Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šiame straipsnyje apžvelgiama krikščioniškosios Etiopijos kultūra. Apie kitų tautų, gyvenančių Etiopijoje kultūras žiūrėkite šių tautų aprašymuose


Pasaulio civilizacija: Etiopija
Istorija
:
, , ,
Religija
Raštas

Etiopijos kultūra – Etiopijoje paplitusi kultūra. Etiopija - labai sena ir turtinga pasaulio civilizacija, turinti daug išskirtinių bruožų, kurie ją išskiria iš kitų Afrikos ir pasaulio valstybių.

Dabartinėje Etiopijoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kurių išsivystymo lygis ir gyvenimo sąlygos kiekviename regione yra gana skirtingos. Oficialioji kultūra siejama su tautomis (amharais ir tigrajais), kurios visada buvo Etiopijos civilizacijos kūrėjos.

Įtakos

Seniausiu laikotarpiu, t. y. dar I tūkst. pr. m. e. Etiopijos kultūra formavosi veikiama Jemeno civilizacijos, buvusios kitoje Raudonosios jūros pusėje. Jemeno pietiniai Arabai atnešė savo tradicijas. Jų rašto įtakoje susiformavo gezo raštas, Etiopijoje naudojamas iki dabar.

Nuo III a. Etiopijoje paplito Etiopijos krikščionybė, todėl šalis ilgam užmezgė santykius su Bizantija bei koptiškuoju Egiptu. Krikščionybės ir Bizantijos įtakoje formavosi ne tik šalies architektūriniai stiliai. Jos veikė ir kasdieninės kultūros sritis. Jų įtakoje susiformavo savita kalendoriaus sistema, kildinama iš koptų kalendoriaus, švenčiamos krikščioniškos šventės. Daug habeša vardų yra kilę iš biblinių personažų.

Nuo VII a. Etiopija susidūrė su , kuri įdomiai maišėsi su krikščioniškomis bei vietinėmis afrikietiškomis tradicijomis, suformuodama tikrai labai įdomų amalgamą.

Iki XVI-XIX a. šalis patyrė ilgalaikę izoliaciją, nulemtą musulmoniškų šalių apsupties. Šios izoliacijos metu Etiopija nekontaktavo su Vkarais, ir tik nuo XIX a. pabaigos pradėta stipri modernizacija, diegtos vakarietiškos vertybės bei pasiekimai. Šiuo metu Etiopijos kultūra veikia globalaus pasaulio pokyčiai.

Menas

Tradicinis etiopų menas formavosi stipriai veikiamas krikščioniškosios tradicijos.

Architektūra

Čia susiformavo ypatingas krikščioniškų bažnyčių stilius, pasireiškęs Lalibelos bažnyčiose ir kituose architektūriniuose šedevruose.

Dailė

Bažnytiniame mene paplito sienų tapyba. Taip pat daug tapomi bažnytiniai mediniai diptikai bei triptikai. Jie tampa šventomis ryškiomis ikonomis, kuriose vaiduojami biblijiniai siužetai. Ypač paplitę personažai yra Marija (Miriam), Jėzus, Juozapas, šv. Jurgis (Giorge). Tapyboje jie dažnai vaizduojami juodaodžiai, siužetams suteikiama daug vietinių motyvų, kurie išryškėja apsirengime, peizažuose, veikloje.

Svarbus Etiopijos meno palikimas yra kryždirbystė, kuri išvystė labai įdomias, vingrias kryžių formas, aptinkamas tik šioje šalyje. Tokie kryžiai naudojami puošti bažnyčioms, taip pat naudojami kaip dalis imperatorių ir dvasininkų regalijų.

Muzika

Bažnytinės Etiopijos muzikos pradininku laikomas šv. Jaredas, gyvenęs VI a. Manoma, kad jis padėjo pagrindus choraliniam giedojimui zema, taip pat įdiegė savitą notacijos sistemą. Ši tradicija bažnyčioje išlikusi iki šiol. Bažnytinėje muzikoje naudojami instrumentai yra sistras senasel, mažas gongas qačel, būgnas kebero.

Liaudyje paplito sekuliarios muzikos atstovai azmariai, kurie linksmina išgertuvių metu ir groja tradiciniais instrumentais masenko (vienastygė liutnia) bei krar (šešiastygė lyra). Kiti tradiciniai instrumentai yra begena (dešmtstygė lyra), dita (penkiastygė lyra), wašint (fleita)

Buitis

Apranga

Etiopijos gyventojai, ypač habeša, dėvi marškinius iki kelių. Vyrai taip pat mūvi kelnėmis. Svarbi aprangos detalė yra dekoratyvi juosta netela, kurios ryšėjimo būdų yra daugybė, ir kurie naudojami atskirai atvejais. Kitos aprangos detalės yra skaros šaš, taip pat dangalai šama ir kuta.

Mityba

Pagrindinis straipsnis – Etiopijos virtuvė.

Etiopija yra atskiras žemdirbystės židinys, todėl čia buvo prijaukinta daug vietos augalų bei gyvūnų, nežinomų kitur pasaulyje. Vienas tokių yra grūdinė kultūra tefas, iš kurios kepama tradicinė etiopiška duona indžera. Ši duona yra kaip pagrindinis maisto produktas. Be to, ji naudojama ir vietoj įrankių, nes jos papločiai naudojami valgyti maistui. Prie indžeros paprastai paduodami įvairūs aštrūs troškiniai . Jiems naudojama daug svogūnų ir specifinio sviesto niter kibbeh. Etiopijos virtuvėje naudojama ypač daug aštrių ir kvapnių pagardų, kuriais ši šalis garsėjo nuo senovės.

Etiopijoje maistui nenaudojama kiauliena, kuria draudžia tiek islamas, tiek judaizmas, tiek Etiopijos krikščionybė. Taip pat vengiama jūros produktų (moliuskų, geldelių, galvakojų), bet leidžiama valgyti žuvį.