Citrusai

Citrus
Tikrasis mandarinas (Citrus reticulata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Rūtiniai ( Rutaceae) Gentis: Citrinmedis ( Citrus)

Citrinmedis (lot. Citrus) – rūtinių (Rutaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso labai daug kultūrinių rūšių. Jų vaisiai, drauge su keletu kitų genčių yra bendrai vadinami citrusiniais, ir žinomi visame pasaulyje.

Citrinmedžiai – medžiai, kurių jaunos šakos turi pavienių spyglių, o senos šakos dažniausiai bespyglės. Lapai kažkada buvę trilapiai, dabar redukuoti iki paprastųjų, su vienu lapalakščiu. Žiedai pavieniai ar trumpuose pažastiniuose žiedynuose, abilyčiai ar funkciškai vyriškieji. Kuokelių skaičius apie 4 kartus (kai kurių rūšių – 6-10 kartų) viršija vainiklapių skaičių.

Arealas ir evoliucija

Citrus genties arealas sudaro apie 9000 km ilgio juostą, kurios plotis plačiausioje vietoje apie 3200 km, galuose – apie 2600 km. Šiaurinis arealo kraštas remiasi į Himalajus ir Šiaurės Kiniją, pietuose – į Australiją. Australijoje citrinmedžų vieta užima (Microcitrus) ir , o Šiaurės Kinijoje – (Poncirus). Kultūrinių citrinmedžio rūšių tėvynė – Rytų ir Pietryčių Azija. Įdomu, kad sukultūrintų laukinių rūšių nėra labai daug, o dauguma šiais laikais vartojamų citrinmedžių – ilgametės selekcijos ir rezultatas.

Manoma, kad Citrus genties evoliucija prasidėjo dar prieš Australijai atsiskiriant nuo Azijos bei Naujosios Gvinėjos. Citrinmedžiai atsirado ir daugiausia vystėsi Himalajuose, Indostane, Pietryčių Azijoje, Centrinėje ir Pietų Kinijoje. Atskiros rūšys susidarė salose. Atsiradusių saldžiavaisių rūšių augalus ėmė sodinti soduose ir kultūrinti. Spėjama, kad miškuose saldžiavaisės rūšys pernelyg nukentėdavo nuo beždžionių, todėl gamtoje išnyko. Soduose auginami citrinmedžiai patyrė savaiminę bei buvo tyčia kryžminami, todėl atsirado daug hibridinių, gamtoje nesutinkamų tarprūšinių poliploidinių hibridų. Hibridai, kurie geba daugintis sėklomis išlaikydami savo savybes (apelsininis citrinmedis, tikrasis citrinmedis), laikomi savarankiškomis rūšimis. Daug kitų naudingų kultūrinių citrinmedžių formų dauginami tik vegetatyviai, nes kitaip praranda savo biologines savybes. Dalis citrinmedžius tyrinėjusių biologų (pvz., Tanaka) šias formas irgi aprašė kaip savarankiškas rūšis, todėl kartais nurodoma itin didelis citrinmedžių rūšių skaičius.

Nė viena kultūrinių šiuolaikinių populiariųjų citrinmedžių rūšis – apelsininis citrinmedis (Citrus sinensis), tikrasis citrinmedis (C. limon), mandarininis citrinmedis (C. reticulata), greipfrutinis citrinmedis (C. paradisi), didysis citrinmedis (C. maxima), rūgščiavaisis citrinmedis (C. aurantifolia), vaistinis citrinmedis (C. medica), – neaptinkama kaip laukinė.

Kai kurie citrinmedžiai, aklimatizuodamiesi Viduržemio regione adaptavosi augti makio (Maquis) biome. Pvz., kai kurie citrinmedžiai įgijo gebėjimą krauti krakmolo atsargas lapų epidermio ląstelėse (kaip kad alyvmedžiai ir kai kurie kiti makio augalai).

Biologiniai ypatumai

Dabar citrinmedžiai yra daugiausia subtropiniai augalai, nors kilę jie iš drėgnųjų tropinių miškų. Dėl tokios kilmės citrinmedžiai daugiausia yra visžaliai augalai.
Citrinmedžių sėklos, išimtos iš vaisių ir išdžiūvusios, greitai nustoja būti daigios, todėl jos turi būti saugomos arba vaisiuose, arba parinktoje drėgnoje atmosferoje.
Visi citrinmedžiai yra mikoriziniai augalai, pvz., apelsininio citrinmedžio nuo pirmųjų dienų būna keičiami mikorizine grybiena. Citrinmedžiai mėgsta kiek pavėsingas augavietes, kur dirvožemis drėgnas ir turi daug organinių medžiagų.
Kultūriniai citrinmedžiai per metus auga tris laikotarpius: anksti pavasarį (apie 1,5 mėn.), vasaros pradžioje (apie 16-18 d.), rugpjūčio mėnesį (apie 2 sav.). Dėl tokio augimo citrinmedžių sandara specifinė.
Manoma, kad citrinmedžiai išgyvena 100–200 metų. Legenda teigia, kad Sevilijoje tebeauga rūgščiavaisio citrinmedžio medžiai, kuriuos arabai pasėjo 1181 metais. Tai gali būti tiesa, kadangi citrinmedžių šaknų sistema gyvybinga, ir žuvus kamienui išleidžia naujas atžalas.

Genetika

Citrus gentyje yra nemažai poliploidinių rūšių ir formų. Tetraploidai neretai būna nykštukiniai – jie būna 2-3 kartus žemesni už diploidinius individus. Pvz., jauni tetraploidiniai tikrieji citrinmedžiai būna mažai gyvybingi, vėlai dera. Triploidiniai tikrieji ir apelsininiai citrinmedžiai, klementinai anksti ima derėti.

Somatinės mutacijos

Citrinmedžių tarpe dažnai pasitaiko . Dėl jų atsirado viena geriausių apelsininių citrinmedžių (apelsinų) veislių Washington Navel (išvertus į lietuvių kalbą – 'Vašingtono bambiniai'), tarp kurių atsirado daugiau vertingų somatinių mutacijų, davusių naujų vertingų apelsinų veislių. Kaip somatiniai mutantai atsirado besėkliai didieji greipfrutai, Marsh tipo Jafos greipfrutai, besėkliai mandarinai ir pan. Jafos apelsinų veislė Shamooti atsirado kaip arabiškos veislės Belladi pumpurinis mutantas. Satsumos veislės mandarininiai citrinmedžiai davė nemažai somatinių mutantų (vadinamųjų šakinių sportų).

Žydėjimas ir derėjimas

Citrinmedžiai paprastai žydi ankstyvą pavasarį. Daugelis (iki 80 %) citrinmedžių žiedų nubyra, todėl paprastai perteklinius žiedus nuskabo ir iš jų išgauna eterinį aliejų. Vaisiai prinoksta vėlai rudenį ir žiemą, brendimo trukmė apie 7 mėnesiai. Vaisiai būna geresnės kokybės, jei aplinkos oras saikingai drėgnas, todėl vaisiai iš vainiko gilumos paprastai būna skanesni.

Kultūrinių citrinmedžių vaisiai dažnai būna mažasėkliai ar visai besėkliai. Besėkliai citrinmedžių vaisiai patogūs ne tik valgyti, bet ir sultims spausti, marmeladams ir kitiems gaminiams gaminti. priežastys gana įvairios, dažnai tai sukelia savisterilumas (žiedadulkės neapvaisina to paties žiedo), žiedadulkių nevaisingumas, mejozės sutrikimai dėl chromosomų aberacijų.

Citrinmedžiai evoliucionavo kaip diploidiniai augalai, tačiau pasitaiko ir poliploidinių formų. Triploidai būna beveik būtinai besėkliai, tačiau jie būna ne tokie derlingi. Besėkliai būna ir kai kurie diploidiniai citrinmedžiai (pvz., Washington Navel, Satsuma veislės), tačiau ir jie retkarčiais duoda vaisingų sėklų, kurias naudoja selekcijoje.

Sukultūrintos rūšys

Azijinės rūšys

• Didysis citrinmedis (Citrus maxima). Sukultūrintas Malajų salyne. Vaisius vadinamas didžiuoju greipfrutu.
• Vaistinis citrinmedis (Citrus medica). Sukultūrintas Indijoje. Vaisiaus pavadinimas citronas.
• Rūgščiavaisis citrinmedis (Citrus aurantifolia). Sukultūrintas Indijoje, išplitęs į Persiją. Vaisius – rūgščioji citrina (angl. lime).
• Mandarininis citrinmedis (Citrus reticulata). Sukultūrintas . Vaisius – tikrasis mandarinas.
• (Citrus halimii). Sukultūrintas Tailande ir Malaizijoje

Australiškosios rūšys

Be Azijinių, žinomos ir šešios australiškos rūšys, vartojamos vietinių aborigenų.

• , sin. Eremocitrus glauca
• , sin. Microcitrus australasica

Laukinės rūšys

• Miltuotasis citrinmedis (Citrus tachibana). Auga Japonijoje ir Taivane. Vaisius vadinamas miltuotuoju apelsinu.
• Indinis citrinmedis (Citrus indica). Auga Indijoje.
• (Citrus hongheensis). Auga Junane (Kinija).
• (Citrus latipes). Auga Indijoje ir Mianmare.
• (Citrus jambhiri). Auga Indijoje.

Hibridai

Greipfrutinis citrinmedis

Mandarinas

Citrina

Apelsinai

Mejerio citrina

Činotas

Citrus × Fortunella

Visos kitos rūšys, spėjama, buvo išvestos iš aukštesniųjų, ir yra hibridinės:

• Vaistinio citrinmedžio (Citrus medica) atmainos:
  • (Citrus medica var. Etrog). Žydiška citrono atmaina, nuo biblijinių laikų naudojama kaip prieskonis.
  • Tikrasis citrinmedis (Citrus limon)
  • (Citrus limonia). Citrinos hibridas su mandarinu, pasižymintis rūgščiu skoniu ir minkšta žievele, dar vadinamas rangpuru.
  • (Citrus × depressa). Labai rūgštus hibridas, naudojamas Okinavos, Taivano kulinarijoje.

• Didžiojo citrinmedžio (Citrus maxima) atmainos:
  • Apelsininis citrinmedis (Citrus sinensis), vaisius – tikrasis apelsinas
  • (Citrus nobilis), vaisius –
  • Greipfrutinis citrinmedis (Citrus × paradisi), vaisius – greipfrutas
  • . Greipfruto ir mandarino hibridas, pasižymintis sultingumu.
  • . 1984 m. Izraelyje išvestas greipfruto ir Citrus maxima hibridas.
  • . Kalifornijoje išvestas greipfruto ir Citrus maxima hibridas.
  • . Puerto Rike išvestas apelsino ir greipfruto hibridas.
  • . Jamaikoje 1914 m. išvestas apelsino ir greipfruto hibridas.

• Mandarininio citrinmedžio (Citrus reticulata) porūšiai:
  • (Citrus unshiu). Vaisius – likerinis mandarinas, išvestas Japonijoje.
  • . Saldesnė mandarino atmaina, nuo seno auginta Indijoje, Kinijoje. Labai paplito Japonijoje.
  • . Japoniškas hibridas, gautas sukryžminus mandariną su ponkanu. Pasižymi kriaušės forma.
  • Klementinas. Išvestas 1902 m. Alžyre, sukryžminus mandariną ir apelsiną.
  • (Citrus nobilis). Išvestas kryžminant mandariną ir apelsiną.
  • (Citrus × meyeri). Išvesta Kinijoje, greičiausiai kryžminant mandariną su citrina. Apvalesnė ir saldesnė nei tikroji citrina.
  • Kvapusis citrinmedis (Citrus × junos). Išvesta kryžminant mandariną su Rytiniu citrinmedžiu. Pasižymi rūgščiu skoniu, sultys naudojamos rūgštinti ir aromatizuoti patiekalams Tolimųjų Rytų virtuvėse.

• Citrus aurantium porūšiai:
  • Karčiavaisis citrinmedis (Citrus aurantium ssp. amara). Kilęs iš Vietnamo. Vaisius – aitrusis apelsinas.
  • . Paplitęs Viduržemio jūros regione.
  • . Paplitęs Tolimuosiuose Rytuose.
  • (Citrus × bergamia). Išvestas Italijoje iš Sevilijos apelsino ir persikinės citrinos. Jo vaisiaus, bergamotės, žievelė naudojama kaip aromatizatorius Earl grey arbatai, kvepalų pramonėje.
  • (Citrus aurantium var. myrtifolia). Italijoje išvesta veislė, naudojama kaip prieskonis kai kuriems alkoholiniams gėrimams.
  • (Citrus aurantium var. currassuviencis). Curaçao saloje auginamas karčiavaisio citrinmedžio porūšis, kurio žievelių ekstraktas naudojamas aromatizuoti Curaçao likeriui.

• Citrofortunela. Hibridai, gauti kryžminant Citrus rūšis su kinkanu fortunella. Tarp jų yra:
  • (Citrus × Citrofortunella microcarpa). Mandarininio citrinmedžio (Citrus reticulata) ir kiaušininio kinkano (Fortunella margarita) hibridas, ypač mėgstamas Filipinuose. Vaisius – kiaušininis kinkanas.
  • . Gautas sukryžminus rūgščiavaisį citrinmedį su kinkanu. Vaisius – puscitrinė.
  • angl. Orangequat. gautas sukryžminus su kinkanu apelsiną.

• Kiti hibridai:
  • (Citrus × latifolia). Žaliosios citrinos (laimo) atmaina.
  • (Citrus × pennivesiculata)
  • Rytinis citrinmedis (Citrus × ichangensis). Išvestas Kinijoje, Hubei provincijoje.
  • (Citrus × Iyo). Japoniškas hibridas, išvestas XIX a. Skoniu panašus į greifrutą, bet saldesnis.
  • (Citrus sphaerocarpa)
  • (Citrus × hystrix). Lapai – plačiai naudojamas prieskonis Pietryčių azijos virtuvėje.
  • (Citrus × limetta)
  • (Citrus sudachi). Citrusas, paplitęs Japonijoje.

Nuorodos

• Paskaitos apie citrinmedžius medžiaga (anglų kalba) [1] 2005-06-24 iš Wayback Machine projekto.
• Kambarinis citrinmedis A. Roščin