Vladimiras Suchomlinovas

Vladimiras Suchomlinovas
1914 metais
Gimė	1848 m. rugpjūčio 16 d. Telšiai, Rusijos imperija
Mirė	1926 m. vasario 2 d. (77 metai) Berlynas, Veimaro respublika
Tėvas	Aleksandras Suchomlinovas
Motina	Olga Lunska
Veikla	Rusijos imperijos kariuomenės generolas.
Vikiteka	Vladimiras Suchomlinovas

Vladimiras Suchomlinovas (rus. Влади́мир Алекса́ндрович Сухомли́нов) (1848 m. rugpjūčio 16 d. Telšiuose, Rusijos imperija – 1926 m. vasario 2 d. Berlyne, Veimaro Respublika) – Rusijos imperijos kariuomenės kavalerijos generolas, Rusijos imperijos karo ministras, generolas-adjutantas.

Biografija

Gimė 1848 m. rugpjūčio 16 d. Telšiuose. Tėvas Aleksandras Suchomlinovas, motina Olga Lunska. Jaunesnysis brolis buvo gubernatorius. 1861 m. V. Suchomlinovas įstojo į Vilniaus kadetų mokyklą. 1863 m. Lietuvoje prasidėjus sukilimui buvo perkeltas į Sankt Peterburgo karininkų mokyklą. Baigęs karininkų mokyklą toliau tęsė mokslus kavaleristų mokykloje, kurią baigė 1867 metais. Baigęs šią mokyklą buvo išsiųstas tarnauti į Varšuvą, kur toliau tobulinosi karininkų mokykloje. 1871 m. įstojo į Rusijos imperijos generalinio štabo akademiją, kurią baigė po trejų metų ir buvo paskirtas štabo rotmistru.

1874 m. spalio 25 d. paskirtas 1-osios kavalerijos divizijos vyresniuoju adjutantu. 1877–1878 m. dalyvavo Rusijos-Turkijos kare. Po karo buvo pakviestas skaityti paskaitų kavalerijos mokykloje. 1884 m. lapkričio 25 d. paskirtas pulko komendantu Suvalkuose. 1897 m. balandžio 16 d. paskirtas 10-osios kavalerijos divizijos, kuri buvo įsikūrusi Kijevo apylinkėse vadovu. 1904 m. spalio 23 d. paskirtas Kijevo karinės apygardos vadovu. 1905 m. spalio 19 d. buvo paskirtas Kijevo, Podolės ir Volynės generalgubernatoriumi ryšium su tuo, kad 1905 m. šiose teritorijose prasidėjo įvairūs darbininkų protestai.

1908 m. gruodžio 2 d. paskirtas generalinio štabo vadu. 1909 m. kovo 11 d. paskirtas karo ministru. Naujasis ministras stengėsi modernizuoti Rusijos imperijos kariuomenę, buvo tobulinama ir atnaujinama karinė technika, įtvirtinimai, kuriami nauji mobilizacijos planai. 1915 m. prasidėjus karui tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų, paaiškėjo, kad Rusijos kariuomenė nebuvo tinkamai pasiruošusi karui, trūko šaudmenų ir įvairios kitokios karinės įrangos. 1915 m. birželio 13 d. caras atleido V. Suchomlinovą iš karo ministro pareigų. Atleidus V. Suchomlinovą prasidėjo įvairūs tyrimai dėl jo galimo valstybės lėšų švaistymo ir bendradarbiavimo su vokiečiais. 1916 m. kovo 8 d. buvo atleistas nuo karinės tarnybos.

1916 m. balandžio 29 d. buvo areštuotas ir uždarytas Petropavlovsko tvirtovėje. 1916 m. spalio 11 d. buvo paleistas, bet jam skirtas namų areštas. Nuo 1917 m. rugpjūčio 10 d. iki rugsėjo 12 d. vyko V. Suchomlinovo teismo procesas. 1917 m. rugsėjo 20 d. buvo pripažintas kaltu dėl valstybės lėšų švaistymo, kyšininkavimo ir aplaidumo einant karo ministro pareigas už tai jam buvo paskirta katorga neribotam laikui. Buvo įkalintas Petropavlovsko tvirtovėje, bet po Spalio revoliucijos perkeltas į Kresty kalėjimą Sankt Peterburge. 1918 m. gegužės 1 d. buvo paleistas suteikus amnestiją, kuri buvo suteikta dėl garbaus 70 metų amžiaus. Išėjęs iš kalėjimo V. Suchomlinovas pasitraukė į Suomiją, o vėliau į Vokietiją, kur likusius gyvenimo metus rašė memuarus. Mirė 1926 m. vasario 2 d. Berlyne.

• Savo kabinete 1912 metais
• 1915 metais
• 1912 metais
• V. Suchomlinovo teismas 1917 metais

Nuorodos

• Biografija (ang.);
• Biografija (rus.).

Literatūra

• Alfred Knox. General V. A. Sukhomlinov. The Slavonic Review, Vol. 5, No. 13 (Jun., 1926), pp. 148–152.
• Bruce Menning, Bayonets Before Bullets: The Imperial Russian Army, 1861–1914, Bloomington: Indian University Press, 1992 ().
• Norman Stone, The Eastern Front 1914–1917, New York: Charles Scribner’s Sons, 1975 ().
• Сухомлинов В. А. Воспоминания. Минск: Харвест, 2005, с. 280–282 .
• Морис Палеолог. Царская Россия во время мировой войны. Москва: Международные отношения,1991, с. 79