Spalio 25

Rgs – Spalis – Lap
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30	31
2024

Spalio 25 yra 298-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 299-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 67 dienos.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Lietuvos Konstitucijos diena.

Vardadieniai

Darija – Darijus – Inga – Ingeborga – Krizantas – Krizas – Švitrė – Švitrigaila – Vaigedė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1992 – referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos konstitucija;
• 2009 – Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 300 000 straipsnių ribą.

Gimimo dienos

• 1724 m. – Bernardas Andersonas, giesmių vertėjas (m. 1771 m.).
• 1884 m. – Liuda Purėnienė – Vienožinskaitė, teisininkė, spaudos darbuotoja, politinė veikėja (m. 1972 m.).
• 1908 m. – Povilas Šilas, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. 1993 m.).
• 1920 m. – Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (m. 2023 m.).
• 1922 m.:
  • Jonas Valaitis, gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas. Jono Valaičio – pedagogo sūnus.
  • Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas (m. 2009 m.).
• 1923 m. – Algirdas Volungevičius, nusipelnęs pedagogas, kraštotyrininkas, Leipalingio kraštotyros muziejaus įkūrėjas ir vadovas.
• 1924 m. – Vytautas Lastas, Lietuvos geografas, socialinių mokslų daktaras.
• 1925 m.:
  • Genovaitė Juodpalytė, Lietuvos bibliotekininkė.
  • Jūratė Jankevičiūtė, Lietuvos patologė anatomė, medicinos mokslų daktarė (m. 1976 m.).
• 1927 m. – Povilas Kostrauskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1928 m. – Antanas Kraujelis, kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas (m. 1965 m.).
• 1933 m. – Juozas Stepankevičius, inžinierius kelininkas, muziejininkas.
• 1936 m. – , Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Valerijus Čekmonas, Lietuvos kalbininkas, slavistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2004 m.).
• 1938 m.:
  • Algimantas Mikelėnas, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas.
  • Felicijonas Konstantinas Fedaravičius, Lietuvos pedagogas, žurnalistas, poetas (m. 2023 m.).
• 1941 m.:
  • , Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Romualda Hofertienė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• 1944 m. – Vytautas Liudvikas Šeštokas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Ramūnas Tilvikas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
• 1947 m. – Ona Karkauskaitė, lietuvių estrados atlikėja dainavusi ansamblyje „Estradinės melodijos“, ilgą laiką dirbusi ir gyvenusi Šiauliuose.
• 1948 m.:
  • , gydytojas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kolesnikovas, tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2021 m.).
• 1951 m. – , žurnalistė, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
• 1952 m.:
  • Gintaras Gesevičius, Lietuvos grafikas, tapytojas.
  • , Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Rimantas Didžiokas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – , Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Aldona Armonienė-Jurevičiūtė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
  • Valdas Bubelevičius, Lietuvos skulptorius, pedagogas.
• 1957 m. – , vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Gintautas Kniukšta, agronomas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rima Baškienė, inžinierė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Gintaras Vidžiūnas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – , Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Jolanta Kisielytė, choro dirigentė, dainininkė (sopranas).
• 1982 m. – Aurimas Kieža, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Šiaulių „Šiaulių“ komandoje.

Mirtys

• 1796 m. – Jonas Nagurskis, Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas (g. 1755 m.).
• 1925 m. – Liudvika Didžiulienė-Nitaitė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja (g. 1856 m.).
• 1934 m. – Juozas Purickis, diplomatas, žurnalistas, publicistas, visuomenės veikėjas (g. 1883 m.).
• 1940 m. – Linas Janulionis, Lietuvos karo gydytojas, sanitarijos pulkininkas (g. 1888 m.).
• 1941 m. – Jonas Luobikis, knygnešys, daraktorius, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1864 m.).
• 1948 m. – Klemensas Popeliučka, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1892 m.).
• 1951 m. – Pranciškus Petras Būčys, Lietuvos vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras (g. 1872 m.).
• 1963 m. – Liudvikas Butkevičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas (g. 1881 m.).
• 1998 m.:
  • Alfredas Tytmonas, filosofas (g. 1937 m.).
  • Algis Žiūraitis, lietuvių dirigentas, Maskvos Didžiojo teatro dirigentas (g. 1928 m.).
• 2003 m. – Algirdas Titus Antanaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, poetas, publicistas (g. 1927 m.).
• 2009 m.:
  • Vytautas Makaraitis, Lietuvos architektas (g. 1950 m.).
  • Zita Lazdauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Šilalės rajono politinė bei visuomenės veikėja (g. 1952 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1929 – Juodasis penktadienis. 1929–1933 m. pasaulinės krizės pradžia. Akcijų vertė krito 90 %, masiškai bankrutavo smulkieji indėlininkai, o tai iš karto atsiliepė pramonei;
• 1955 – Amerikos firma „Tappan Company“ pirmą kartą pristatė mikrobangų krosnelę;
• 1985 – Michailas Gorbačiovas tampa Sovietų Sąjungos vadovu.

Gimimo dienos

• 1825 m. – Johanas Štrausas Jaunesnysis, austrų kompozitorius ir dirigentas (m. 1899 m.).
• 1838 m. – Žoržas Bizė, prancūzų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žinomiausias kūrinys – opera „“ (m. 1875 m.).
• 1881 m. – Pablas Pikasas, ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas (m. 1973 m.).
• 1904 m. – Eduardas Kalninis, latvių tapytojas marinistas (m. 1988 m.).
• 1926 m. – Haris Gulbis, latvių rašytojas, dramaturgas, pedagogas.
• 1939 m. – Robertas Kogojus, Belgijos dainininkas (m. 2022 m.).
• 1950 m. – Chris Norman, Anglijos pop roko dainininkas. Dainavo populiariojoje grupėje „Smokie“, dabar dainuoja vienas.
• 1957 m. – Anatolijus Stepanovičius Hrycenka, buvęs Ukrainos gynybos ministras nuo 2005 iki 2007 m.
• 1970 m. – , amerikiečių aktorius.
• 1976 m. – Ahmed Dokhi Al Dosari, futbolininkas, Saudo Arabijos rinktinės ir Al Ittihad klubo gynėjas.
• 1981 m. – Šonas Raitas-Filipsas, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Manchester City klubo saugas.
• 1984 m. – Katy Perry, JAV dainininkė ir dainų kūrėja;
• 1989 m. – , Lietuva profesionalus mėgėjas.

Mirtys

• 1400 m. – Džefris Čoseris, žymiausias anglų viduramžių rašytojas, filosofas, diplomatas (g. 1343 m.).
• 1861 m. – Frydrichas Karlas fon Savinji, vokiečių teisėtyrininkas, teisės filosofas, juristas (). Davė pradžią Istorinės teisės mokyklai. Savigny laikomas ir vienu iš modernios tarptautinės privatinės teisės pagrindėjų (g. 1779 m.).
• 1911 m. – Édouard François André, prancūzų dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, išgarsėjęs savo sukurtais parkais Montekarle ir Montevidėjuje (g. 1840 m.).
• 1939 m. – Frankas Levinsonas-Lesingas, rusų geologas, petrografas (g. 1861 m.).
• 1973 m. – Abebe Bikila, Etiopijos lengvaatletis. Vienas geriausių ilgų nuotolių bėgikų pasaulyje; pirmasis olimpinių žaidynių istorijoje 2 kartus (1960, 1964 m.) laimėjęs maratono bėgimo aukso medalį (g. 1932 m.).
• 1977 m. – Karlis Miesniekas, latvių tapytojas (g. 1887 m.).
• 1980 m.:
  • , Argentinos boksininkas (autoavarija) (g. 1948 m.).
  • , amerikiečių vargonininkas (g. 1912 m.).
• 2008 m. – Muslimas Magomajevas, azerbaidžaniečių dainininkas (baritonas) (g. 1942 m.).

Šaltiniai

1. Abebe Bikila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003