Bubiai (Šiauliai)

Bubiai
Bubių gyvenvietė nuo Dubysos
Bubiai
55°51′25″š. pl. 23°08′46″r. ilg. / 55.857°š. pl. 23.146°r. ilg. / 55.857; 23.146 (Bubiai)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Bubių seniūnija
Gyventojų (2021)	755
Vikiteka	Bubiai (Šiauliai)
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Bubiaĩ Kilmininkas: Bubių̃ Naudininkas: Bubiáms Galininkas: Bubiùs Įnagininkas: Bubiaĩs Vietininkas: Bubiuosè

Bubiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, šalia kelių  215  Bubiai–Ramučiai  ir  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, abipus Dubysos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šiaulių radijo televizijos stotis, veikia Dubysos aukštupio mokykla, biblioteka, paštas (LT-80016).

Dubysos aukštupio mokykla

Etimologija

Pagal vieną legendą, senovėje Bubių gyvenvietę supo didžiuliai miškai su daugybe kurtinių, nuo kurių nuolatinio bubėjimo ir kilęs miestelio vardas. Ši legenda atsispindi ir Bubių herbe. Kita legenda pasakoja, jog vardas kilęs iš miškuose gyvenusių ir žmones gąsdinusių baubų.

Geografija

Bubių žemėlapis

Kaimas įsikūrė aukštuose Dubysos krantuose. Į šiaurę nuo kaimo telkšo 422 ha Bubių tvenkinys, suformuotas 1973 m., mėgiama poilsio vieta. Kaime yra keli gamtos paveldo objektai: seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“, kurių aukštis 34 m, kamienų skersmuo 1,3 metro, Grafo D. Zubovo ąžuolų alėja, Ventos-Dubysos perkaso pušys. Pietvakariuose driekiasi Bubių-Padubysio miškai. Nuo Šiaulių iki Bubių nutiestas 10 km ilgio dviračių takas.

Istorija

Bubių piliakalnis

Buvusiojo Bubių dvaro pastatai

Bubių tuopos – didžiausios Lietuvoje

Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant greta Dubysos upės esančio kalno pastatyta apie 1230 m. Jos apylinkėse plėšikavo 1236 m. Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. 1348 m. ir 1358 m. pilį sudegino kryžiuočiai. Išliko Bubių piliakalnis, vadinamas Pilale.

Pirmą kartą 1566 m. minimi Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau – jo sūnus Nikolajus Zubovas.

1825 m. pro Bubius buvo pradėtas tiesti Dubysos-Ventos kanalas. Jo statyba nutrūko prasidėjus 1831 m. sukilimui. 1831 m. birželį Bubiuose telkėsi sukilėliai Šiaulius užpulti, sėkmingai užėmė miestą, bet liepą caro kariuomenė atsiėmė miestą ir išžudė daug sukilėlių. XIX a. Bubiuose buvo pašto stotis, grafų Zubovų rezidencija, palivarkas priklausė Šiaulių apskričiai, buvo Kurtuvėnų parapijoje.

Mirus grafui Nikolajui Zubovui, 1899 m. Bubius paveldėjo jo sūnus . Jis savo lėšomis tais pačiais metais dvare atidarė pradžios mokyklą, nuo 1905 m. dėstomąja lietuvių kalba. Jo valdymo metais dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulininkystę ir pienininkystę, dvare įsteigta lentpjūvė ir plytinė. 1910 m. dvare įsteigta žemesnioji gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla.

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo stambus kultūrinis ir ūkinis centras ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių gegužinės (vyko ties ta vieta, kuris Dubysos–Ventos kanalas susijungia su Dubysa). 1915 m. vasarą prie Bubių vyko įnirtingi mūšiai tarp vokiečių ir rusų armijų.

1918 m. Bubių mokykla tapo valstybine pradžios mokykla, 1920 m. perkelta į buvusios pieninės patalpas, o 1924 m. įsikūrė buvusioje grafo D. Zubovo arklių keitimo stotyje. 1949 m. mokykla tapo septynmete, 1962 m. aštuonmete, 1967 m. įsikūrė naujuose pastatuose, 1986 m. tapo devynmete mokykla, duris atvėrė erdvus trijų aukštų mokyklos priestatas. 1987 m. mokyklą imta vadinti nepilna vidurine, nuo 1999 m. dešimtmetė pagrindinė mokykla.

Vykdant 1922 m. žemės reformą, Šiaulių apskrityje iš grafo D. Zubovo buvo nusavinti 5 dvarai. Grafas pasirinko nenusavinamą žemės normą Bubių dvaro centre. Kartu su paliktais sklypais prie lentpjūvės ir plytinės jo valdoje liko 120 ha žemės. Po D. Zubovo mirties dvarą paveldėjo jo duktė Tatjana Zubovaitė-Ropienė, o po jos mirties dvarą pasidalino dukterys Darija Putvinskienė ir Kotryna Kurkauskienė. Nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei-Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei-Kulnienei.

1944 m. rugpjūtį ties Bubiais vyko nuožmios kovos tarp vokiečių ir sovietų. Prie piliakalnio įsteigtos Antrojo pasaulinio karo aukų kapinaitės. 1950–1995 m. apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1953 m. atidaryti kultūros namai, 1956 m. paštas, ambulatorija, 1957 m. biblioteka.

2000 m. patvirtintas Bubių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566 m.	Aukštelkų valsčius	?
XIX a.	?	Šiaulių apskritis
1919 ir 1930–1947 m.	Padubysio (Bazilionų) valsčiaus centras
1947–1950 m.	Kurtuvėnų valsčius
1950–1981 m.	Kurtuvėnų apylinkė	Šiaulių rajonas
1981–1995 m.	Bubių apylinkės centras
1995–	Bubių seniūnijos centras	Šiaulių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1783 m. ir 2021 m.
1783 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1975 m.
50 (13 namų)	56	259	495	633	606
1979 m.^sur.	1984 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
627	718	794	878	789	755
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Mečislovas Gedvilas (1901–1981), Lietuvos komunistų veikėjas.

Galerija

• Bubių dvaro pastatai
• Bubių dvaro pastatai
• Bubių dvaro pastatai
• Bubių tvenkinys
• Bubių televizijos ir radijo retransliatorius
• Bubių seniūnija
• Dubysa ties Bubiais
• Šiaulių jūra ties Bubiais

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Bubių seniūnijoje. Kursenukultura.lt (tikrinta 2022-09-04).
3. Bubie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 430 psl. (lenk.)
4. Bubiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 543 psl.
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Bubiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 269 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Bubiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 292 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Bubiai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 290
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Bubiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 477 psl.

Nuorodos

• Bubių dvaro sodyba 2007-03-14 iš Wayback Machine projekto.
• Bubių nuotraukos
• lietuvos.net Bubių nuotraukos 2006-05-25 iš Wayback Machine projekto.
• lietuvos.net Bubiai, Geluvos ežero nuotraukos 2006-05-19 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
			ŠIAULIAI – 13 km AUKŠTELKĖ – 4 km
	Kurtuvėnai – 7 km UŽVENTIS – 28 km
	KELMĖ – 31 km	Bazilionai – 9 km