Etiopija

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika amhar. የኢትዮጵያ ፌደራላዊ ዴሞክራሲያዊ ሪፐብሊክጀ Ityop'iya Federalawi Demokrasiyawi Ripeblik
Vėliava Herbas
Himnas: „“
Etiopija žemėlapyje
Valstybinė kalba	amharų
Sostinė	Adis Abeba
Didžiausias miestas	Adis Abeba
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas  • -	-
Plotas  • Iš viso  • % vandens	1 127 127 km^2 (26) 0,7 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	104 344 901 (12) 66,34 žm./km^2 (100)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2019 259,09 mlrd. $ (59) 575 $ (177)
Valiuta	Etiopijos biras (ETB)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +3 nėra
Nepriklausomybė	seniausia nepriklausoma valstybė Afrikoje (mažiausiai 2000 metų)
Interneto kodas	.et
Šalies tel. kodas	251

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje, trylikta šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir antra Afrikoje po Nigerijos. Taip pat tai didžiausia priėjimo prie jūros neturinti valstybė pagal gyventojų skaičių. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. Etiopija laikoma dabartinių žmonių, ėmusių keltis į Artimuosius Rytus ir kitur , lopšys. Pietvakarinė Etiopija laikoma afroazinių kalbų protėvyne.

Etiopija nebuvo okupuota Afrikos kolonizacijos laikotarpiu, nes nugalėjo Italiją . Šalį užėmė Musolinis 1935–1941 m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę.

Istorija

Etiopijos ir Eritrėjos istorija
Senovės Jemenas (Damotas)
Aksumo imperija
:
Zagvės dinastija > Saliamonidai
Oromo migracija, Osmanų imperija
(1606–1755)
(1755–1855)
(1855–1935)
Italijos Rytų Afrika (1935–1941)
Etiopijos imperija (1941-1975)
Dergas > (1987–1991)
Etiopija, Eritrėja, Džibutis
Istoriniai regionai
Mereb Melašas, Tigrajus, , , , Ševa, Velega, Davaro, Balė, Adalis, Gibė

Pagrindinis straipsnis – Etiopijos istorija.

Etiopija – tai seną istoriją turinti civilizacija, kuri nuo paskutiniojo tūkstantmečio prieš mūsų erą stipriai veikė aplinkines klajoklių tautas.

Nuo VII a. pr. m. e. vietos gyventojai artimai bendravo su Arabijos pietuose gyvenančiomis tautomis, kurios sukūrė Jemeno civilizaciją. Čia buvo perduota pitinių arabų rašto sistema (iš jos vėliau išsivystė etiopų raštas), pasaulėžiūra. Susiformavo pirmosios valstybės, tokios kaip Damotas, mūsų eros pradžioje peraugo į galingą Aksumo imperiją, kuri vaidino svarbų vaidmenį pasaulinėje prekyboje, o politiškai kontroliavo visą pietų Arabiją. IV a. ji buvo laikoma viena galingiausių pasaulio imperijų, tolygi Romos imperijai, Sasanidų imperijai ar Kinijos imperijai.

IV a. Aksumą pasiekė krikščionybė, kuri čia giliai įleido šaknis. Tačiau dėl menkų ryšių su kitomis krikščioniškomis valstybėmis, ji vystėsi izoliuotai, kas leido susiformuoti labai savitai ir įdomiai Etiopijos krikščionybei.

Po Aksumo nusilpimo VII a., Etiopijoje įsigalėjo Zagvės dinastija, o 1270 m. ją pakeitė Saliamonidai, kurių imperatoriai valdė iki 1974 m. XIII–XVI a. krikščioniškoji Etiopija kovojo su stiprėjančiomis musulmonų valstybėmis rytuose. XVI a. II pusėje jai grėsmę kėlė oromo gentys pietuose ir Osmanų imperija šiaurėje. Šios dvi jėgos nulėmė ilgą krizę Imperijoje, kuomet Etiopija labai sumažėjo, ir imperatoriai tegalėjo kontroliuoti tik centrines sritis.

XVII a. Saliamonidų dinastija buvo atgaivinta, sostinė perkelta į Gondarą, valstybė vėl ėmė stiprėti, kol XVIII a. dėl vidinių krizių subyrėjo į daug smulkių valstybėlių. Laikotarpis 1755–1855 m. yra vadinamas , t. y. kunigaikščių laikotarpis.

Kuomet XIX a. viduryje imperatoriui pavyko įvesti tvarką šalyje, prasidėjo Etiopijos modernizacija ir ryšiai su Vakarais. Per XIX a. Imperija įdiegė daug naujovių ir labai išsiplėtė teritoriškai nuo nedidelės valstybėlės aplink Tanos ežerą iki dabartinės teritorijos. Karų su Italija laikotarpiu ji neteko pajūrio sričių (dabartinė Eritrėja), tačiau išsaugojo nepriklausomybę ir tapo viena iš dviejų Afrikos valstybių, kurios nepatyrė kolonizacijos.

Per II pasaulinį karą šalį užėmė Musolinis 1935–1941 m. Po italų pralaimėjimo į valdžią grįžo imperatorius Haile Selasie, kuris tęsė modernizaciją. Tačiau neramumai šiaurėje, kur nepriklausomybės siekė Eritrėja, ir daugybė kitų faktorių lėmė tai, kad 1974 m. Etiopijoje įsigalėjo komunistinis Dergo režimas, kuris pradėjo pilietinį karą ir nusilpnino šalį.

1991 m. Etiopijoje nuverstas Dergo režimas, suteikta nepriklausomybė Eritrėjai, administraciškai garantuotos teisės daugumai tautų. Tačiau tai neišsprendė problemų. Šalis 1998–2000 m. pergyveno karą su Eritrėja, yra didelė grėsmė iš rytų, kadangi Somalis turi teritorinių pretenzijų. Šalis ekonomiškai silpna.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Etiopija yra federalinė parlamentinė respublika. Vyriausybės galva – ministras pirmininkas. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Federalinių įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei ir dviejų rūmų parlamentui. Nors valstybės galva yra šalies prezidentas, jo galios yra labiau ceremoninės.

Šalyje veikia dviejų rūmų parlamentas. Federacijos namais vadinami aukštesnieji rūmai turi 108 mandatus, žemieji rūmai, Liaudies atstovų namai, - 547. Federacijos namų delegatai renkami regioninių tarybų, žemesniųjų rūmų parlamentarai - tiesioginiu balsavimu. Pastarieji renka prezidentą šešerių metų kadencijai ir ministrą pirmininką - penkerių metų kadencijai.

Be federalinio teismo egzistuoja valstijų teismai. 1994 m. priimtos Etiopijos konstitucijos 78-asis straipsnis visiškai atskiria teisinę valdžia nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių.

Žmogaus teisių pažeidimai šalyje dažnai yra susiję su etninio ir bendruomeninio smurto protrūkiais. 2016 m. vykusiose demonstracijose Oromijos ir Amharos regionuose nušauta 100 taikių protestuotojų. JT pakvietė Etiopijoje esančius stebėtojus ištirti šį incidentą, tačiau Etiopijos vyriausybė pasiūlymą atmetė. Protestai buvo susiję su žemės grobimu ir pagrindinių žmogaus teisių, tokių kaip rinkimų teisė, stoka. Žurnalistams ir aktyvistams buvo grasinama arba jie buvo suimti dėl pranešimų apie COVID-19 pandemijos valdymą Etiopijoje.LGBT asmenys Etiopijoje persekiojami, homoseksualumas šalyje draudžiamas įstatymais.

Užsienio politika ir ginkluotosios pajėgos

Pagrindiniai straipsniai – ir .

Etiopija istoriškai buvo , eksportavusį auksą, dramblio kaulą, egzotiškus gyvūnus ir smilkalus.

Etiopija palaiko tvirtus ryšius su Kinija, Izraeliu, Meksika, Turkija ir Indija bei kaimyninėmis šalimis. Etiopija yra strateginė ir partnerė Jungtinėms Amerikos Valstijoms.Barakas Obama buvo pirmasis pareigas einantis JAV prezidentas, apsilankęs Etiopijoje, tai padaręs 2015 m. liepą. Afrikos Sąjungai skirtoje kalboje vizito metu B. Obama akcentavo kovą su islamistiniu terorizmu. Vyksta gan didelė emigracija. Didžiausi migracijos srautai - į Europą (Italiją, JK, Kanadą, Švediją ir Australiją) ir Viduriniuosius Rytus (Saudo Arabiją ir Izraelį).

Etiopija yra 24 valstybių grupės (), Neprisijungusio judėjimo ir viena steigėjų. 1963 m. Adis Abeboje buvo įkurta , vėliau pasivadinusi Afrikos Sąjunga, kurioje šiandien yra Afrikos Sąjungos sekretoriatas – . Etiopija taip pat yra , , ir kitų Afrikos organizacijų narė.

Etiopijos santykiai su Sudanu ir Egiptu yra šiek tiek įtempti dėl 2020 m. eskaluotų Didžiosios Etiopijos užtvankos projekto padarinių regione. Nors šešios aukštupio šalys (Etiopija, Kenija, Uganda, Ruanda, Burundis ir Tanzanija) 2010 m. pasirašė Nilo baseino iniciatyvą, Egiptas ir Sudanas atmetė vandens išteklių pasidalijimo sutartį motyvuodami vandens kiekio sumažėjimu ir iš to kylančių neigiamų padarinių nuo seno Egiptui ir Sudanui priklausantiems vandens ištekliams. Nepaisant to, 2020 m. šalies ministras pirmininkas pareiškė, kad „jokia jėga negali sutrukdyti Etiopijai statyti užtvankos. Jei reikės kariauti, galime tam paruošti milijonus karių“.

Etiopija yra viena iš Afrikos šalių, nuo 1923 m. buvo Tautų Lygos (Jungtinių Tautų pirmtakės), narė. JT darbo grupės Etiopijoje pirmiausia sprendžia humanitarines ir šalies vystymosi problemas.

, šalies karines pajėgas, sudaro du atskiri padaliniai: ir . Nuo 1996 m. Etiopija neturi karinio jūrų laivyno, kadangi šalis neturi prieigos prie jūros. Nepaisant to, apie 2018 m. ministras pirmininkas atkūrė [[Etiopijos karinį jūrų laivynas|Etiopijos karinį jūrų laivyną.

Dažnai teigiama, kad Etiopijos kariuomenė yra stipriausia Rytų Afrikoje ir yra reitinguojama tarp penkių stipriausių kariuomenių Afrikos žemyne. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, tai yra 49-oji pajėgiausia kariuomenė pasaulyje.

Etiopijos–Lietuvos santykiai

Pagrindinis straipsnis – Etiopijos ir Lietuvos santykiai.

Etiopija ir Lietuva nuo 1998 m. yra užmezgusios dvišalius santykius. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Jungtinėje Karalystėje, Etiopijai Lietuvoje – Belgijoje reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.

2014 m. gegužės 19-20 d. Etiopijoje su oficialiu vizitu lankėsi ir su Etiopijos ministru pirmininku , pirmininku Abadula Gemeda ir užsienio reikalų ministru Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu susitiko Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – .

Etiopija yra suskirstyta į 9 etniniu pagrindu suformuotus (ክልል kilil) bei į tris išskirtuosius miestus (astedader akababi). Žodis kilil reiškia rezervatą ar saugomą teritorija, todėl Etiopija dažnai kaltinama etnine segregacija, kokią vykdė PAR (žr. bantustanas). Dabartinė regionų sistema 1995 m. pakeitė egzistavusią provincijų sistemą. Regionai dalinami į 68 . Zonos dar dalijamos į 550 voredas ir 6 specialiąsias voredas. Skliaustuose pateiktos jose dominuojančios tautos.

Etiopijos regionai:

Adis Abeba Afarų regionas (afarai) Amharų regionas (amharai) Benišangul-Gumuzų regionas (, ) Diredava Gambelos regionas (nuerai, )

Hararių regionas (harariai) Oromijos regionas (oromo) Somalių regionas (somaliai) Pietinių Tautų, Tautybių ir Žmonių regionas (apie 45 tautos) Tigrajų regionas (tigrajai)

Geografija

Simieno kalnai

Pagrindinis straipsnis – .

Etiopija – Rytų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, su Džibučiu šiaurės rytuose, su Somaliu rytuose, su Kenija pietuose ir su Pietų Sudanu bei Sudanu vakaruose. Tai 27 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Didžioji šalies dalis yra Etiopijos kalnyne, kurio šiaurės rytuose, Simieno kalnuose, yra aukščiausia šalies vieta – Ras Dašano kalnas (4620 m). Centrine dalimi driekiasi Rytų Afrikos lūžių juosta. Pietuose siekia (aukštis iki 4307 m, Batu k.), rytuose (Somalio pusiasalyje) driekiasi neaukšta Haudo plynaukštė. Šiaurėje plyti viena žemiausių Afrikoje tektoninė Danakilių įduba (dar vadinama Afarų įduba).

Šalies sostinė ir didžiausias miestas Adis Abeba yra įsikūręs netoli , dalijančio šalį į Afrikos ir plokštes. Tektoninėse įdubose ir lūžiuose telkšo daug ežerų: Tana, Rudolfo ežeras (šiaurinis pakraštys), Abaja, Abė, Abidžata ir kt. Vakarinė Etiopijos dalis priklauso Nilo baseinui (Žydrasis Nilas, Atbara, Tekezė, ), pietryčiuose yra nenuotakus Džubos-Šebelės baseinas, nenuotakiems baseinams priklauso ir Omo bei Avašo upės.

Klimatas gan įvairus priklausomai nuo reljefo. Etiopijos kalnyne virš 2400 m aukščio esančiose vietose klimatas vėsus, temperatūra nukrenta žemiau 16 °C, aukštikalnėse būna sniego. 1500–2400 m aukštyje temperatūra svyruoja tarp 16-30 °C, o žemiau 1500 m vyrauja itin karštos temperatūros (virš 27 °C). Danakilių įduba pasižymi itin dideliu karščiu (iki 50 °C). Kritulių daugiausia iškrinta Etiopijos kalnyne, o Danakilių įduba ir Somalio pusiasalis pasižymi sausringomis sąlygomis.

Būdingos savanos, sausringose srityse – pusdykumės, Etiopijos kalnyno kalnų šlaituose – miškai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Etiopija yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba 80 % šalies gyventojų. Žemės ūkio produktai sudaro apie 50 % BVP ir 60 % eksporto. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra javai, ankštiniai augalai, aliejinių augalų sėklos, medvilnė, cukranendrės, bulvės, kirptos gėlės. Auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų. Yra žvejybos pramonė. Dėl prastos dirvos, prastų įdirbimo įgūdžių ir dažnų sausrų Etiopija turi remtis dažnu maisto produktų importu.

Pramonę, kurią valdo daugiausia valstybė, yra ribota iki žemės ūkio produktų apdirbimo ir plataus vartojimo prekių gaminimo. Pagrindiniai pramonės centrai yra Adis Abeba, Diredava ir Nazretas. Pagrindiniai gaminiai yra apdoroti maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tekstilės, odos produktai, chemikalai, gaminiai iš metalo. Nedideli mineralinių iškasenų telkiniai rasti Etiopijoje yra auksas, platina, varis, kalio karbonatas, bei nedideli gamtinių dujų telkiniai.

Etiopija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Pagrindiniai importo produktai yra maisto produktai, įvairūs gyvūnai, nafta, bei jos produktai, chemikalai, įvairūs įrengimai, mašinos, grūdai, tekstilės produktai. Eksportuojama kava, auksas, odos produktai, įvairūs gyvūnai, aliejinių augalų sėklos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Saudo Arabija, JAV, Italija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – .

Moksleiviai vakarinėje Oromijoje, Etiopija

Etiopijoje per pastaruosius keletą dešimtmečių gyventojų drastiškai padaugėjo nuo 33,5 milliono (1983 m.) iki 75,1 milliono (2006 m.). Gyventojai yra labai įvairūs. Dauguma gyventojų kalba semitų ar kušitų kalbomis. oromų, amharų ir tigrajų tautos sudaro tris ketvirčius gyventojų. Tačiau Etiopijoje yra daugiau nei 80 tautų, iš kurių kai kurios turi apie 10 tūkst. žmonių.

Etiopijos ir Eritrėjos gyventojai, ypač kalbantys semitų kalbomis, bendrai save vadina ar Abesha, bet kiti atmeta šį pavadinimą, teigdami, kad jis nurodo tam tikrą tautybę. Tačiau iš šio termino arabiško varianto (Al-Habesh) etimologiškai kilo žodis „Abisinija“, buvęs Etiopijos pavadinimas anglų ir kitose Europos kalbose.

Pagal Etiopijos nacionalinį 1994 m. surašymą oromai yra didžiausia etninė grupė Etiopijoje (32,1 %). Amherai sudaro 30,2 %, o tigrajai – 6,2 % gyventojų. Kitos tautos: somaliai 6 %, guragiai 4,3 %, sidamai 3,4 %, volaitai 2 %, afarai 2 %, hadijai 2 %, 1 %, agau ir kt.

61,6 % šalies gyventojų yra krikščionys (51 % Etiopijos ortodoksai, 10,6 % protestantai, katalikai ir kt.), 32,8 % yra musulmonai, o 5,6 % praktikuoja tradicinius tikėjimus.

Kultūra

Savitas etiopiškas kryžius

Etiopiška ikona

Pagrindinis straipsnis – Etiopijos kultūra.

Etiopija – labai sena ir turtinga pasaulio civilizacija, turinti daug išskirtinių bruožų, kurie ją išskiria iš kitų Afrikos ir pasaulio valstybių.

Dabartinėje Etiopijoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kurių išsivystymo lygis ir gyvenimo sąlygos kiekviename regione yra gana skirtingos. Oficialioji kultūra siejama su tautomis, ypač amharais, kurie nuo seno išpažįsta Etiopijos krikščionybę. Jos įtakoje susiformavo savita kalendoriaus sistema, kildinama iš koptų kalendoriaus. Švenčiamos krikščioniškos šventės. Daug habeša vardų yra kilę iš biblinių personažų.

Krikščionybė labai stipriai paveikė ir Etiopijos meną. Čia susiformavo ypatingas krikščioniškų bažnyčių stilius, pasireiškęs Lalibelos bažnyčiose ir kituose architektūriniuose šedevruose. Nuo seno buvo tapomos ryškios krikščioniškos ikonos, kuriose vaizduojami biblijiniai siužetai.

Etiopijoje naudojama savita rašto sistema – Gezo raštas, kilęs iš labai senos sistemos.

Sportas

Pagrindinis straipsnis – Etiopijos sportas.

Abebe Bikila, pirmasis olimpinį aukso medalį pelnęs etiopas.

Labiausiai paplitusios sporto šakos Etiopijoje yra lengvoji atletika (ypač ilgo nuotolio bėgimas) ir futbolas. Etiopijos sportininkai yra iškovoję daug olimpinių aukso medalių lengvosios atletikos varžybose, daugiausiai – ilgo nuotolio bėgime.Abebe Bikila tapo pirmuoju atletu iš į pietus nuo Sacharos esančios šalies, iškovojusiu olimpinį aukso medalį, kuomet 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse maratone pagerino pasaulio rekordą, atstumą įveikęs per 2:15:16., Kenenisa Bekele ir Tirunesh Dibaba yra visame pasaulyje žinomi ilgo nuotolio bėgikai, kurių kiekvienas turi kelis olimpinius ir pasaulio čempionato aukso medalius. priklauso pasaulio rekordai tiek moterų 5000 m, tiek 10 000 m bėgimo rungtyse. Kiti žymūs Etiopijos bėgikai yra , , , , , , , , ir .

Etiopija turi seniausias krepšinio tradicijas Užsachario Afrikoje. įkurta 1949 m.

Kita informacija

Išnašos

1. . Lietuvos Respublikos Prezidentas. 2020-05-28. Suarchyvuotas originalas 2021-01-20. Nuoroda tikrinta 2020-08-16.
2. , Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
3. „Population Projections for Ethiopia 2007–2037“. www.csa.gov.et. iš originalo 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-09-25.
4. Kessler, David F. (2012). The Falashas : a Short History of the Ethiopian Jews. Routledge. ISBN . OCLC 819506475.
5. Hopkin, Michael (2005-02-16). „Ethiopia is top choice for cradle of Homo sapiens“. . doi:10.1038/news050214-10.
6. Li, J.Z.; Absher, D.M.; Tang, H.; Southwick, A.M.; Casto, A.M.; Ramachandran, S.; Cann, H.M.; Barsh, G.S.; Feldman, M.; Cavalli-Sforza, L.L.; Myers, R.M. (2008). „Worldwide Human Relationships Inferred from Genome-Wide Patterns of Variation“. Science. 319 (5866): 1100–04. Bibcode:2008Sci...319.1100L. doi:10.1126/science.1153717. PMID 18292342. S2CID 53541133.
7. . . 2008-02-21. Suarchyvuotas originalas 2011-06-29. Nuoroda tikrinta 2009-03-16.
8. Kaplan, Karen (2008-02-21). . Los Angeles Times. Suarchyvuotas originalas 2013-06-03. Nuoroda tikrinta 2009-03-16.
9. Blench, Roger (2006). Archaeology, Language, and the African Past (anglų). AltaMira Press. pp. 150–163. ISBN .
10. . Suarchyvuotas originalas 2008-05-09.
11. „Ethiopia 'at a crossroads' amid spiraling ethnic conflict“. AP NEWS (anglų). 4 May 2021. Nuoroda tikrinta 2021-10-21.
12. „Ethiopia Grapples with the Aftermath of a Deadly Weekend“. NPR.org. Nuoroda tikrinta 2017-05-02.
13. „UN calls for probe into Ethiopia protesters killings“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-05-02.
14. „Ethiopia says UN observers not needed as protests rage“. www.aljazeera.com. Nuoroda tikrinta 2017-05-02.
15. „Ethiopia's battle for land reforms could lead to civil war: opposition leader“. Reuters. 11 August 2016. Nuoroda tikrinta 2017-05-08.
16. „Ethiopia: Free Speech at Risk Amid Covid-19“. Human Rights Watch. 2020-05-06.
17. Billson, Chantelle. „Ethiopian authorities raid hotels over 'gay sex tip-offs' in anti-LGBTQ+ crackdown“. PinkNews. Nuoroda tikrinta 2023-08-12.
18. „Land of Punt“. ethiopianhistory.com. Nuoroda tikrinta 2022-01-29.
19. „Ethiopia – Agoa.info – African Growth and Opportunity Act“. agoa.info. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.
20. Gregory, Warner. „Obama Becomes First Sitting U.S. President To Visit Ethiopia“ (anglų). National Public Radio. Nuoroda tikrinta 2021-04-14.
21. Onyulo, Tonny (2015-07-26). „Obama visit highlights Ethiopia's role in fighting Islamist terrorists“. USA Today.
22. Walsh, Decian (9 February 2020). „For Thousands of Years, Egypt Controlled the Nile. A New Dam Threatens That“. The New York Times. iš originalo 2020-02-10.
23. „An Egyptian cyber attack on Ethiopia by hackers is the latest strike over the Grand Dam“. Quartz. 2020-06-27.
24. „Row over Africa's largest dam in danger of escalating, warn scientists“. Nature. 2020-07-15.
25. „Who Owns the Nile? Egypt, Sudan, and Ethiopia's History-Changing Dam“. Origins (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-01-29.
26. „Are Egypt and Ethiopia heading for a water war?“. The Week. 2020-07-08.
27. Olewe, Dickens (2018-06-14). „Why landlocked Ethiopia wants to launch a navy“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2019-07-07.
28. „Ethiopian Navy Graduates Personnel Trained In Various Fields“. . 2023-06-27.
29. „Military power ranking in Africa 2023, by leading countries“. .
30. „2023 Ethiopia Military Strength“. Global Firepower.
31. Užsienio reikalų ministras su aukščiausiais Etiopijos pareigūnais aptarė globalius saugumo klausimus, dvišalius santykius (Lietuvos užsienio reikalų ministerija)
32. „Ethiopia“. The World Factbook. CIA. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
33. „Ethiopian Olympic Committee“. International Olympic Committee. Nuoroda tikrinta 2013-01-03.
34. Bloor, Steven (2012-04-25). „50 stunning Olympic moments: Abebe Bikila's 1960 marathon victory – in pictures“. The Guardian (britų anglų). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2019-10-14.
35. „Athletics – Abebe Bikila (ETH)“. International Olympic Committee (anglų). 2019-10-13. Nuoroda tikrinta 2019-10-14.

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Etiopija

Vikiteka: Etiopija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Etiopija – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Etiopijos informacijos ministerija 2008-04-26 iš Wayback Machine projekto.
• Šalies naujienų agentūra 2006-06-16 iš Wayback Machine projekto.