susidariusių nuosėdų masę) arba voljumetriškai (pagal titravimui sunaudoto tirpalo tūrį).

Sidabro jonų indikacijai naudojama lengvai pastebima reakcija su chloro jonais- susidaro netirpstantčios vandenyje, baltos spalvos, panašios į varškę, drumzlės- sidabro chloridas. Praktiškai užtenka į tirpalą, turinti sidabro jonų įberti natrio chlorido (valgomoji druska) ir visas sidabras chlorido formoje nusėda. Ši reakcija dar naudojama ir sidabro gryninimui laboratorinėse sąlygose.

Iš sidabro nitrato gaminami kiti sidabro junginiai, naudojami medicinoje, baterijų gamyboje, kaip katalizatoriai. Sidabro jodidą AgI kartais naudoja lietui sukelti (ar išsklaidyti debesis).

Sidabro panaudojimas

Sidabras anksčiau buvo naudojamas papuošalų gamybai bei monetų kaldinimui. Dabar iš sidabro kaldinamos tik proginės monetos (dėl didelės vertės), pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, pasaulio futbolo pirmenybėms pagerbti, svarbioms sukaktims paminėti ar kitiems ypatingiems valstybės ar pasaulio įvykiams pažymėti. Naudojamas filtrų gamyboje.

Sidabro papuošalai tebėra labai populiarūs.

Fotografijoje

Bene svarbiausioji sidabro halidų panaudojimo sritis yra fotografija. Fotojuostelės ir fotopopierius būna padengtas želatinos ir sidabro halogenidų emulsijos sluoksniu. Šviesos veikiamos sidabro halogenido (pavyzdžiui, AgBr) granulės aktyvuojasi (nedidelė dalis medžiagos suskyla):

\mathrm {\ 2AgBr\ {\xrightarrow {h\nu }}\ 2Ag+Br_{2}}

Kuo intensyvesnė šviesa paveikė granulę, tuo daugiau susidaro skilimo produktų. Apšviestą fotojuostelę įdėjus į nestipraus (pavyzdžiui, , C₆H₄(OH)₂) tirpalą, aktyvuotosios sidabro bromido granulės redukuojasi, sudarydamos labai smulkius juodus laisvo sidabro kristaliukus. Neaktyvuotose granulėse redukcijos procesas yra labai lėtas, todėl jos lieka nepajuodavusios. Taip gaunamas nespalvotas fotovaizdas.

Išryškinta fotojuostelė lieka jautri šviesai, todėl būtina pašalinti neaktyvuotose granulėse likusį sidabro bromidą. Tam yra atliekama vaizdo fiksacija. Populiariausias fiksatorius yra (dar vadinamas natrio hiposulfitu). AgBr(k) tirpsta tiosulfato tirpaluose, sudarydamas kompleksinius jonus.

Spalvotoje fotografijoje sidabras, susidaręs ryškinimo metu, visiškai išplaunamas iš fotojuostos ir popieriaus balinimo metu, paveikus oksidaciniais tirpalais, pvz., raudonąja kraujo druska.

Įrenginių gamyboje

Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro.

Sidabras maisto pramonėje

Sidabras (E174) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis.

Šaltiniai

Danutė Ona Kimtienė, Venantas Mačiekus. Sidabras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 576-577 psl.
http://www.food-info.net/lt/e/e174.htm E174 – Sidabras

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Sidabras

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas sidabras

Vikiteka: Sidabras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Danutė Ona Kimtienė, Venantas Mačiekus. Sidabras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 576-577 psl.

[2] ttp://www.food-info.net/lt/e/e174.htm E174 – Sidabras