Telšiai

Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Neoficiali Žemaitijos sostinė. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, Telšių miesto seniūnija. Miesto centrinė dalis yra urbanistikos paminklas. Veikia rajono savivaldybė, 3 pašto skyriai, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus „Alka“ (nuo 1932 m.), Žemaitijos kaimo muziejus, Kultūros parkas (Masčio ežero rytiniame krante), unikali A. Jonušo žemaitiškai-japoniška sodyba. Tarp geležinkelio ir Palangos-Šiaulių plento plyti miesto pramoninis rajonas.

Telšiai
Miesto centras vakare
Telšiai 55°59′06″š. pl. 22°14′56″r. ilg. / 55.985°š. pl. 22.249°r. ilg. / 55.985; 22.249 (Telšiai)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Telšių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	22 261
Plotas	23,14 km²
Tankumas (2023)	962 žm./km²
Pašto kodas	centrinis LT-87001
Vikiteka	Telšiai
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Telšiaĩ Kilmininkas: Telšių̃ Naudininkas: Telšiáms Galininkas: Télšius Įnagininkas: Telšiaĩs Vietininkas: Telšiuosè
lenk. Telsze, rus. Тельши

Telšiai naktį

Telšių katedra

Etimologija

Miesto riboženklis žemaičių tarme

Telšiai yra vandenvardinis vietovardis, veikiausiai kilęs nuo nedidelio Telšės upelio, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dabartinių Laivų ir Telšės gatvių rajone. Nors įmanoma, kad ir būta ežero, vardu Telšys.

Liaudies etimologija pasakoja, kad miestą įkūręs milžinas, žemaičių didvyris Telys (arba Telšys), dar vadinamas Džiugu. Jis neva gyvenęs ant Džiuginėnų piliakalnio.

Geografija

Telšių centras

Miestas įsikūręs prie Masčio ežero ir Durbinio upelio. Miesto dalys – Dirksteliai, Lygumai, Mastis. Per miesto šiaurinę dalį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis, yra Telšių geležinkelio stotis, Telšių aerodromas. Per miesto šiaurinę dalį eina respublikinės reikšmės kelias  A11  Šiauliai–Palanga . Krašto keliai:

•  160  Telšiai–Varniai–Laukuva 
•  161  Telšiai–Seda 

Istorija

Telšių gyvenvietė, kurią rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1450 m. paminėjo žemaičių seniūnas , kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

Telšių miesto savivaldybės pastatytos elektrinės atidarymas, 1933 m.

XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis , prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (Telšių valsčius minimas nuo 1527 m.). 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Telšių ir Žemaitijos kultūros raidai daug nusipelnė Telšių valstybinio dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. ATR valdovas Augustas II Telšiams suteikė turgų teisę. Turgūs čia vykdavo kartą per savaitę (sekmadienį), o jomarkai – 4 kartus per metus. 1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės ir miesto Telšių herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). 1875 m. mieste įkurta Telšių ješiva. Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje, jie buvo Kauno gubernijos miestas, apskrities centras. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu iš nedidelės įmonės išaugo stambus trikotažo fabrikas „Mastis“, įkurtas vaisių ir daržovių konservų fabrikas, skaičiavimo technikos gamykla.

1991 m. patvirtintas naujasis Telšių herbas. 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).

2013 m. Telšiai tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojais ir buvo paskelbti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1527 m., XVI a. vidurys	Telšių valsčiaus centras	?	Žemaitijos seniūnija
1764–1775 m.	?	Telšių apskrities centras
1775–1791 m.	?	Šiaulių apskritis
1791–1795 m.	Telšių valsčiaus centras	Telšių apskrities centras	Žemaitijos kunigaikštystė
1795–1796 m.	?		Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1843 m.	?		Vilniaus gubernija
1843–1915 m.	?		Kauno gubernija
1915–1919 m.	?		Oberostas
1919–1950 m.	Telšių valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Telšių apylinkės centras	Telšių rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Telšių miesto seniūnija	Telšių rajono savivaldybės centras	Telšių apskrities centras

Architektūra ir kultūra

Mieste yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra (pastatyta 1791 m., katedra nuo 1926 m.), Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1867 m.), Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, išlikę buvusio bernardinų vienuolyno pastatai.

Muziejus „Alka“

Žemaitijos kaimo muziejus

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją. Išlikusi 1931–1936 m. buvusi kraštotyros draugijos „Alka“ būstinė.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Telšių centre veikia turizmo informacijos centras, teikiantis informaciją turistams bei miesto svečiams apie Telšių rajono lankytinas vietas.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija oficialiai paskelbė, jog 2016 m. Telšiai su projektu „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ bus Lietuvos kultūros sostine. 2016 m. balandžio 15 d. Telšiai oficialiai paskelbti 2016 m. Lietuvos kultūros sostine.

2016 m. liepos 23 d. atidengtas Algirdo Boso, Virginijaus Mikuckio ir Romualdo Inčirausko sukurtas paminklas Durbės mūšiui paminėti.

2017 m. rugsėjo 27 d. Katedros aikštėje ant Telšių kultūros centro pastato rytinio fasado sumontuotas 23 varpų kariljonas.

2018 m. birželio 9 d. Zakso kalno papėdėje atidengtas paminklas, skirtas iš Telšių krašto kilusiam pirmajam Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui. Paminklą Telšiams padovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Muziejai

• Žemaičių muziejus „Alka“

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Telšių kunigų seminarija

Buvusi žydų rabinų mokykla – ješiva

Aukštojo mokslo įstaigos

• Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas
• V. Borisevičiaus kunigų seminarija
• Socialinių mokslų kolegija (Telšių filialas)

Gimnazijos

• Žemaitės gimnazija (buv. I vidurinė)
• Vincento Borisevičiaus gimnazija (buv. VII vidurinė)
• Telšių Džiugo gimnazija (buv. V vidurinė)

Vidurinės mokyklos

• Telšių suaugusiųjų vidurinė mokykla (buvusi 2-oji vidurinė)

Profesinės ir meno mokyklos

• VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro (Varniuose) Telšių filialas
• Telšių vaikų dailės mokykla
• Telšių vaikų muzikos mokykla
• Telšių jaunimo mokykla
• Telšių rajono sporto ir rekreacijos centras
• Telšių taikomosios dailės technikumas

Pagrindinės mokyklos

• Telšių Germanto progimnazija (buvusi III vidurinė)
• Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla
• Telšių Naujamiesčio mokykla (buvusi specialioji)
• Vaikų su negalia centras „Viltis“
• Telšių „Kranto“ progimnazija (buv. VI vidurinė)
• Telšių „Atžalyno“ progimnazija (buv. IV vidurinė)
• Telšių „Ateities“ progimnazija (buv. VIII vidurinė)

Pradinės mokyklos

• Santarvės pradinė mokykla
• Saulėtekio pradinė mokykla

Mokykla-darželis

• „Saulėtekis“

Lopšeliai ir darželiai

• „Berželis“
• „Eglutė“
• „Nykštukas“
• „Mastis“
• „Saulutė“
• „Žemaitukas“

Bibliotekos

• Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

Vyskupijos centras

Telšių stačiatikių cerkvė

Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866–1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761–1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas Vladimiras Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

2013 m. Telšiuose buvo minimas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Iškilmingose pamaldose miesto centre dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus legatas, Budapešto arkivyskupas kardinolas Peter Erdo, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos vyskupai, vyskupijos kunigai ir vienuoliai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir kiti garbūs svečiai.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1665 m. ir 2021 m.
1665 m.	1823 m.	1870 m.	1897 m.^sur.	1900 m.	1923 m.^sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
300	5 000	6 481	6 205	6 288	4 691	4 983	5 874	13 500	20 200
1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2014 m.	2017 m.	2021 m.^sur.	-	-
24 900	26 369	33 351	31 460	25 540	24 295	22 709	22 642	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 25 540 žmonės: Lietuviai – 97,44% (24 887); Rusai – 1,7% (436); Ukrainiečiai – 0,14% (35); Baltarusiai – 0,12% (30); Vokiečiai – 0,04% (11); Lenkai – 0,04% (10); Kiti – 0,51% (131).

2001 m. gyveno 31 460 žmonės: Lietuviai – 97,27% (30 600); Rusai – 1,98% (623); Ukrainiečiai – 0,17% (52); Baltarusiai – 0,13% (40); Vokiečiai – 0,05% (15); Latviai – 0,04% (12); Kiti – 0,38% (118).

1923 m. gyveno 4 691 žmonės: Lietuviai – 62,44% (2 929); Žydai – 32,94% (1 545); Rusai – 1,43% (67); Lenkai – 1,02% (48); Baltarusiai – 0,72% (34); Vokiečiai – 0,68% (32); Kiti – 0,77% (36).

1897 m. gyveno 6 205 žmonės: Žydai – 49,64% (3 080); Lietuviai-Žemaičiai – 20,55% (1 275); Latviai – 16,55% (1 027); Lenkai – 7,12% (442); Rusai – 4,88% (303); Vokiečiai – 1,21% (75); Totoriai – 0,05% (3);

Žymūs žmonės

• Antanas Klementas (1756–1823) – vienas seniausių Žemaitijos poetų.
• Karolina Praniauskaitė (1828–1859) – pirmoji Lietuvos poetė.
• Abrahamas Verneris (1837–1912) – Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas.
• Elias von Cyon (1843–1912) – rusų-prancūzų fiziologas.
• Vladimiras Suchomlinovas (1848–1926) – Rusijos imperijos kariuomenės generolas.
• Gabriel Narutowicz (1865–1922) – pirmasis Lenkijos prezidentas.
• Mykolas-Vilfredas Voinyčius (1865–1930) – revoliuciniorius, bibliofilas, Voinyčiaus rankraščio atradėjas.
• Dovas Beras Menašė Abramavičius (1869–1942) – rabinas, advokatas, Lietuvos seimo narys.
• Mykolas Brenšteinas (1874–1938) – Žemaitijos senovės tyrinėtojas.
• Władysław Tryliński (1878–1956) – inžinierius.
• Michael Noyk (1884–1966) – Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas.
• Avrahamas Icchakas Blochas (1891–1941) – Telšių rabinas.
• Senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (1893–1947) – Telšiuose dirbęs dramos teatro direktoriumi, vadovavęs muziejui.
• Justas Paleckis (1899–1980) – žurnalistas, LKP veikėjas.
• Azrielis Rabinovičius (1905–1941) – Telšių ješivos vadovas.
• Zalman Levinberg, (1909–1983) – politikas, žurnalistas.
• Jurgis Tornau (1919–2005) – teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas.
• Leonardas Sauka (1931–2022) – tautosakininkas.
• Jonas Aleksa (1939–2005) – choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas, žymiausias visų laikų Lietuvos dirigentas.
• Algirdas Girininkas (g. 1949 m.) – lietuvių archeologas.
• Vytautas Stulpinas (g. 1952 m.) – poetas.
• Rolandas Paksas (g. 1956 m.) – buvęs prezidentas.
• Alfredas Bumblauskas (g. 1956 m.) – lietuvių istorikas.
• Nijolė Narmontaitė (g. 1959 m.) – aktorė.
• Dainoras Bradauskas (g. 1965 m.) – ekonomistas.
• Arūnas Šikšta (1968–2021) – vadybininkas, buvęs „TEO LT“ vadovas.
• (g. 1980 m.) – aktorė.
• Jurga Šeduikytė (g. 1980 m.) – dainininkė.
• Danguolė Rasalaitė (1983–2000) – prostitucijos auka tapusi mergina, pagal kurios gyvenimo istoriją sukurtas filmas „Lilija amžinai“.
• Simona Kiseleva (g. 1987 m.) – šachmatininkė.

Sportas

2016 m. rekonstruotas 3000 vietų Telšių miesto centrinis stadionas. Sporto klubai:

• FC Džiugas Telšiai, 2014 metais atkurtas legendinis futbolo klubas
• FK Mastis Telšiai, buvęs futbolo klubas 1956–2013 metais
• Telšių KK Telšiai, krepšinis
• Telšių Germantas, ledos ritulys
• Orientavimosi sporto klubas „Telšiai“

Miestų partnerystė

• Krnovas, Čekija
• Mazovijos Minskas, Lenkija
• Lycenas, Austrija
• Basumas, Vokietija

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Тельши. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 826 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 90 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 224–225
5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 110
6. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 114
7. Gintautas Čižiūnas (2014-07-29). . samogitia.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-02-21. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
8. Telsze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 285 psl. (lenk.)
9. „Telšių rajono savivaldybė - Telšių miestas“. telsiai.lt. iš originalo 2018-04-18. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
10. „Telšiai tapo 2013-ųjų Lietuvos turizmo traukos ašimi“. PasaulisKiseneje.lt. 2013-07-24. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
11. http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Lietuvos_kulturos_sostines_titulu_pasipu/3279/2 2014-05-02 iš Wayback Machine projekto.
12. http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/lietuvos-kulturos-sostine-telsiai-kviecia-i-atidarymo-svente-743860
13. http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/telsius-papuose-durbes-musio-pergalei-skirtas-paminklas.htm 2016-08-14 iš Wayback Machine projekto.
14. https://www.facebook.com/telsiaisavivaldybe/posts/1176201239175429
15. https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/atidengiamas-paminklas-pirmajam-lietuvos-juru-kapitonui/267078 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.
16. „Telšių buvęs bernardinų vienuolynas ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia“. vienuolynai.mch.mii.lt. 2000-06-06. iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2018-04-18.
17. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/dgrybauskaite_pasirinkusi_kriksta_lietuva_zenge_europietisku_keliu/,print.1
18. http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/13/zoom/6
19. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
20. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
21. Telšiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 538 psl.
22. Telšiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 258 psl.
23. Telšiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 304
24. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
25. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
26. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
27. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
28. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
29. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
30. 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
31. 1923 m. surašymo duomenys
32. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
33. [1]

Nuorodos

• Telšiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 28 psl.
• Telšiai XVII–XX a. pradžios Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto.

Informacinės

• Telšių krašto informacinis portalas „TELŠIAI.INFO“
• Travel.lt
• Buvęs bernardinų vienuolynas 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Žiniasklaida

• Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” svetainė
• Telšių apskrities laikraščio „Telšių ŽINIOS” svetainė
• Telšių rajono laikraščio „Penktadienio žemaitis” svetainė 2009-07-13 iš Wayback Machine projekto.