TotoriaiGyventojų skaičius 7 000 000Populiacija šalyse Rusija 5 554 601 Uzbekija 1 250 000 Kazachstanas 400 000 Ukraina

Totoriai
Gyventojų skaičius	~7 000 000
Populiacija šalyse	Rusija: 5 554 601 Uzbekija: 1 250 000 Kazachstanas: 400 000 Ukraina: 350 000 Tadžikija: 200 000 Kirgizija: 140 000 Turkmėnija: 60 000
Kalba (-os)	totorių, rusų
Religijos	islamas (sunitai), krikščionybė (stačiatikiai)
Giminingos etninės grupės	baškirai ir kt. tiurkai

Kitos reikšmės – Totoriai (reikšmės).

Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas. Jų vardas kilo iš mongolų klajoklių genčių, gyvenusių Mongolijos šiaurės rytuose V–IX amžiuose. Manoma, jog šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 10 mln. totorių. Nepriklausomos valstybės neturi. Kalba totorių ir rusų kalbomis. Dauguma totorių – musulmonai.

Totoriai pasaulyje

Dauguma totorių gyvena Rusijos Federacijos vidurio ir pietų srityse – Pavolgyje, Uralo krašte, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Rusijos Federacijos sudėtyje esančioje Tatarstano Respublikoje totoriai sudaro daugumą gyventojų – per 50 proc. Rusijos totoriai yra išskiriami į tris etnines grupes:

Volgos-Uralo totoriai,
Sibiro totoriai,
Astrachanės totoriai.

Taip pat totoriai sudaro dalį gyventojų Lietuvoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kazahstane, Uzbekistane, Turkijoje, Kinijoje.

Totoriai Lietuvoje

Lietuvos totoriai Napoleono kariuomenėje

Lietuvos banko 10 litų moneta, skirta karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje 600-osioms metinėms paminėti (1997 m.)

Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII – XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda, arba Dešti Kipčiaku – valstybe, kurią iš tiurkų ir mongolų genčių suvienijo didžiojo mongolų karvedžio Čingischano anūkas chanas Batijus. Aukso Ordos gyventojai ir buvo pradėti vadinti totoriais.

LDK didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Kai kurios ištikimais sąjungininkais tapusios totorių gentys pasiliko Lietuvos valstybėje, įsikūrė žemėse, kurias dovanojo didysis kunigaikštis Vytautas.

Pirmosios didesnės totorių gyvenvietes buvo įkurtos netoli Vilniaus ir Trakų – tai Kozaklarų, Kolnolarų ir Keturiasdešimt Totorių kaimai.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4000 totorių. Tankiausiai gyvenamos vietos – Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Religija

Dauguma totorių yra musulmonai-sunitai, išpažįstantys Abu Hanifos pakraipos islamo tikėjimą. Religiniame mąstyme ir papročiuose yra išlikę senojo ikimusulmoniško tikėjimo – šamanizmo bruožų.

Maldos namai – mečetė.

Kultūra ir papročiai

Totorių kultūra yra labai turtinga bei spalvinga. Ši tauta pasižymi ypatingu muzikalumu bei tradiciniais šokiais.

Totoriai – kariai

Lietuvos totoriai žinomi kaip puikūs kariai. Iš viso vien carinės Rusijos kariuomenėje tarnavo daugiau nei 25 Lietuvos totoriai generolai, iš kurių žymiausi – Juzefas Bieliakas (1741–1794), Chalilas Bazarevskis (1851–1911 m.; dabartinė palikuonių pavardė – Bazarauskai), kilęs iš Bazorų kaimo Alytaus raj., jo brolis Suleimanas Bazarevskis, Jusufas Jakubovskis (dabartinė palikuonių pavardė – Jakubauskai), Tamerlanas Bieliakas, Ipolitas Januševskis, Jokūbas Juzefavičius ir Leonas Kričinskiai, Abu Tuleb Muchla, Aleksandras Romanovičius, Motiejus Sulkievičius ir kt.

Kiti žinomi totoriai kariškiai yra Samuelis Ulanas, Mustafa Achmatovičius, Motiejus Sukekievičius (1865–1920), karo inžinierius Dovydas Bazarevskis ir kt. Pastarasis – Dovydas Bazarevskis pasižymėjo tuo, kad buvo rusų armijos inžinierius – pulkininkas, baigęs Sankt Peterburgo karo inžinerinę akademiją, esančią šalia Markso aikštės. Kaip karo inžinerijos specialistas, jis buvo labai gerbiamas, kadangi projektavo, pastatė ir įrengė puikų karinį fortą Denbline, šalia Varšuvos.

Totorių giminių herbai

Dauguma Lietuvos totorių giminių turėjo savo herbus. Pvz., Jakubovskiai (Jakubauskai) turėjo herbą „Kirvis“. Vilčinskai turėjo herbą ,,Poraj" (Rožė) Asanavičiai turėjo herbus Luk (Lankas) ir Aksak (Širdis)

Literatūra

Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje: žinynas (sud. Adas Jakubauskas, Galimas Sitdykovas, Stanislavas Duminas). – Kaunas: Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, 2008. – 380 p. + 1 CD-ROM. –
Gabdulchajus Achatovas. Leksikologija totorių kalbos. – Kazanė, 1995, .

Nuorodos

Vikiteka: Totoriai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

http://gerbovnik.ru/arms/1776.html

Laikraštis „Lietuvos totoriai“ 2009-05-03 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos totorių organizacijos 2007-08-11 iš Wayback Machine projekto.

[1] ttp://gerbovnik.ru/arms/1776.html