Bahreinas

Bahreino Karalystė arab. مملكة البحرين Mamlakat al-Baḥrayn
Vėliava Herbas
Himnas: „Mūsų Bahreinas“
Bahreinas žemėlapyje
Valstybinė kalba	arabų
Sostinė	Menama
Didžiausias miestas	Menama
Valstybės vadovai  • Karalius  • Princas  • Ministras pirmininkas	Hamad bin Isa Al Khalifa
Plotas  • Iš viso  • % vandens	785 km^2 (181) 0 %
Gyventojų  • 2020  • Tankis	1 501 635 (150) 1 912,7 žm./km^2 (3)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2019 41 607 mlrd. $ (91) 27 538$ (33)
Valiuta	Bahreino dinaras (BHD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Persijos 1783 m.
Interneto kodas	.bh
Šalies tel. kodas	973
Kirčiavimas	Bahrei̇̃nas

Bahreinas (arab. البحرين = al-Baḥrayn), oficialiai Bahreino Karalystė (arab. مملكة البحرين = Mamlakat al-Baḥrayn) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreiną sudaro 35 salos, iš kurių didžiausia Bahreino sala (572 km²). Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.

Bahreino ekonomika nesiejama su nafta, labiausiai investuojama į bankinį ir turizmo sektorius. Šalies sostinėje Menamoje yra įsikūrusios daug investicinių kompanijų. Bahreinas yra 48-tas pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.

Istorija

Bachreino regiono istorija
Dilmunas,
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
, Portugalai
Osmanų imperija
Saudo Arabija, , Kataras, Kuveitas, JAE

Pagrindiniai straipsniai – ir Bachreinas (regionas).

Bahreinas gyvenamas nuo ankstyvos senovės. Čia klestėjusi Dilmuno civilizacija, kuri vykdė intensyvią prekybą su Mesopotamija bei Indo slėnio civilizacija. , Kalat al Bahreino archeologinės vietovės yra kilusios iš šio laikotarpio. Vėliau Dilmuną užėmė kasitai, asirai. VI–III a. pr. m. e. Bahreinas pateko į Achemenidų Persijos sudėtį. Apie 250 m. pr. m. e. kontrolę perėmė Partai. Europiečiams Bahreinas tapo žinomas po Nearcho kelionės ir graikų buvo pavadintas Tylu. Sasanidų valdymo laikais Bahreinas sudarė Mišmahigo provinciją.

Bahreino tvirtovės ir senovinės gyvenvietės liekanos

Kurį laiką Bahreinas buvo svarbus krikščionių nestorirečių centras, bet 628 m. kraštas islamizuotas Al Alaa al Hadramio. 899 m. Bahreiną užėmė izmailitų sekta, vėliau apiplėšusi pačią Meką. 1076 m. salą ėmė valdyti dinastija. 1235 m. Bahreiną užėmė persai, bet 1253 m. beduinų Usfuridų klanas išvijo persus. XIV a. Bahreinas pateko į Omano jūrinę imperiją, mokėjo duoklę , tuo tarpu pačią salą valdė vietinės beduinų grupuotės.

1521 m. Bahreiną užėmė portugalai ir valdė 80 metų, besinaudodami vietinių sunitų parama. 1602 m. portugalų valdžią nutraukė Safavidai, sustiprinę šiizmo įtaką saloje. Persų valdymo laikotarpiu bahreiniečių klanai išlaikė savo autonomiją. XVIII–XIX a. Bahreiną valdė įvairios nuolat tarpusavy kariaujančios arabų grupuotės iš Kuveito, Saudo Arabijos, Omano. 1868 m. Bahreino klanai sudarė sąjungą su Britanija, britai pripažino bahreiniečių savivaldą ir suteikė jiems karinę apsaugą, tačiau 1892 m. Britanija visiškai uzurpavo Bahreiną. Prieš britus pradėti sukilimai.

Iki 1957 m. britai išlaikė savo faktinę valdžią Bahreine per marionetinius monarchus. Į Bahreiną pretenzijas reiškė Iranas, tai skatino įtampą tarp vietos šiitų ir sunitų. Britai įvairiomis priemonėmis bandė mažinti persų įtaką saloje. XX a. pr. Bahreinas labiausiai garsėjo dėl perlų gavybos, bet nuo 1931 m. čia suklestėjo naftos pramonė.

Po Antrojo pasaulinio karo vėl prasidėjo sukilimai prieš britus, vietiniai žydai buvo priversti apleisti kraštą. 1957 m. Iranas paskelbė Bahreiną savo 14-ąja provincija. Britanija ir Arabų šalys pasmerkė tokius Irano veiksmus, mažinant šiitų įtaką, į Bahreiną atgabenta daug sunitų arabų iš kitų šalių, imigrantų iš britų kolonijų. 1970 m. JTO sprendimu buvo nutarta suteikti Bahreinui nepriklausomybę. 1971 m. ji buvo paskelbta, šalis įstojo į Arabų lygą.

Dėl naftos bumo šalis pasiekė ekonominį klestėjimą, o prasidėjus , Artimųjų Rytų finansų centras persikėlė iš Beiruto į Manamą. Po 1979 m. Irano islamo revoliucijos, vietiniai šiitai organizavo nesėkmingą perversmą. Po XX a. pab. neramumų, 1999 m. monarchu buvo išrinktas Hamad ibn Isa Al Khalifa, kuris atliko nemažai reformų (parlamento rinkimus, moterų rinkimo teisę, paleido politinius kalinius). 2002 m. šalis oficialiai tapo Bahreino Karalyste. 2001 m. Bahreinas ir Kataras išsprendė teritorinius konfliktus dėl Havaro salų. 2011 m. prasidėjus „Arabų pavasariui“, dideli neramumai vyko ir Bahreine.

Politinė sistema

Bahreino žemėlapis

Pagrindinis straipsnis – .

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Bahreino administracinis suskirstymas.

Bahreinas suskirstytas į 5 muchafazas:

Žemėlapis	Muchafazos
	1. Sostinės muchafaza
	2. Vidurinė muchafaza
	3. Muharako muchafaza
	4. Šiaurės muchafaza
	5. Pietų muchafaza

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Bahreino geografija.

Saulėlydis Budaijos įlankoje

Bahreinas susideda iš 33 salų, esančių Persijos įlankoje, tarp Arabijos ir Kataro pusiasalių: didžiausią dalį teritorijos užima Bahreino sala, kitos didesnės salos – Muharakas, Sitra, Havaro salos ir Um an Nasanas. Bahreino salą su Saudo Arabija jungia didžiulis pylimas, kuriuo eina automobilių kelias. Salos sudarytos daugiausia iš klinčių. Paviršius – žemuma. Didžiausias aukštis 135 m (Duchano kalva Bahreino salos viduryje). Salose vyrauja smėlio dykumos, akmeningos stepės ir įdruskėjusios pelkės, vadinamos .

Klimatas

Klimatas karštas ir labai sausas, priskiriamas (BW) kategorijai. Sausį temperatūra 10-20 °C, liepą 30-38 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 70 mm, per metus niekada neiškrenta daugiau 100 mm kritulių. Lyja beveik tik žiemos mėnesiais. Vandens temperatūra Bahreino įlankoje rugpjūčio mėn. pakyla iki 35 °C, vandens druskingumas 48 %. Dažnos dulkių audros.

Muharako klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	17	18	21	25	30	33	34	34	33	29	25	19	27
Krituliai mm	15	16	14	10	1	0	0	0	0	1	4	11	71
Duomenys: Bahreino klimatas, Muharakas 2014 04 29

Augmenija ir gyvūnija

Būdinga kserofitinė ir halofitinė augalija. Daug paukščių. Bahreino įlankoje veisiasi baltieji ir , , lašišos, tunai, medūzos, jūrų žvaigždės, jūrų ežiai, vėžiagyviai, aštuonkojai ir kiti moliuskai. Yra apie 2000 koralų rūšių.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Bahreinas buvo vienas iš pagrindinių perlų rinkimo centrų, bei jų gavyba sumažėjo XX a. 1931 m. buvo atrasta nafta, iš kurios pelno buvo rengiami šalies modernizavimo projektai, daugiausia šalies sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose. Nafta ir jos produktai sudaro 60 % Bahreino eksporto, bet prognozuojama kad nafta Bahreine išseks jau po 10–20 metų. Šalyje yra aliuminio lydymo, chemijos pramonės (plastikai, dažai), bankininkystės ir finansų (šaliai priklauso ketvirtadalis „Gulf Air“ oro transporto bendrovės akcijų), laivų taisymo ekonomikos šakos. Yra žvejybos pramonė, auginami vaisiai ir daržovės (Bahreinas įsivežė žemės ir įrengė drėkinimo sistemas, tik todėl čia galimas vaisių ir daržovių auginimas), bet dauguma jų yra eksportuojama.

Pagrindiniu šalies prekybos partneriu yra Saudo Arabija.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Bahreino demografija.

Bahreino populiacijos kitimas 1960 – 2010 m. Per šį laikotarpį Bahreino gyventojų skaičius išaugo beveik 8 kartus. Šalies populiacija grafike yra pateikiama tūkstančiais.

Bahreinas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. Maždaug du trečdaliai gyventojų yra arabai. Be to, didelę populiacijos dalį sudaro persai. Pagrindinė kalba – arabų. Kitos plačiau paplitusios kalbos yra anglų, persų ir urdu. Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 86,5 % (vyrų – 88,6 %, moterų – 83,6 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Bahreine yra 75,16 metų (vyrų – 72,64 m., moterų – 77,76 m.) – kiek didesnė nei Lietuvos. Gyventojų amžiaus struktūra:

• 0-14 metų: 25,9 %
• 15-64 metų: 70,2 %
• 65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)

Religija

Oficiali Bahreino religija yra islamas, kurią praktikuoja didžioji dalis šalies gyventojų. Tiesa, dėl imigrantų antplūdžio iš nemusulmoniškų valstybių (daugiausiai Indijos, Filipinų ir Šri Lankos) musulmonų procentas šalyje pastaruoju metu sumažėjo. Pasak 2001 m. surašymo, musulmonai sudaro 81,2 % šalies gyventojų, krikščionys – 9 %, kiti – 9,8 %.. Anot neoficialių šaltinių, 33 % Bahreino musulmonų yra sunitai, 66 % – šiitai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Kita informacija

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Bahreinas

Vikiteka: Bahreinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Bahreino karinės pajėgos

Šaltiniai

1. . data.gov.bh. Suarchyvuotas originalas 2021-06-11. Nuoroda tikrinta 4 August 2021.
2. . Information and eGovernment Authority. 2021-02-28. Suarchyvuotas originalas 2021-05-02. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
3. „World Economic Outlook Database, October 2018“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-03-12.
4. . Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
5. Bahrain digs unveil one of oldest civilisations
7. Bahrain > Muharraq Climate, Climatemps.com; tikrinta: 2012-08-02
8. CŽV faktų knyga – Bahreinas (angliškai) 2010-12-29 iš Wayback Machine projekto.
9. Bahrain’s crown prince to visit India 2009-10-03 iš Wayback Machine projekto. Overseas Indian, 8 March 2007
10. FCO

Nuorodos

• Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Rekomendacija keliaujantiems į šią šalį