Dubajus

Dubajus (arab. دبي = Dubay) – didžiausias Jungtinių Arabų Emyratų miestas, esantis šalies šiaurės rytinėje dalyje ir to paties pavadinimo emyrato sostinė. Aglomeracijoje gyvena 2,9 mln. gyventojų (2017 m.). Šalia yra Persų įlanka (Dubajaus užutėkis), o miestas išsidėstęs vakarinėje užutėkio dalyje. Dubajaus šaltinis dalina miestą į dvi dalis – šiaurinė miesto dalis vadinama Deira (Dayrah), pietinė – Bur Dubajus. Tai svarbus Artimųjų Rytų uostas ir verslo centras. CityMayors.com skaičiavimais, Dubajus taip pat yra antras pagal brangumą miestas regione ir 20-as visame pasaulyje.

Dubajus arab. إمارة دبيّ
Dubajus naktį
Dubajus 25°2′0″ š. pl. 55°3′0″ r. ilg. / 25.03333°š. pl. 55.05000°r. ilg. / 25.03333; 55.05000 (Dubajus)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Jungtiniai Arabų Emyratai
Emyratas
Emyras	Mohammed bin Rashid Al Maktoum
Gyventojų (2017)	2 884 837
Plotas	3 577,30 km²
Tankumas (2017)	806 žm./km²
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Dubajus

Dubajaus emyrate išgaunama nafta, paplitę tradiciniai amatai (žvejyba, kupranugarių veisimas, perlų rinkimas).

Istorija

Apie Dubajaus senovę žinoma nedaug. Archeologiniai tyrimai rado miesto teritorijoje III a. keramikos ir bažnyčių likučius. 1799 m. į šias teritorijas nuo Nedždo vahabitų pabėgo banijasų beduinų gentis. Jie vertėsi žvejyba ir grūdų auginimu.

Iki XIX a. pabaigos Dubajus buvo skurdus ir izoliuotas miestas, gyvenantis daugiausia perlų žvejyba. Miestas 1954–1971 m. buvo anglų kolonijos administracinis centras. 1971 metais septyni nepriklausomi emyratai Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Ras Al Khaimah, Um El Kaivainas ir Fudžeira susijungė, kad sudarytų Jungtinius Arabų Emyratus. Dubajaus emyras tapo šalies viceprezidentu.

Turizmas

Nors Dubajus niekada netapo JAE sostine, jis yra žinomiausias federacijos miestas su moderniausia infrastruktūra. Taip atsitiko dėl to, kad didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė miesto statiniai ir dirbtinės salos, pvz., Palmių salos – dirbtinis palmės formos pusiasalis ir Pasaulis (dirbtinis salynas atkartojantis pasaulio žemėlapį). Čia taip pat yra prabangiausi viešbučiai ir Burdž al Arabas (vienintelis septynių žvaigždučių viešbutis pasaulyje), aukščiausias pasaulio dangoraižis Burdž Chalifa (828 m aukštis).

Kiti objektai: Dubailendas, Pakrantės Ruožas, Dubajaus marina, Dubajaus zoologijos sodas.

Klimatas

Kaip ir likusi šalies dalis, Dubajus yra subtropinėje klimato juostoje. Šiame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Tai sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms.

Dubajaus klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru
Vid. aukščiausia °C	24,0	25,4	28,2	32,9	37,6	39,5	40,8	41,3	38,9	35,4	30,5	26,2
Vid. žemiausia °C	14,3	15,4	17,6	20,8	24,6	27,2	29,9	30,2	27,5	23,9	19,9	16,3
Krituliai mm	15,6	25,0	21,0	7,0	0,4	0,0	0,8	0,0	0,0	1,2	2,7	14,9
Duomenys: Dubai Meteorological Office 2008

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – .

Metai	Gyventojų skaičius
1822^1	1200
1900^1	10 000
1930^1	20 000
1940^1	38 000
1954^1	20 000
1960^1	40 000
1968	58 971
1975	183 000
1985	370 800
1995	674 000
2005	1 204 000
^1 Dubajaus miestas pirmąkart surašė gyventojus 1968 m. Visi lentelėje pateikti duomenys iki 1968 m. yra apytiksliai, surinkti iš įvairių šaltinių.

Dubajaus Statistikos Centro duomenimis, emyrate 2009 m. gyveno 1 771 000 gyventojų, iš kurių 1 370 000 vyrų ir 401 000 moterų. Gyventojų tankumas emyrate 408,18 žm./km² – daugiau nei aštuonis kartus didesnis nei šalies vidurkis. Paskutiniais dešimtmečiais gyventojų skaičius sparčiai augo: nuo 265 702 gyventojų 1980 m. iki 669 181 gyv. 1995 m. ir vieno milijono 2004 m.

2005 m. 17 % visų gyventojų buvo . Maždaug 85 % (ir 71 % visų emyrato gyventojų) buvo azijiečiai, daugiausiai indai (51 %), pakistaniečiai (16 %), (9 %) ir filipiniečiai (3 %) ir didelė somaliečių mažuma (apie 30 000). Tuo tarpu ketvirtadalis gyventojų nurodė esantys kilę iš Irano. Be to, 16% gyventojų (arba 288 000 gyventojų) dirbančių kolektyvinį darbą, etninė priklausomybė ar tautybė nustatyta nebuvo, nors numanoma, kad tai daugiausiai azijiečiai. Vidutinis amžius emytrate – 27 metai. Gimstamumas 2005 m. buvo maždaug 13,6 %, mirtingumas – apie 1 %. Be oficialiosios arabų emyrate dar vartojama urdu, hindi, bengalų, puštūnų, malajalių, tamilų, telugų, tagalų ir kinų, taip pat daug kitų kalbų.

Septintas JAE laikinosios konstitucijos straipsnis skelbia islamą oficialiąja valstybės religija. Vyriausybė subsidijuoja 95 % mečečių ir įdarbina visus imamus; maždaug 5 % mečečių yra išimtinai privačios, kelios didesnės mečetės turi privačius fondus.

Dubajuje taip pat yra krikščionių, hinduistų, sikhų, bahajų, budistų ir kitų religinių bendruomenių. Nemusulmoniškoms grupėms leidžiama įsigyti savo šventvietes, kur gali laisvai atlikti apeigas, prieš tai gavus sutikimą dėl žemės. Neturinčios savo pastatų bendruomenės vieta turi dalintis su kitomis religinėmis organizacijomis ar atlikti apeigas privačiuose namuose. Nemusulmoniškoms religinėms grupėms leidžiama atvirai išpažinti savo tikėjimą, tačiau atversti į kitą tikėjimą ar platinti religinę literatūrą griežtai draudžiama – už tokius veiksmus gresia bauda, baudžiamoji atsakomybė, įkalinimas ar išsiuntimas iš šalies.

Sportas

Dubajuje veikiantys futbolo klubai, rungtyniavę JAE profesionalų lygoje:

• Al Wasl FC,
• Al-Ahli Dubai,
• Al-Nasr Dubai SC

Dubajuje kasmet vyksta , taip pat Dubajaus golfo turnyrai. Dubajuje įsikūręs , kuriame per metus įvyksta daug lenktynių. Mieste vyko 2019 m. AFC Azijos taurės turnyro varžybos.

Švietimas

Dubajuje veikia daug universitetų ir kolegijų, iš jų dauguma privatūs. 2 valstybiniai universitetai – tai bei .

2009 m. Dubajuje veikė 79 valstybinės ir 145 privačios mokyklos.

Galerija

• Dubajaus marina naktį
• Dubajaus dangoraižiai naktį
• nuo

Miestai partneriai

Bagdadas, Irakas Barselona, Ispanija Beirutas, Libanas Brisbanas, Australija Karakasas, Venesuela Detroitas, JAV Dandi, Škotija, JK Ženeva, Šveicarija Santo Domingas, Dominikos Respublika Gold Kostas, Australija

Granada, Ispanija Guangdžou, Kinijos Liaudies Respublika Stambulas, Turkija Džida, Saudo Arabija Kabulas, Afganistanas Karačis, Pakistanas Kišas, Iranas Kuveitas, Kuveitas Los Andželas, JAV Monterėjus, Nuevo Leonas, Meksika , Škotija, JK

Maskva, Rusijos Federacija Medeljinas, Kolumbija Osaka, Japonija Rio de Žaneiras, Brazilija Čenajus, Indija Gandinagaras, Indija Haidarabadas Finiksas, JAV San Chuanas Šanchajus, Kinijos Liaudies Respublika Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija Tanžeras, Marokas Teheranas, Iranas Bengazis, Libija Nove Mestas prie Vaho, Slovakija Bogota, Kolumbija Busanas, Pietų Korėja

Šaltiniai

1. „Cost of living – The world's most expensive cities“. City Mayors.
2. . Dubai Meteorological Office. Suarchyvuotas originalas 2010-12-18.
3. Karin, Luiza (rugsėjo, 1999). „Modernity and tradition in Dubai architecture by Luiza Karim“. alshindagah.com. Nuoroda tikrinta 19 April 2010. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
4. Hadjari, Karim. „3D Modelling and Visualisation OF Al Baskita in Dubai IN Dubai, United Arab Emerites“ (PDF). Nuoroda tikrinta 19 April 2010. {{}}: |archive-url= yra netaisyklingas: timestamp ()CS1 priežiūra: url-status ()
5. „Tourism in Dubai“ (PDF). Nuoroda tikrinta 19 April 2010. {{}}: |archive-url= yra netaisyklingas: timestamp ()CS1 priežiūra: url-status ()
6. Lahmeyer, Jan (2001). . .populstat. Suarchyvuotas originalas 2018-12-24. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
7. Heard-Bey, Frauke. (PDF). uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-04-28. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
8. . tedad.ae. Suarchyvuotas originalas 2010-05-16. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
9. Younes, Bassem. (PDF). ite.org. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-03-26. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
10. . Dsc.gov.ae. Suarchyvuotas originalas 2010-04-20. Nuoroda tikrinta 31 October 2010.
11. . Suarchyvuotas originalas 2018-12-24. Nuoroda tikrinta 7 April 2009.
12. „Country and Metropolitan Stats in Brief. MPI Data Hub
13. “Young Iranians Follow Dreams to Dubai" The New York Times, by Hassan M. Fattah. Published: 4 December 2005
14. (PDF). HSBC. 26 April 2006. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-12-04. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
15. „Population in Dubai“. dubaivisitguide. Nuoroda tikrinta 15 February 2011.
16. Languages spoken in Dubai Nuoroda tikrinta 13 August 2011.
17. Country Profile: United Arab Emirates (UAE). United States Library of Congress
18. Religion in Dubai 2010-04-24 iš Wayback Machine projekto.. Dubaidreams
19. „International Religious Freedom Report 2007 – United Arab Emirates“. State.gov. Nuoroda tikrinta 31 July 2009.
20. „Twinning agreement brings a taste of Spain to Dubai UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
21. „Dubai, Detroit ink sister-city accord UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
22. „Dubai, Granada discuss cooperation UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
23. „Los Angeles cultural body takes Dubai as sister city UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
24. Dubai sister/twin cities list
25. „Dubai partners with the U.S. city of Phoenix UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
26. „Dynamic Busan – City Government – Sister Cities – Dubai“. English.busan.go.kr. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.

Nuorodos apie Dubajų

• Dubajaus dangoraižių diagrama