Bernardinai

Bernardinai (lot. Ordo Fratrum Minorum, OFM) – katalikų vyrų , pranciškonų ordino šaka, pavadinta pagal Ordiną reformavusio Bernardino Sieniečio (1380–1444 m.) vardą.

Bernardinai
Santrumpa	OFM
Vienuolija	Bernardinai
Įsteigta	1135
Įkūrėjas	šv. Pranciškus Asyžietis
Narių	{{{nariusk}}}
Lietuvoje nuo	1468

Kauno Šv. Jurgio bažnyčia (1468 m.)

Vilniaus Šv. Onos (1500 m.), Bernardinų (1516 m.) bažnyčių ir vienuolyno ansamblis

1895 m. observantų šakas popiežius Leonas XIII sujungė į Mažesniųjų brolių ordiną. Taip pat po 1135 m. Bernardo Klerviečio reformos vadintas ir katalikų vyrų vienuolių ordinas, šaka. Belgijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje cistersės vadintos bernardinėmis.

Istorija

1209 m. Pranciškus Asyžietis Italijoje įkūrė katalikų vienuolių ordiną ir pavadino jį Mažesniųjų brolių ordinu. Nesutardami dėl regulos, 1274 m. pranciškonai suskilo į observantus, kurie pasiliko OFM pavadinimą ir konventualus (pavadinimas – OFMconv.). Pirmasis observantų vienuolynas būsimoje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo įsteigtas Krokuvoje 1453 m. prie Šv. Bernardino bažnyčios.

Bernardinai Lietuvoje

Lietuvoje bernardinai apsigyveno 1468 m. Kaune, o kitais metais įkūrė vienuolyną ir Vilniuje. Vilniuje bernardinų konventą fundavo ordinui labai palankus Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis. Pirmoji Bernardinų Šv. Bernardino Sieniečio pavadinimo bažnyčia Vilniuje buvo medinė, ji sudegė 1475 m. Apie 1490 m. bernardinai pasistatė naują mūrinę bažnyčią. 1500 m. dėl konstrukcinių klaidų didelę jos dalį teko išardyti. Iš XV a. statybos geriausiai išliko nuostabiu krištoliniu perdengta senoji zakristija. Trečioji bažnyčia toje pačioje vietoje pastatyta 1506–1516 m. ir konsekruota Šv. Pranciškaus Asyžiečio titulu. Žinoma tik vieno iš bažnyčios architektų pavardė – Mykolas Enkingeris, Aleksandro Jogailaičio parsikviestas į Vilnių iš Gdansko. Be Lietuvos didžiojo kunigaikščio, bažnyčios statybą taip pat rėmė žymūs to meto didikai, ypač Radvilos – garsiausia ir bene arčiausiai valdovų dvare buvusi giminė. Kartu su Šv. Onos bažnyčia, 1495–1500 m. pastatyta netoliese ir dažnai vadinta koplyčia, bernardinų ansamblis XVI a. pradžios Vilniuje išsiskyrė didumu ir puošnumu.

Vienuolyno pastatai įsijungė į miesto gynybinių įrenginių grandinę, bažnyčios pastogėje buvo įrengta su šaudymo angomis, o fasade iškilo į ją vedantys bokšteliai. 1560 m. ir 1564 m. bažnyčią nuniokojo gaisrai, sudegė visa vidaus įranga, grėsė įgriūti skliautai. Atstatymo darbus finansavo valdovas Steponas Batoras, kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir turtingi miestelėnai, bet darbai prasidėjo tik apie 1577 m. Atstatinėjama buvo iki pat XVII a. vidurio. 1763–1781 m. bažnyčioje buvo įrengtas naujas vėlyvojo baroko stiliaus vidaus ansamblis: sakykla, klausyklos, stalės, suolai ir vienuolika altorių. Bažnyčia buvo šiek tiek apgadinta rusų armijai malšinant 1794 m. T. Kosciuškos sukilimą ir per 1812 m. karą.

Bernardinų vienuolynai įsteigti 1468 m. Kaune, 1602 m. Kretingoje, 1617 m. Trakuose, 1624 m. Telšiuose, 1698 m. Troškūnuose ir kitur. Kartu su jėzuitais bernardinai kovojo su reformacija. XVIII a. viduryje bernardinai LDK turėjo apie 50 vienuolynų. Po 1831 ir 1863 m. sukilimų caro valdžia, siekdama išstumti Katalikų Bažnyčią iš socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo, uždarė visus bernardinų vienuolynus, išskyrus Kretingos. 1843 m. uždarytas Trakų, 1850 m. Kauno, 1853 m. Telšių, 1864 m. – Vilniaus vienuolynas, jame įkurtos kareivinės. Vilniuje išliko Bernardinų kapinės, kuriose palaidota daug žymių kultūros, karinių ir visuomenės veikėjų

Tik 1993 m. Lietuvoje iš pogrindžio išėjo ir savo veiklą atnaujino Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai. Jų rūpesčiu pastatytas vienuolynas prie Kryžių kalno

Šaltiniai

1. . Bernardinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 108 psl.

Nuorodos

• Vilniaus bernardinų parapija