Libija

Libijos valstybė arab. دولة ليبيا Dawlat Lībiyā
Vėliava Herbas
Himnas: „Libija, Libija, Libija“
Libija žemėlapyje
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė	Tubrukas (de facto) Tripolis (de jure)
Didžiausias miestas	Tripolis
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Premjeras  • -	-
Plotas  • Iš viso  • % vandens	1 759 540 km^2 (16) 0 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	6 959 000 (108) 3,74 žm./km^2 (218)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2020 21 805 mlrd. $ (98) 3 617 $ (143)
Valiuta	Libijos dinaras (LYD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	(CET) netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Italijos 1951 m. gruodžio 24 d.
Interneto kodas	.ly
Šalies tel. kodas	218

Libija (arab. ليبيا‎ = Lībiyā), oficialiai Libijos Valstybė (arab. دولة ليبيا = Dawlat Lībiyā) – valstybė Afrikos šiaurėje, prie Viduržemio jūros. Rytuose ribojasi su Egiptu, pietryčiuose – su Sudanu, pietuose – su Čadu ir Nigeriu, vakaruose – su Alžyru, šiaurės vakaruose – su Tunisu. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tripolis.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Libijos istorija.

Archeologiniai tyrimai rodo, kad Libija jau buvo apgyvendinta 8 tūkstm. pr. m. e. Libijos pakrantės buvo gyvenamos neolito laikotarpio gyventojų, besivertusių gyvulininkyste ir žemdirbyste. Vėliau Libijoje, kaip ir kitur Šiaurės Afrikoje įsitvirtino berberai. Jie kontroliavo dykumų sritis, tuo tarpu pakrantėje karaliavo finikiečiai, kurie steigė uostus ir prekybinius centrus. Iš svarbiausios jų kolonijos, Kartaginos (dab. Tunisas) išaugo galinga karalystė, kurios įtakoje atsidūrė ir Libijos žemės. Rytų Libijoje kolonijas steigė graikai. 631 m. pr. m. e. jie įkūrė Kirėnės miestą. Vėliau regioną užkariavo romėnai. 400 metų Tripolitanija ir Kirėnija buvo Romos provincijos. Romėnų laikus mena išlikę jų miestų griuvėsiai. Žlungant Romos imperijai, į Libiją įsiveržė vandalai. VII a. prasidėjo arabų invazija. Arabai vykdė intensyvią islamizaciją. XVII a. Libija atsidūrė Osmanų imperijoje. XVIII a. Libijai pavyko pasiekti dalinę autonomiją. 1911 m. Libiją okupavo italai. 1934 m. sujungus 3 provincijas sudaryta Libijos kolonija.

Sabratos romėnų teatro griuvėsiai Libijoje

Šalį suvienyti bandė ir nepriklausomybės siekė karalius . Tačiau po II pasaulinio karo Libijos žemes pasidalino Prancūzija (Fesaną) ir JK (Tripolitaniją ir Kirėniją). 1951 m. gruodžio 24 d. šalis paskelbė nepriklausomybę kaip Libijos Jungtinė karalystė. 1959 m. Libijoje radus gausius naftos telkinius, šalies ekonominis ir socialinis lygis gerokai pakilo. 1969 m. rugsėjo 1 d. monarchas buvo nuverstas, o po karinio perversmo į valdžią atėjo Muamaras al Kadafis, buvo paskebta Didžioji Libijos Arabų Socialistinė Liaudies Džamahirija. M. Kadafio valdymas tęsėsi iki 2011 m., kai jis buvo nuverstas metu.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Libijos politinė sistema.

Libija – parlamentinė respublika. Valdymo sistemą sudaro vyriausybė ir Nacionalinis kongresas.

Tarptautiniai santykiai

Libijos užsienio politika buvo orientuota į arabų šalis (iki 1973 m. daugiausia į Egiptą) ir TSRS. Šios politikos esminis bruožas – bandymai sudaryti sąjungą su įvairiomis arabų valstybėmis, iš kurių nė vienas nebuvo įgyvendintas. M. al Kadafio režimas finansavo ir rengė teroristus iš Šiaurės Airijos, Filipinų, Zimbabvės, rėmė Egipto, Sudano, Maroko antivyriausybines jėgas, Ispanijos teroristus ir separatistus, Centrinės Amerikos kairuoliškas jėgas.

1988 m. už mėginimą destabilizuoti padėtį Ramiojo vandenyno pietinės dalies šalyse ir Australijos opozicijos rėmimą su Libija diplomatinius santykius nutraukė Australija. 1973 m. Libija užėmė Čado pasienio ruožą, kuriame gausu naudingųjų iškasenų; Libijos parama Čado sukilėliams virto 1979–1988 m. karine intervencija. M. al Kadafio režimas rėmė Palestinos išsivadavimo organizacijos radikalųjį sparną. Tokia politika lėmė Libijos tarptautinę izoliaciją. 1986 m. JAV apkaltino Libiją tarptautinio terorizmo rėmimu ir nutraukė su ja ekonominius bei diplomatinius santykius; EEB valstybės juos taip pat apribojo. 1986 m. JAV aviacija bombardavo Libijos vyriausybines ir karines įstaigas, teroristų rengimo centrus (žuvo 37 žmonės); tai arabų šalyse šiek tiek sustiprino M. al Kadafio autoritetą. Libijos pietrytiniuose regionuose, kurie ribojasi su Čadu ir Sudanu, dažni pasienio ginkluoti susirėmimai.

Libijos vidaus ekonominė politika (ūkio suvalstybinimas) ir pasaulinėje rinkoje smukusios naftos kainos devinto dešimtmečio pabaigoje sukėlė krizę, ją dar sustiprino komunistinės sistemos žlugimas Europoje; tai skatino keisti šalies užsienio politiką. 1989 m. Libija ir Čadas pasirašė taikos sutartį. 1990–1991 m. Libija kritikavo Irako įvykdytą Kuveito užgrobimą. 1996 m. buvo nuslopinti šalyje kilę islamistų sukilimai. 2003 m. Libija prisiėmė atsakomybę už keleivinio lėktuvo susprogdinimą 1988 m. virš (Škotija), 270 žuvusių keleivių šeimoms įsipareigojo sumokėti 2,3 mlrd. JAV dolerių kompensaciją ir jai buvo panaikintos tarptuatinės bendrijos įvestos sankcijos. 2003 m. viduryje Libija paskelbė atsisakanti masinio naikinimo ginklo kūrimo programų.

Libija nuo 1953 m. priklauso Arabų lygai, nuo 1955 m. Jungtinių Tautų, nuo 1962 m. OPEC, nuo 1963 m. .

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Libijos savivaldybės.

Libija suskirstyta į 32 savivaldybes, šalyje jos vadinamos šabijomis (arab. شعبية, angl. sha’biyah).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Libijos geografija.

Libija yra didelė šalis užimanti 1 759 540 km², tai 16 valstybė pasaulyje pagal plotą, tačiau didžiąją šalies dalį (apie 90 %) užima dykumos, rytuose – Libijos dykuma. Dykumose klimatas tropinis; žemyninis. Vasarą temperatūros vyrauja virš 30-35 °C, o šalies šiaurės vakaruose (Azijoje) užfiksuota aukščiausia pasaulyje temperatūra 57,8 °C. Kritulių iškrenta vos 25-100 mm per metus, tačiau jų gali nebūti kelerius metus iš eilės. Būdingi stiprūs, karšti vėjai (samumai ir kt.). Šiaurinę Libijos dalį skalauja Sirto įlanka, bei Viduržemio jūra, čia susidaro švelnesnis ir drėgnesnis klimatas, todėl dauguma didžiausių miestų išsidėstę šiaurėje. Pakrantės klimatas subtropinio mediteraninio tipo. Žiemą temperatūra ~15 °C, vasarą 25-30 °C. Kritulių 400–600 mm per metus.

Libijos dykuma

Libijoje gausu požeminio vandens, kur jis arti paviršiaus susidaro oazės, didžiausios oazės – Gadamis, Kufra. Nuolatinių upių nėra. Šalies pietuose esančiam Tibesčio kalnynui priklauso aukščiausia Libijos vieta – Betės kalnas (Bikku Bitti), kalno aukštis siekia 2267 m. Didžioji šalies dalis neturi augalijos dangos, tik pakrantėje ir oazėse yra nedidelių palmių giraičių ir krūmynų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Libijos ekonomika.

Libijos ekonomika tiesiogiai priklauso nuo naftos pramonės, kuri sudaro beveik visas šalies eksporto įplaukas ir apytiksliai vieną ketvirtadalį bendro vidaus produkto (BVP). Šios naftos pramonės pajamos ir nedidelė Libijos populiacija daro šalį viena pirmaujančių tarp Afrikos valstybių pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį. Tai leido Libijai išplėtoti socialinę apsaugą, tai ypač atsispindi gyvenimo sąlygose ir švietimo srityse. Taip pat tekstilės, maisto pramonė. Auginamos datulės, citrusiniai vaisiai. Po 2011 m. perversmo šalis turi ekonominių sunkumų.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Libijos gyventojai.

Libijos arabai di Baida

Nors Libijos plotas didelis, tačiau dėl nepalankių gamtinių sąlygų šalyje gyvena nedaug gyventojų. Tai viena rečiausiai gyvenamų pasaulio valstybių (tankumas 3,2 žm./km²). Beveik visi gyventojai susitelkę šalies šiaurėje – Tripolitanijoje ir Kirėnijoje. Fesane (dykumose) gyvenamos tik oazės. Gyventojų etninėje sudėtyje vyrauja arabai, berberai ir šių tautų palikuonys. Dar yra graikų, afrikiečių, maltiečių, italų, turkų. 97 % gyventojų – musulmonai (daugiausia sunitai, yra šiek tiek ibaditų).

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Libijos kultūra.

Bengazio universitetas

Libijos gyventojų kultūra labai artima kitoms arabų šalių kultūroms. Religija daro didelę įtaką žmonių gyvenimui. Libijiečiai didžiuojasi savo arabišku identitetu. Nors išlikę dar daug liaudies kultūros bruožų (tradicinė muzika, apranga, šventės), ypač dykumose, berberų bendruomenėse, tačiau pakrantės regionas jau nemažai paveiktas vakarietiškos kultūros.

Kita informacija

• Libijos miestų sąrašas
• Libijos ginkluotosios pajėgos

Šaltiniai

1. Libijos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 106 psl.
2. United Nations Economic & Social Council, ( 1996), „Libyan Arab Jamahiriya Report“, Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights, Accessed July 14 2006

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Libija

Vikiteka: Libija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Libija – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Generalinio liaudies kabineto svetainė 2008-11-23 iš Wayback Machine projekto.
• Libijos kultūra ir istorija 2007-04-20 iš Wayback Machine projekto.
• Turistinė informacija 2007-04-15 iš Wayback Machine projekto.
• Rekomendacija vykstantiems į Libiją 2011-01-02 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje 2019-09-30 iš Wayback Machine projekto.
• Underground "Fossil Water" Running Out Brian Handwerk, National Geographic, May 6, 2010.
• Libya turns on the Great Man-Made River Marcia Merry, Printed in the Executive Intelligence Review, September 1991.