Nilas

Nilas
Nilas Kaire
Ilgis	6 650 km
Baseino plotas	3 400 000 km²
Vidutinis debitas	2 830 m³/s
Ištakos	Rytų Afrikos lūžių juosta, Viktorijos ežeras
Žiotys	Viduržemio jūra
Šalys	Egiptas  Sudanas  Pietų Sudanas  Etiopija  Uganda  Kongo DR  Kenija  Tanzanija  Ruanda  Burundis
Vikiteka	Nilas

Nilas (arab. النيل = an-Nīl) – upė Afrikos žemyne, viena ilgiausių (su Amazone) upių pasaulyje. Ilgis – 6650 km. Nilas teka per Burundį, Ruandą, Tanzaniją, Keniją, Kongo DR, Ugandą, Etiopiją, Pietų Sudaną, Sudaną ir Egiptą.

Baltasis ir Mėlynasis Nilas.

Etimologija

Nuotrauka iš palydovo

„Nilas“ kilo iš graikiško Nilo pavadinimo Neilos (Νειλος), reiškiančio upės slėnį. Kitas graikiškas Nilo pavadinimas buvo Aigyptos (Αιγυπτος), kuris yra Egipto pavadinimo šaltinis.

Ilgiausios upės statusas

Daugelis mokslininkų laiko Nilą ilgiausia upe pasaulyje. Tačiau kiti diskutuoja, kad Amazonė irgi gali pretenduoti į šį titulą. Nesutarimai kyla dėl vietos, nuo kurios reiktų matuoti, nes Nilo aukštupiu gali būti vadinamos dvi didelės upės – Baltasis Nilas (prasidedantis Rytų Afrikoje ties pusiauju) ir Žydrasis Nilas (prasidedantis Etiopijoje), kurios susilieja ties Chartumu.

Baltasis Nilas

Tradiciškai laikoma, kad Nilas išteka iš Viktorijos ežero, esančio tarp Ugandos, Kenijos ir Tanzanijos. Tačiau į ežerą įteka kelios ilgos upės, savo ruožtu ištekančios iš kitų didelių Afrikos ežerų. Tad būtų galima tarti, kad Nilas tik prateka pro šį ežerą ir čia neprasideda. Tolimiausios Nilo ištakos prasideda Rytų Afrikos lūžių juostoje, Rukararos upe, kuri yra Kageros, įtekančios į Viktorijos ežerą, ištaka.

Ištekėjęs iš Viktorijos ežero, Baltasis Nilas vadinamas Viktorijos Nilu. Upė teka apie 500 km, prateka Kiogos ežerą, už jo sudaro Merčisono krioklį ir pasiekia Alberto ežerą. Čia Viktorijos Nilas yra pervadinamas į Alberto Nilą. Jis teka į šiaurę link Sudano, kur jį vietiniai gyventojai vadina Bahr al-Džabalu. Tik po santakos su kita 720 km ilgio upe, vietinių vadinama Bahr al-Ghazaliu, ši atšaka tampa Baltuoju Nilu. Šis pavadinimas kilo nuo Nilo vandenyje ištirpusio baltojo molio. Teka dykumingomis lygumomis, tėkmė lėta.

Chartume Baltasis Nilas susilieja su didžiausiu intaku, Etiopijos kalnyne, Tanos ežere prasidedančiu Žydruoju Nilu. Už šios santakos upė toliau vadinama tiesiog Nilu.

Bendrasis Nilas

Po Baltojo ir Žydrojo Nilų santakos ties Chartumu vienintelis didesnis Nilo intakas yra Atbaros upė, prasidedanti Etiopijoje, į šiaurę nuo Tanos ežero. Jos ilgis siekia apie 800 km. Atbara įteka į Nilą apie 300 km nuo abiejų Nilų santakos. Šioje vietoje Nilas yra tik pusiaukelėje iki jūros. Toliau upės debitas pradeda mažėti dėl intensyvaus garavimo ir drėkinimo sistemų. Ties Asuanu upė patvenkta Asuano užtvanka ir sudaro didelį Nasero tvenkinį. Užtvanka sustabdė kasmetinius Nilo potvynius, o tvenkinys užliejo daugumą Nilo slenksčių.

Nilas įteka į Viduržemio jūrą į rytus nuo Aleksandrijos ir sudaro didelę deltą. Deltoje upė išsiskiria į dvi pagrindines atšakas – Dumjatą ir Rašidą, taip pat į daugybę protakų ir ežerėlių. Deltos šiaurėje yra keletas lagūnų – Menzala, Burulusas, Marjutas ir kt. Delta kanalais sujungta su aplinkinėmis vietomis: Ibrahimijos kanalu – su Biriket Karuno ežeru ir oaze, Izmailijos kanalu – su Sueco kanalo pakrantėmis, taip pat Jusufo ir kt. kanalais.

Nilas prie senovės Tėbų

Pagrindiniai Nilo intakai: Asva, Sobatas, Žydrasis Nilas, Atbara (dešinieji), El Gazalis (kairysis). Ekvatorinėje baseino dalyje stebimi vasaros ir žiemos laikotarpių poplūdžiai, o didžiojoje Sudano dalyje ir Egipte poplūdžiai būna vasarą ir rudenį. Vidutinis debitas ties Asuanu 2600 m³/s, minimalus – 400–500 m³/s, didžiausias – 15 000 m³/s. Per metus upė nuneša 73,1 km³ vandens. Metinis tvirtųjų nešmenų kiekis 62 mln. m³ (didelė jų dalis nusėda tvenkiniuose, pakrančių laukuose, drėkinimo kanaluose). Be Asuano užtvankų komplekso ant Nilo dar įrengtos Nag Hamadžio, El Fajumo, Oven Folso hidroelektrinės.

Nilas laivuojamas atskiromis atkarpomis: nuo Chartumo ir Džubos, nuo Nimulės iki Alberto ežero, aukščiau – trumpose atkarpose. Visas baseino laivybinių kelių ilgis – 3200 km.

Nilo slėnis ir delta gyvenamas nuo seniausių laikų. Čia klestėjo Senovės Egipto ir Nubijos civilizacijos, kurioms Nilas buvo svarbiausias vandens šaltinis ir laivybinė arterija. Upės pakrantėse išlikusios senovės laikų piramidės ir šventyklos. Dabar pagrindiniai miestai prie Nilo yra Chartumas, Omdurmanas (Sudane), Asuanas, Luksoras, Kena, Asjutas, , Giza, Kairas, (Egipte).

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 305

Nuorodos

• Nilo geologija ir istorija (anglų k.) 2006-05-09 iš Wayback Machine projekto.
• Nilo delta iš kosmoso (anglų k.)
• Faktai apie Nilą (anglų k.)
• Nilo paleogeografija (anglų k.) 2009-01-04 iš Wayback Machine projekto.