Guragiai

Guragiai
Gyventojų skaičius	~6,8 mln.
Populiacija šalyse	Etiopija
Kalba (-os)
Religijos	islamas, krikščionybė, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	amherai, tigrajai, oromai, somaliai
Vikiteka:	Guragiai

Guragiai – tautų grupė gyvenanti Afrikoje, vidurio ir pietų Etiopijoje. Sudaro gogotai, gumerai, gjetai, zvajai, maskanai, muherai, selčiai, sodai, ulbačarai, uslaniai, čahai, ežai, enarai, endegeniai, enamorai ir kt. Bendra populiacija – 6,8 mln. žmonių (2007 m.). Kalba semitų kalbomis: vidurio ir vakarų guragių (su tarmėmis), rytų guragių (su tarmėmis), periferijos-vakarų guragių su sodų, muherų, gogotų šnektomis. Taip pat vartoja amherų kalbą. Čahų ir sodų kalboms sukurtas raštas, paremtas lotynų bei gezo raidynais. Apie 2/3 guragių yra musulmonai sunitai, likusieji daugiausia krikščionys (monofizitai, yra liuteronų, katalikų), dalis išlaikę tradicinę tikybą.

Guragiai yra semitų kilmės pietų Etiopijos tauta. Jos susidaryme dalyvavo amherai, tigrajai, taip pat kušitai. XV–XVII a. jie pateko į , vėliau nuo jos atskirti po oromų antpuolio. Guragiai sukūrė nepriklausomas kunigaikštystes, dalis kurių XIX a. vid. sudarė konfederaciją, valdomą čahų. Nuo XIX a. pab. įtraukti į Etiopijos valstybę.

Verčiasi ariamąja ir rankine drėkinamąja žemdirbyste (soros, sorgai, kukurūzai, daržovės, kavamedžiai, abisininės posmilgės, ), gyvulininkyste (galvijai, ožkos, asilai, arkliai, mulai), dalis (pvz., zvajai) užsiima ir žvejyba. Bent ketvirtis guragių gyvena miestuose (Adis Abeboje ir kt.), kur verčiasi prekyba, amatais, samdomu darbu. Turi inteligentijos sluoksnį.

Kaimai padriko plano. Būstas apskritas, iš šakų, dengtas šiaudais. Apranga panaši į amherų.

Socialinė santvarka remiasi giminių klanais, kastinėmis grupėmis, kaimų bendruomenėmis. Svarbus senolių vaidmuo. Aplink gausesnes guragių gentis telkiasi mažesnės, vyksta tautinė savivoka, tuo pačiu didėja asimiliacija su amherais ir lydimasis į etiopų nacionalinė tautą.

Išlikusi tautosaka, mitologija. Pagrindinės dievybės – Vak, Mvejatas, Božė. Yra pasakojimai apie kultūrinius didvyrius, vietų dvasias.

Šaltiniai

1. http://www.csa.gov.et/pdf/Cen2007_firstdraft.pdf
2. Гураге,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.