Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

55°59′01″š. pl. 22°15′24″r. ilg. / 55.9835°š. pl. 22.2566°r. ilg. / 55.9835; 22.2566

Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Telšių
Savivaldybė	Telšių rajonas
Gyvenvietė	Telšiai
Adresas	Šviesos g. 2
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1867 m.

Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Telšiuose. Turi neogotikos, neobaroko ir neobizantinio stiliaus bruožų.

Istorija

Bažnyčios interjeras

Telšių parapija įkurta 1536 m. Tais pačiais metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu pastatyta ir Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Jai 1547 m. dovanotos 6 šeimynos ir 3 smuklės, 1612 m. – Eigirdžių kaimas. 1612-aisiais joje įsteigta ir parapinė mokykla. Bažnyčia kelis kartus atstatyta bei perstatyta, šiuos laikus pasiekė tik 1619 m. nulietas bažnyčios varpas.

1700 m. pastatyta nauja bažnyčia nukentėjo per Šiaurės karą su Švedija ir tik po ilgo maro bei bado periodo 1788 m. pradėta remontuoti.

1814 m. Rusijos caro valdžios paliepimu uždaryta ir netrukus nugriauta. Po 1831 m. sukilimo caro valdžia atėmė ir bažnyčios žemes, sunaikino ant Vilniaus kalvos buvusias kapines.

1867 m. toje pačioje vietoje pastatyta mūrinė neobizantinio stiliaus šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė su varpine. Cerkvė buvo gerokai prabangesnė nei prieš tai stovėjusi bažnyčia, joje įrengta daugybė ikonų bei prabangių, dekoruotų liturginių knygų – taip stengtasi į stačiatikybę pakreipti daugiau vietos žmonių.

Žemė Telšių parapijai grąžinta 1935 m., stačiatikių bendruomenė už tai gavo kompensaciją. Pastatą svarstyta griauti ir perstatyti. Galiausiai nuspręsta jį tik pertvarkyti. Lietuvą okupavus sovietams, bažnyčią bandyta uždaryti, tačiau dėl didelio bendruomenės pasipriešinimo to padaryti nepavyko.

Telšių Švč. Mergelės ėmimo į dangų bažnyčia XXI a. atnaujinta dar kartą, tačiau vis dar turi plačią ir gana neįprastą stilių įvairovę – jai priskiriami neogotikos, neobaroko ir neobizantinio stiliaus bruožai.

1815 m. bažnyčia buvo begriūvanti ir dėl to uždaryta. Varnių seminarija 1815 m. pastatė laikiną bažnyčią. Telšių seniūnas privalėjo remontuoti ir statyti bažnyčią. Žemaičių vyskupas, norėdamas priversti valdžią pastatyti bažnyčią, iškėlė teismo ieškinį. Bylinėtasi nuo 1811 iki 1844 m. Telšių policijos įsakymu 1831 m. nugriauta suirusi parapijos, o 1836 m. ir laikina bažnyčia.

Parapinės bažnyčios vietoje 1864–1867 m. pastatyta mūrinė Telšių šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Sklypą, kuriame stovėjo cerkvė, 1919 m. pasiėmė valdžia. Žemės reformos komisija sklypą su cerkve 1922 m. perdavė stačiatikiams. Telšių vyskupija 1926 m. iškėlė bylą dėl sklypo ir cerkvės grąžinimo katalikams. Lietuvos vyriausiasis tribunolas 1932 m. kovo 14 d. cerkvę su 1,5 ha sklypu priteisė katalikams. Telšių kurija privalėjo atlyginti stačiatikiams už šiame sklype esančius pastatus. 1935 m. spalio 30 d. buvusioje cerkvėje įrengta bažnyčia pašventinta.

Architektūra

Bažnyčia turi neogotikos, neobaroko ir neobizantinio stiliaus bruožų, kryžminio plano, vienabokštė. Joje įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinių stulpelių ir medinių statinių. Jame palaidotas klebonas Pranciškus Bagdonas (1910–1980).

Galerija