Viduriniai Rytai

Šis straipsnis apie geopolitinį regioną. Apie panašų geografinį regioną skaitykite straipsnyje Artimieji Rytai.

Viduriniai Rytai (arab. الشرق الأوسط = aš-Šarq al-ʾAwsaṭ, hebr. ‏המזרח התיכון‏‎ = ha-Mizrákh ha-Tikhón, kurd. Rojhilata Navîn, pers. خاورمیانه = Xâvar-e-Miyâne, turk. Orta Doğu) – Azijos geopolitinis regionas, apimantis Arabijos pusiasalį, Levantą, Turkiją, Egiptą, Iraną ir Iraką. Regiono pagrindą sudaro teritorija tarp Viduržemio jūros ir Persijos įlankos, taip pat Anatolijos, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliai. Viduriniai Rytai apima Vakarų Aziją (be Užkaukazės), visą Egiptą (ne tik Sinajų) ir visą Turkiją (kartu su ).

Viduriniai Rytai
Plotas	7 207 575 km^2
Gyventojų	371 mln. (2010)
Valstybės	JT valstybės narės (16)  Bahreinas  Kipras  Egiptas  Iranas  Irakas  Izraelis  Jordanija  Kuveitas  Libanas  Omanas  Kataras  Saudo Arabija  Sirija  Turkija  Jungtiniai Arabų Emyratai  Jemenas JT valstybė stebėtoja (1)  Palestina Ginčytinas statusas (1)  Šiaurės Kipras
Kalbos	60 kalbų Oficialios kalbos Arabų Anglų Graikų Hebrajų Kurdų Persų Turkų
Laiko juostos	, , , ,
Didžiausi miestai	10 didžiausių miestų Stambulas Kairas Teheranas Bagdadas Rijadas Ankara Aleksandrija Izmiras Džida Amanas

Vidurinių Rytų terminas Vakarų Europoje ir JAV išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol regionas buvo vadinamas Artimaisiais Rytais (priešpriešinant su Tolimaisiais Rytais). Vidurinių Rytų terminas ėmė kelti painiavą ir imtas laikyti pernelyg eurocentrišku.

Senovėje Viduriniuose Rytuose iškilo pirmieji pasaulio miestai ir gimė trys didžiosios religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas. Dauguma gyventojų musulmonai, labiausiai paplitusi kalba – arabų. Pastarąjį dešimtmetį regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos įlanką buvo atrasti naftos telkiniai. Viduriniai Rytai – svarbiausias pasaulyje naftos gavybos ir eksporto regionas.

Valstybės Viduriniuose Rytuose

Viduriniams Rytams priskiriamos valstybės:

Herbas	Vėliava	Valstybė	Plotas (km^2)	Gyventojų (2021)	Tankis (žm./km^2)	Sostinė	Oficialios kalbos
		Bahreinas	780	1 501 635	1 925	Menama	Arabų
		Kipras	9 250	888 005	96	Nikosija	Graikų, turkų
		Egiptas	1 010 407	102 678 136	102	Kairas	Arabų
		Iranas	1 648 195	85 022 548	52	Teheranas	Persų
		Irakas	438 317	41 190 700	82,7	Bagdadas	Arabų, kurdų
		Izraelis	20 770	9 443 420	455	Jeruzalė	Hebrajų
		Jordanija	92 300	11 098 276	120	Amanas	Arabų
		Kuveitas	17 820	4 670 713	262	Kuveitas	Arabų
		Libanas	10 452	6 769 000	648	Beirutas	Arabų
		Omanas	309 500	4 520 471	21	Maskatas	Arabų
		Palestina	6 220	5 227 193	840	Ramala	Arabų
		Kataras	11 437	2 799 202	245	Doha	Arabų
		Saudo Arabija	2 149 690	35 013 414	16	Rijadas	Arabų
		Sirija	185 180	18 276 000	99	Damaskas	Arabų
		Turkija	783 562	83 614 362	107	Ankara	Turkų
		Jungtiniai Arabų Emyratai	82 880	9 503 738	115	Abu Dabis	Arabų
		Jemenas	527 970	30 491 000	58	Sana	Arabų

Naftos gavyba

Daugiau kaip 65 % pasaulio naftos priklauso Viduriniams rytams; regione išsiurbiama trečdalis naftos, per dieną išgaunamos pasaulyje. Prieš tai atsilikę Viduriniai rytai iš naftos suklestėjo, išaugo tarptautinis regiono vaidmuo ir jo įtaka pasaulio reikalams.

Naftos gavyba Viduriniuose Rytuose:

• Jemenas ir Bahreinas: 1,3 %
• Irakas: 2,5 %
• Kataras: 2,6 %
• Omanas: 4 %
• Kuveitas: 10,5 %
• JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai): 13 %
• Iranas: 19,5 %
• Saudo Arabija: 46,6 %

Geografija

Išskyrus derlingus plotus Tigro ir Eufrato slėniuose, pajūryje ir retose oazėse, kone visi Viduriniai Rytai – tai įkaitusios akmenų arba smėlio dykros, tarp jų ir plati Ar Rub al Chali smėlynų dykuma. Dalį Vidurinių Rytų užima akmeningos plynės: didžiulis karštis, sausvėjai ir retkarčiais užeinančios liūtys su audra paliko plikas uolienas. Dauguma dykumų plotų negyvenami dėl vandens stygiaus.

Viduriniuose Rytuose didelę teritorijos dalį užima dykumos.

Viduriniai Rytai turi sparčiausiai pasaulyje augančių didmiesčių. Taip yra dėl milžiniškų turtų, kuriuos atnešė nafta, ir gyventojų skaičiaus didėjimo. Miestai statomi Vakarų pavyzdžiu: juose pilna gyvenamųjų ir firmų dangoraižių iš stiklo, plieno ir betono.

• Ilgiausia upė Viduriniuose Rytuose: Eufratas (Irakas, Sirija) – 2815 km.
• Aukščiausias taškas: Demavendo ugnikalnis (Iranas) – 5671 m.
• Didžiausias pasaulyje naftos telkinys: Gavaras (Saudo Arabija) – 8400 km².

Karai

Pastarąjį dešimtmetį Viduriniuose Rytuose per nesibaigiančius karus žuvo tūkstančiai žmonių. 1980 m. užsitęsę sienos konfliktai ir konkurencija tarp Irano ir Irako prasiveržė karu, kuris baigėsi 1988 m. 1990 m. prasidėjo Persijos įlankos karas: Irakas užpuolė Kuveitą; turėjo įsikišti , vadovaujamos JAV. Daugelis Vidurinių Rytų šalių palyginti jaunos, susikūrusios XX a., regioną pasidalijus Vakarų valdovams. Dėl šio dirbtinio padalijimo, dažnai napakankamai apibrėžto, kilo daugybė konfliktų, ypač tarp tarp Irako ir jo kaimynų.

Islamas

Islamas kilo Viduriniuose Rytuose VI a. ir tebėra vyraujanti regiono religija. musulmonai, islamo išpažinėjai, tiki vieną Dievą, Alachą, ir jo pranašą Mahometą. Mahometas gimė Mekoje, kuri yra dabartinėje Saudo Arabijoje.

Galerija

• Abu Dabis – Jungtiniai Arabų Emyratai
• Amanas – Jordanija
• Bagdadas – Irakas
• Beirutas – Libanas
• Kairas – Egiptas
• Damaskas – Sirija
• Doha – Kataras
• Dubajus – Jungtiniai Arabų Emyratai
• Stambulas – Turkija
• Jeruzalė – Izraelis
• Kuveitas (miestas) – Kuveitas
• Manama – Bahreinas
• Muskatas – Omanas
• Nikosija – Kipras
• Ramala – Palestina
• Sana – Jemenas
• Teheranas – Iranas
• Tel Avivas – Izraelis

Pastabos

1. Izraelis yra paskelbęs Jeruzalę savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis to nepripažįsta. Ramala – faktinė Palestinos sostinė. Rytų Jeruzalė, paskelbta sostinė, nėra plačiai pripažįstama.

Šaltiniai

1. Population 1971–2010 (pdf 6 January 2012 iš Wayback Machine projekto. p. 89) IEA (OECD/ World Bank) (original population ref OECD/ World Bank e.g. in IEA Key World Energy Statistics 2010 p. 57)
2. „Viduriniai Rytai“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-23. {{}}: Išorinė nuoroda parametre |website= ()
3. Khraish, Louay (16 July 2021). „Don't Call Me Middle Eastern“. Raseef 22.
4. Hanafi, Hassan (1998). . Oslo: Nordic Society for Middle Eastern Studies (The fourth Nordic conference on Middle Eastern Studies: The Middle East in globalizing world Oslo, 13–16 August 1998). Suarchyvuotas originalas 8 October 2006.
5. MacQueen, Benjamin (2013). An Introduction to Middle East Politics: Continuity, Change, Conflict and Co-operation. SAGE. p. 5. ISBN . „The Middle East is the cradle of the three monotheistic faiths of Judaism, Christianity and Islam.“

Vikiteka: Viduriniai Rytai – vaizdinė ir garsinė medžiaga